tyrimai

Lapkričio mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Viešosios nuomonės apklausos dalyvių valia palankumo jai rodiklis –84 proc. teigiamų atsiliepimų. Šį, jau ilgą laiką besilaikantį, aukštą palankumo rodiklį lenkia dar aukštesnis skaičius, deja, apibūdinantis priešingą nuomonę –nepalankumą, kuriuo respondentai "apdovanojo" Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių. Jį nepalankiai įvertino 87 proc. apklaustųjų.

Mitas apie „vaistą nuo visų ligų“ turi pagrindo: net ir nedidelės kasdienės aspirino dozės sumažina mirčių nuo vėžio skaičių trečdaliu. Oksfordo universiteto profesorius Peteris Rothwellas su kolegomis stebėjo daugiau nei 25 tūkstančius pacientų, suskirstytų į aštuonias ilgalaikių tyrimų grupes. Eksperimentų tikslas buvo įvertinti kasdienių aspirino dozių poveikį žmogaus organizmui. Mokslininkų grupė nustatė, kad net maža vaisto dozė sumažina mirtinų vėžinių susirgimų skaičių 21 procentu.

Tik dešimtadalis savivaldybių įsisteigė „žemo slenksčio“ kabinetus, kur probleminiai žmonės gali eiti nemokamai tirtis, ar nėra infekuoti ŽIV. Kol šalyje trūksta tokių kabinetų, nevyriausybininkai sako, kad ne tik nestabdomas ŽIV plitimas, bet ir sunku apskaičiuoti tikruosius ŽIV mastus Lietuvoje, praneša LTV „Panorama“. Norintiesiems profilaktiškai pasitikrinti, ar nėra infekuoti ŽIV, ne taip jau ir paprasta, teigia su tuo susidūrusieji.

Per praėjusius 10 metų klimato šiltėjimo procesas sulėtėjo, konstatavo britų mokslininkai. D. Britanijos Meteorologijos tarnybos (Met Office) paskelbtoje ataskaitoje apie klimato pokyčius teigiama, kad temperatūrų didėjimo tempas pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį sulėtėjo, skelbia „Dailymail.co.uk“. Šis reiškinys britų mokslininkų siejamas su natūraliais orų svyravimais ir atmosferos teršimu pramonės išmetamais aerozoliais, teigiama pranešime.

76 proc. Latvijos gyventojų mano, kad A.Kubiliaus vyriausybė savo šalyje su  ekonominė krize tvarkosi geriau nei „nuosavas“ V.Dombrovskio ministrų kabinetas. Lietuvoje analogiškas nuostatas (V.Dombrovskio vyriausybė savo šalyje tvarkosi geriau nei A.Kubiliaus Lietuvoje) palaiko  41 proc. apklaustųjų., rodo  „Spinter tyrimai“ ir „Data serviss“  atliktos gyventojų  apklausos. Apskritai, latviai Lietuvos situaciją vertina geriau nei lietuviai Latvijos: 75 proc.

Šiandien LNK laidos „24 valandos“ tyrėjas Petras Kolyško iš karto imsis dviejų bylų. Pirmoji – tarsi apšilimas policijos profesionalui. Surasti viename Mažeikių rajono kaime pavogtą dviratį jam tereikėjo pusdienio. Šypseną kelia tik jo dingimo istorija – dviračio savininkas Leonas, grįždamas iš darbo pas ūkininką, pasijuto blogai ir prigulė šalikelėje snūstelėti... Prabudęs dviračio nerado, tačiau kelioninis krepšys su lašinukais buvo nepaliestas. Kita istorija jau kelia ne šypseną, o siaubą.

Mokslinis testas, galintis padėti nustatyti, ar žmogus sulauks 100 metų, gali būti ydingas, sako mokslininkai. Tyrinėtojai teigė, kad studijuojant genomus galima nuspėti žmogaus gyvenimo trukmę 77 proc. tikslumu, praneša „The Telegraph“. Anot jų, labiau tikėtina, kad žmonės, turintys ilgaamžiškumo genus, išgyvens 100 metų ir ilgiau, nepaisant jų gyvenimo būdo. Studija atvėrė galimybę tirti žmones, sergančius gyvybei pavojingomis ligomis – tokius, kuriems prognozuojama ankstyva mirtis.

LNK laidos „24 valandos“ žiūrovai susipažins su dar vienu komandos nariu Petru Kolyško, buvusiu vyresniuoju komisaru, kuris ketvirtadienio laidoje tirs dingusio aukso bylą. Per Vėlinių savaitgalį su vyru išvykusi į Londoną aplankyti artimųjų, grįžusi pradinių klasių mokytoja rado apiplėštą savo nuosavą namą. Apie jos išvyką žinojo tik keli artimiausi žmonės. Įtarimas krenta ir ant ne kartą už vagystes teistų brolių, gyvenančių tame pačiame miestelyje.

Paskatinta naujausių pasiekimų kvantinių technologijų srityje, elektronikos gigantė IBM inicijavo penkerius metus truksiančią programą, kurios metu bus siekiama sukurti pagrindinius kvantinių kompiuterių technologijos principus.

Lietuvos įmonės dažnai susiduria su naujų idėjų, galinčių išvaduoti jas iš sąstingio ir užtikrinti plėtrą bei pelną, trūkumu. Diskusijos apie tai, kad šalies verslininkai retai išnaudoja mokslinį potencialą, o tik pasitelkus pastarąjį bus galima padidinti verslo įmonių našumą ir šalies eksporto apimtis pastaruoju metu netyla visuomenėje. Su tuo sutinka tiek verslininkai, tiek mokslininkai, tiek už švietimo sistemą atsakingi pareigūnai.

Tokią netikėtą išvadą padarė Londono universiteto mokslininkai. Jų tyrimai įrodo, kad sėkmingas poros gyvenimas priklauso nuo to, ar partneriai vienodai supranta, kas yra tvarkingas butas, skanus maistas, geras filmas, vaikų auklėjimas ir naminiai gyvūnai. Seksualinė dermė ir politinės pažiūros į šį sąrašą neįeina.

Vėžys yra šiuolaikinės civilizacijos padarinys, o senovėje susirgimai šia liga buvo reti, teigia naują tyrimą atlikę mokslininkai. Beveik tūkstantį senovės Egipto ir Pietų Amerikos mumijų ištyrę mokslininkai nustatė, kad jis keli iš šių žmonių sirgo vėžiu. Dabar nuo šios ligos miršta beveik kas trečias, rašo telegraph.co.uk. Šie rezultatai leidžia manyti, kad ši liga nėra savaime atsiradusi, o jos pagrindinės priežastys – šiuolaikinė gyvensena ir pramonės sukeltas aplinkos užterštumas.

Pasirodo tikra teisybė, kad vaikščiojimas po parduotuves gali išgydyti net nuo didžiausios depresijos ar padėti atsigauti po asmeninių santykių negandų. Vestminsterio Universiteto mokslininkai įrodė, kad asmenys laukdami lytinio akto emociškai susijaudina lygiai taip pat, kaip ir gavę specialias parduotuvių nuolaidas, dovanų kuponus ar artėjant išpardavimų rytui.

IBM mokslininkai Ciuriche (Šveicarija) praėjusį penktadienį sugebėjo išmatuoti, kiek laiko pavienis atomas gali išsaugoti jame užkoduotą informaciją. Tuo tarpu vakar Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininkai paskelbė išbandę naują technologiją pavieniams atomams sugauti. Abu šie tyrimai - esminis proveržis, kuriant ir plėtojant femtotechnologijų sritį.

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė tyrimų centro steigimui, kuris koordinuos bendrus Lietuvos mokslininkų ir IBM tyrimus. Posėdžio metu Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms pavesta pasirašyti centro steigimo sutartį ir kitus su steigimu susijusius dokumentus. Naujas tyrimų centras steigiamas remiantis Vyriausybės ir IBM penkerių metų jungtinės veiklos sutartimi dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje, kuri buvo pasirašyta rugsėjo 16 dieną.

Rugsėjo mėnesį padaugėjo gyventojų šiek tiek pesimistiškiau vertinančių savo namų ūkio finansines perspektyvas bei nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius metus, praneša Statistikos departamentas. Daugiau kaip pusė (56 proc.) šalies gyventojų teigė, jog jų finansinė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 6 procentai apklausos dalyvių nurodė , jog jų finansinės galimybės padidėjo, 38 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė.

„Baltijos tyrimų" duomenimis, jei gyventojai rinktų Seimą rytoj, į Parlamentą patektų tik keturios partijos. Socialdemokratai, darbiečiai, tvarkiečiai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Tačiau, remiantis tais pačiais „Baltijos tyrimais", politinė Lietuvos padėtis vis vien kurioziška. Nes Seimu pasitiki tik 9 proc. apklaustųjų. Partijomis - panašiai. Vadinasi, net ir paminėtos keturios partijos, kurios patektų į Seimą, gyventojams atrodo labai mažai patikimos.

Skrydis į Saulės atmosferą yra neabejotinai savižudiškas, tačiau būtent tam ruošiasi JAV Johno Hopkinso universiteto specialistai. Agentūrai NASA jie konstruoja naują zondą. Saulės atmosfera yra beveik 200 kartų aukštesnė nei jos paviršiuje. Kodėl – nežinia. Naujasis zondas „Solar Probe Plus“ turėtų padėti rasti kai kuriuos atsakymus. Jį Baltimorės Taikomosios fizikos laboratorijos inžinieriai stengsis padaryti kaip įmanoma patvaresnį, o tai nebus lengva.

Pacientai piktinasi, kad gydymo įstaigose daugėja tyrimų ir paslaugų, už kurias dažnai reikia susimokėti visą ar dalį kainos. Gydymo įstaigos pripažįsta, kad tokios priemokos atsiranda, nes nebeužtenka finansavimo iš ligonių kasų. Ekspertų teigimu, tai sena praktika ir tokia priemokas laikas legalizuoti. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad tam dabar netinkamas laikas.

Baigiantis liepai Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo šešiomis institucijomis – Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Prezidento tarnyba, Bažnyčia, krašto apsauga, Lietuvos žiniasklaida ir Konstituciniu Teismu. Labiausiai nepatikimomis viešosios nuomonės apklausoje įvardintos Seimas ir Vyriausybė. Ugniagesiai gelbėtojai pelnė 85 proc. respondentų palankumą, Prezidento tarnyba – 69 proc., sielovados institucija Bažnyčia – 67 proc., krašto apsauga – 58 proc., Lietuvos žiniasklaida – 52 proc.

Okeanografai praėjusį ketvirtadienį paskelbė Meksikos įlankoje aptikę po vandeniu plūduriuojančią ploną 35km ilgio ir 1,9km pločio povandeninę naftos dėmę. Tai - akivaizdus požymis, jog didelė BP "Deepwater Horizon" katastrofos metu išsiliejusios naftos dalis ir toliau išlieka pasklidusi vandenyne. Tai - pirmas vienareikšmis įrodymas, jog tokio tipo giliavandeniai teršalų plėmai vis gi egzistuoja.

Virtualus seksas tabu? Galbūt anksčiau taip ir buvo, tačiau šiandiena rodo visai ką kitą. Šiuo būdu savo seksualinį alkį malšinančių žmonių vis daugėja ir manoma, jog po penketo metų su tuo bus susidūręs šeštadalis planetos gyventojų. Virtualu seksas – tai lytinis pasitenkinimas interneto pagalba. Jį galima skirstyti į dvejus tipus: subtilųjį ir atvirąjį. Pirmajam priskiriamas keitimasis erotinio ar pornografinio pobūdžio žinutėmis.

Mičigano universitete (Michigan State University - MSU) vyksta be galo įdomūs ir intriguojantys eksperimentai, programų pasaulyje imituojama evoliucija – pasiekiami beveik tokie patys procesai, kaip ir tikrame gyvybės pasaulyje.

Baikalo ežerą Sibire tiriantys Rusijos giliavandeniai aparatai „Mir-1“ ir „Mir-2“ jo gelmėje aptiko nežinomos kilmės rutuliukus. Mokslininkų manymu, tai gali būti naujai atrasta organinių junginių forma. Vieną geologiškai seniausių ežerų pasaulyje, kurio didžiausias gylis siekia 1637 metrus, giliavandeniai batiskafai „Mir“ tiria nuo 2008 metų, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. 2008 ir 2009 m. vasaromis jie į Baikalo dugną buvo nusileidę daugiau kaip 120 kartų.

Mokslininkams pavyko nustatyti, kad elektronai deformuotame grafene elgiasi lyg būdami stipriame magnetiniame lauke, kurio magnetinė indukcija yra lygi 300 teslų. Tai tris kartus daugiau, nei pavyko gauti eksperimentiniuose įrenginiuose. Neįprastą bandymą atliko Kalifornijos universiteto, Berklio Lourseno laboratorijos ir Madrido medžiagų tyrimo instituto fizikai.

Lietuvos gydytojai ir patologijos specialistai žmogaus audinių, ląstelių ir organų tyrimus gali analizuoti per atstumą. Šią galimybę suteiks VšĮ Valstybiniame patologijos centre (VPC) įdiegtas inovatyvus interneto konferencijų sprendimas. Pirmą kartą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje toks informacinių technologijų (IT) sprendimas pritaikytas komunikacijai su išorės vartotojais. T.y., įsigytos įrangos dėka medikai galės prisijungti prie virtualios aplinkos ir joje „gyvai“ bendrauti.

Juodosios jūros dugne britų mokslininkai atrado 150 kartų už Temzę vandeningesnę upę su krantais, intakais, slenksčiais, salpomis ir netgi kriokliais.

Armijos vadovybė irgi užsikrėtė ekologiškumo virusu. Jie irgi nori tausoti aplinką (bet ne priešus). Todėl dabar jie reklamuoja naują idėją – tanką, kuriam energiją tiektų vandenilio kuro gardelės, rašo „USA Today“. Tikimasi, kad kuro gardelės (beje, tokia technologija buvo naudojama dar „Apollo“ skrydžio metu) tieks energiją tanko kompiuteriams, jutikliams ir vadavietėms. Be to, jeigu pavyktų dyzelinį kurą pakeisti vandeniliu, jį būtų lengviau nugabenti į reikiamą vietą.

Mokslininkai iki šiol negali paaiškinti, kodėl juokas yra užkrečiantis. Nauji tyrimai leidžia bent iš dalies paaiškinti juoko užkrečiamumo fenomeną. „New Scientist“ rašoma, kad Londono universiteto Karališkojo koledžo mokslininkė Sophie Scott stebėjo 20-ies savanarių smegenų aktyvumą tuo metu, kai jie girdėjo juoką, triumfuojančio žmogaus klyksmą ir baimės aimanas. Pastebėta, kad į emocionalius garsus reagavo smegenų motorinė žievė – sritis, kontroliuojanti veido raumenų judesius.

Tyrimų institutai, universitetai ir pramonės įmonės iš Europos Komisijos kitais metais gaus 6,4 mlrd. eurų, kurie bus skirti tyrimams ir inovacijoms skatinti. Tai yra didžiausia ES kada nors tyrimams skirta parama. Tyrimų komisarė Maire Geoghegan-Quinn teigia, kad paramos gali tikėtis apie 16 tūkst. paramos konkurso dalyvių, įskaitant ir apie 3 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Vidutiniam ir smulkiajam verslui bus skirta 800 mln. eurų parama. Be to, 35 proc.

Naują kompiuterinę technologiją pasitelkę britų mokslininkai ketina įminti seną mįslę ir atsakyti, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis. Jie mano, kad pirmiau atsirado višta, praneša naujienų agentūra AFP. Sheffieldo ir Warwicko universitetų mokslininkai teigia, kad paslaptis slypi kiaušinio lukšte, o tiksliau, vištų proteine, kuris būtinas kiaušinio lukštui suformuoti.

Būsimosios Ignalinos atominės elektrinės vietoje atliekami seismologiniai ir geologiniai tyrimai. Tai vieni paskutiniųjų naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos aikštelių vertinimo lauko darbai. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos reikalavimų tyrimas, vykstantis nuo praėjusių metų, netrukus bus užbaigtas, spalį jau bus ruošiama ataskaita.

Jei greta tavęs - dailios išvaizdos partneris, kitiems priešingos lyties atstovams ir pats atrodysi patrauklesnis, teigia mokslininkai. Tyrėjai mano, kad būtent šis fenomenas paaiškina neblėstantį legendinio žurnalo „Playboy“ įkūrėjo Hugho Hefnerio populiarumą. Be savo didžiakrūčių blondinių šis 83 metų seniokas darytų kur kas mažesnį įspūdį.

Mūsų mintys ir prisiminimai smegenyse koduojami prognozuojamu būdu. Taip teigia mokslininkai, kuriems pavyko nuskenuoti smegenis ir tiksliai nustatyti, apie kurį scenarijų galvoja eksperimente dalyvaujantys savanoriai. Londono universitetinio koledžo mokslininkai pastebėjo, kad jie gali identifikuoti minčių modelius, naudodami funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) metodą. Tyrėjai gali pasakyti, kurį praėjusį įvykį arba asmenį prisimena žmogus, stebėdami jo smegenų aktyvumą.

Sintetinė biologija - sritis, kurioje iš pavienių, tarytum statybinių plytų siekiama sukurti tokius organizmus, kurių gamtoje arba nėra, arba negali natūraliai atsirasti. Nenuostabu, kad toks mokslas sukelia nemažai prieštaravimų tarp pačių tyrinėtojų ir visuomenės, tačiau tikriausiai mažai kas abejoja, kad jis pakeis ateities pasaulį.

Lituanistinių valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos ir vertinimo perspektyva, ilgalaikių programų samprata, jų tikslai, finansavimo perspektyvos, žmogiškųjų išteklių sutelkimas – šios temos buvo aptartos Švietimo ir mokslo ministerijoje kartu su Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bei Lietuvos istorijos institutų atstovais.

Sekmadienį iš pirmosios misijos į asteroidą grįžęs japonų zondas „Hayabusa“ galėjo atgabenti pirmuosius šių dangaus kūnų mėginius . Tačiau šios zondo atgabentos kosminės dulkės gali pateikti daugiau klausimų, nei atsakymų, mano mokslininkai. Iš kur asteroidai atsirado? Nors dalis į Žemę nukritusių meteoritų yra nuo Mėnulio ir Marso atskilę uolienos, dauguma jų, manoma, atkeliauja iš asteroidų žiedo.

Upytėje jau treti metai tiriama olandiškos kilmės pluoštinių dilgėlių klono adaptacija Lietuvoje ir derlingumas. Dilgėlės – išskirtinių savybių turintys augalai. Iš jų pagamintas pluoštas pasižymi geromis šilumą išsaugančiomis savybėmis, puikiai sugeria prakaitą, ypač tinka alergiškiems žmonėms. Pasaulyje dilgėlių pluoštas laikomas vienu švelniausių ir ekologiškiausių pluoštų, tinkančių audiniams gaminti.

Nors vandenynai dengia 70 proc. Žemės paviršiaus, bet tarptautinę Vandenynų dieną mokslininkai vis dar negali atsakyti į daugybę su jais susijusių klausimų. Pasak filmų prodiuserio Fabieno Cousteu, vandenynų tyrėjo Jacque Cousteau proanūkio, vandenynai yra mažiau ištirti netgi už Mėnulio paviršių. Net 12 vyrų stovėjo Mėnulyje, o tik 2 bandė nerti giliausioje vandenyno vietoje (11 km). Kaip parodė šie tyrimai, gyvybė Žemėje gali egzistuoti didžiausiose gelmėse ir ekstremaliomis sąlygomis.

Remiantis garsiuoju Pareto principu, kad įdėtos pastangos ir gautas rezultatas atitinka 20/80, t.y. 20 proc. pastangų atneša  80 proc. rezultato tinka ir intymioje sferoje: 20 proc. žmonių visame pasaulyje mėgaujasi 80 proc. seksu, rašoma The News of World.

Australijos sociologų atlikto tyrimo duomenimis, dauguma biuro darbuotojų nuolat flirtuoja darbe, nepaisant to, kad dažniausiai tarnybiniai romanai būna trumpalaikiai arba baigiasi skausmingu išsiskyrimu, rašoma „The Daily Telegraph“. Meilės romanai darbe – trumpalaikis dalykas Australijos Grifitso universiteto sociologai apklausė 400 stambių kompanijų darbuotojų. Paaiškėjo, kad 70 proc. jų turėjo tarnybinį romaną.

Beveik pusė iš 500 populiariausių kremų nuo saulės gali pagreitinti odos vėžio vystymąsi, rodo pirmadienį paviešinto tyrimo rezultatai. Kaip praneša portalas „Aolnews.com“, nuo saulės apsaugančios priemonės paskatina piktybinių ląstelių vystymąsi ir dėl to, kad šiuose priemonėse yra daug vitamino A ar jo darinių, pagreitina odos vėžio plitimą „Aolnews.com“ žiniomis, JAV Maisto ir vaistų administracija (angl.

Ilgus metus reanimacijoje dirbantis Lorencas Kacas (Laurence Katz) pastebėjo, jog kartais, leidžiant kai kurių vaistų derinius, pacientų kūno temperatūra pradėdavo mažėti. Gydytojas nusprendė, jog šį efektą galima pritaikyti praktiškai - tereikia tik išsiaiškinti, koks konkrečiai vaistų derinys sukelia tokį poveikį. Dirbtinis hipotermijos - kūno temperatūros sumažėjimo sukėlimas gali padėti išgelbėti deguonies badą patiriančių pacientų smegenis.

Medicina, deja, kol kas ne visagalė. Tą ypač skaudžiai pajuntame tada, kai susergame nepagydoma ar chroniška liga. Kai pasidaro visai blogai, griebiamasi ir už šiaudo. Einame pas žiniuonius, tikėdamiesi stebuklo. Ir stebuklas kartais įvyksta. Atrodo, jog neretai galingu ir bet kokią ligą pagydančiu vaistu tampa mūsų smegenys. Yra stebuklų, kurie įvyksta realiame gyvenime.

Panašu, jog raudonosios Saulės sistemos planetos vidus yra porėtas tarsi fermentinis sūris: tuštumos sudaro iki 30 proc. jo tūrio. O tai reiškia, kad pati populiariausia jo atsiradimo hipotezė - jog Marsas pagavo pro šalį skriejantį asteroidą - yra neteisinga. Klausimas apie tai, iš kur atsirado Marso palydovai, aptarinėjama jau seniai ir gan audringai.

Kalifornijos universiteto mokslininkai neseniai paskelbė labai įdomaus tyrimo rezultatus. Buvo tiriama kaip geriau pagerinti sveikatą. Paaiškėjo, kad geros sveiktos šaltinis yra ne vaisiai ar daržovės ir netgi ne treniruotės sporto salėje. Jums išties patiks šis receptas... Flirtuokite Su dailiosios lyties atstovėmis mėgstantys paflirtuoti vyrai jaučiasi geriau, teigia mokslininkai. Taip yra todėl, kad flirto metu greičiau ir gausiau išsiskiria už gerą savijautą atsakingi hormonai.

Kamuoliniai žaibai – nuo senų senovės žinomas reiškinys, tačiau vis dar priklauso gamtos paslaptims. Kol kas „visaverčio“ kamuolinio žaibo sukurti laboratorinėmis sąlygomis niekam nepavyko, tad visi duomenys gaunami statistiniais metodais renkant išgyvenusių liudininkų įsimintus įspūdžius ir potyrius, o pagal surinktas žinias kuriamos įvairiausios kamuolinio žaibo prigimties hipotezės.

Užvakar į kosmosą pakilusiems daugkartinio erdvėlaivio „Shuttle“ astronautams per artimiausias dvi savaites teks susidurti su nuovargiu, raumenų ir kaulų tankio sumažėjimu bei daugybe kitų „kosminių“ ligų. Tačiau jų bendrakeleivės - laboratorinės pelės - greičiausiai patirs didesnes problemas - genetinius imuninės sistemos sutrikimus.

JAV mokslininkai sukūrė nanorobotą, kuris geba rėplioti takeliu, padarytu iš DNR grandinės. Pasiekimas priartina prie realybės mokslininkų viziją apie robotų armijas, kurios taisytų arterijas ir pažeistus audinius. Nanoroboto skersmuo  – viso labo keturi nanometrai (milijardinės metro dalys). Išradimas panašus į keturkojį vorą, kuris juda iš DNR grandinės padarytu takeliu iš anksto parengtu maršrutu, panašiai kaip pramoniniai robotai juda išilgai surinkimo linijos.