Tyrimo komisija

Seime darbą pradės nauja parlamentinio tyrimo komisija – ji aiškinsis politinę korupciją ir neteisėtą poveikį politiniams procesams buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu. „Pirmi komisijų posėdžiai yra tokie, kad tvirtinamas darbo reglamentas. Bus pasitarimas ir viskas“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Jau pirmą posėdį komisija rengia už uždarų durų. A. Širinskienė negalėjo pasakyti, ar visi posėdžiai bus slapti.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą dėl parlamente sudarytos LRT veiklai tirti komisijos atitikimo Konstitucijai. Grupė opozicinių parlamentarų kelia abejonių, ar tyrimo komisija, kaip pasirinktas nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės būdas, nepažeidžia jo nepriklausomumo, o Seimo nariai esą negali vykdyti šios kontrolės.

Seimas tęsia diskusijas dėl parlamentinės tyrimo komisijos dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis sukūrimo. Komisiją inicijavę „tvarkiečiai“ neslepia, jog nori tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmus salptų pažymų skandaluose, tuo metu opozicija pažymi, kad tokios iniciatyvos prieštarauja Konstitucijai, todėl dėl komisijos reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos atskleidimo atvejų inicijuojančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai užsimojo kaip reikiant. „Tvarkiečiai“ neslepia manantys, kad slaptų pažymų istorijos pradedamos kurti prezidentūroje. Tuo metu Seimo opozicija įsitikinę, jog „tvarkiečiai“, kurie, kaip partija, įtariami pinigų plovimu, tiesiog bando nukreipti dėmesį ir išsiplauti savo mundurą.

Jei Darbo partija (DP) būtų uždrausta, šis draudimas netaptų teisine priežastimi iširti Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai. Taip LRT.lt trečiadienį teigė buvęs Konstitucinio teismo (KT) teisėjas prof. Egidijus Kūris. Jo teigimu, DP frakcijai Seime priklausę nariai galėtų burtis į naują frakciją kitu pavadinimu. Anot E. Kūrio, KT, nutaręs, kad teisiamųjų suole sėdinti DP yra kalta, galėtų pritaikyti griežčiausią sankciją ir nutarti likviduoti juridinį asmenį.

Avariją padaręs Seimo narys Vincas Babilius neteko teisinės neliečiamybės. Antradienį už Seimo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos parengtą rezoliucijos projektą „Dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario Vinco Babiliaus laisvę“ balsavo 91 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai. Balandžio 10 d. generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą dėl avariją padariusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio Seimo nario V. Babiliaus teisinės neliečiamybės atėmimo.