tyrimai

Lietuva ir Lenkija turi palaikyti viena kitą, nes jas sieja bendra istorija ir panašūs interesai, o dabartinius nesusipratimus lemia  siauri politikų interesai bei  neprofesionalus politikų ir diplomatų darbas – tokie rezultatai paaiškėjo balandžio 26 – gegužės 5 dienomis  tarptautinės IRIS tyrimų grupės bendrovėms „Spinter tyrimai“ (Lietuva) bei „ARC Rynek i Opinia“ (Lenkija) atlikus reprezentatyvų abiejų šalių gyventojų tyrimą. 69 proc. Lietuvos ir 80 proc.

Velionio D. Kedžio artimieji prašo dėl šmeižto nuteistą L. Stankūnaitę pasodinti už grotų. Drąsiaus Kedžio artimieji nepasiduoda, vėl kreipėsi į teismą prašydami skirti laisvės atėmimo bausmę nuskriaustos mergaitės motinai Laimai Stankūnaitei. Savo skunde moterys reikalauja skirti areštą, mat ši negali susimokėti 1300 litų baudos, kurią skyrė Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas už šmeižtą.

D. Britanijos psichologai atskleidžia naujų tyrimų išvadas, kuriomis remiantis teigiama, kad išsilavinę dvidešimtmečiai ir vyresni,yra linkę pasinerti į depresiją, jie patiria jaunimo krizę. Tai pats gražiausias žmogaus amžius, kuris turėtų būti siejamas su naujais tikslais, galimybėmis ir nuotykiais, tačiau psichologai iš Britanijos tai įvardija kaip „jaunimo krizės“ laikotarpį. Nesėkmės darbe, krizė santykiuose bei skolos gali išvesti žmogų iš pusiausvyros.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nelinkęs domėtis skalūnų dujomis ir su tuo susijusiais tyrimais Lietuvoje, tačiau išsyk pakibo ant pasenusiais ir nepatikrintais duomenimis pagrįstos amerikiečių studijos kabliuko, rašo diena.lt. Sukėlė sumaištį Kai penktadienį Lietuvą pasiekė naujienos iš JAV, kuriose viešėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT) vyravo sumaištis.

Pasirodo, moterys gali orgazmą pasiekti tiesiog... mintimis! Tinkamai nukreiptos, sužadintos šios dovanoja nepaprastą malonumą. Mokslininkai jau kuris laikas buvo labai suintriguoti kai kurių moterų viešu tvirtinimu, jog orgazmą šios gali pasiekti mintimis, būdamos vienos ir be jokių fizinių prisilietimų. Ir dabar, galiausiai, tai patvirtinta: dailiosios lyties atstovių malonumus reguliuoja jų mintys.

Prezidentė ragina nesigąsdinti kol kas dar ne visais statistiniais Lietuvos gyventojų skaičiaus duomenimis, tačiau pripažįsta, kad neigiamą įtaką demografinei statistikai daro mažokas gimstamumas ir bendros nuotaikos. „Negąsdinkite nei savęs, nei kitų. Pirmiausia, kiek žinau, mes dar tiksliai nežinome duomenų. Labai tikiuosi, kad dar mūsų daugiau nei 3 mln. Turime gi dainą trys milijonai, turime turėti“, – energingai dėstė D. Grybauskaitė.

Vokietijos policija surengė reidus dviejų vyrų, kuriuos tyrėjai įtaria rinkus pinigus islamistų kovotojų tikslams ir verbavus potencialus kovotojus, butuose ir meno studijoje. Tyrėjai konfiskavo 29-erių sirų kilmės vokiečio ir 27-erių į islamą atsivertusio vokiečio kompiuterius, duomenų saugojimo prietaisus ir ranka rašytus dokumentus. Reidai vyko Bonos mieste ir netoli Ulmo.

Naujųjų Panevėžio vadovų nuodėmių sąraše – Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir Mokesčių inspekcijai pavėluotos pateikti finansinės ataskaitos. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymos apie miesto vicemerų Petro Narkevičiaus, Gintaro Šileikio, administracijos direktorės Kristinos Vareikienės ir jos pavaduotojos Janinos Gaidžiūnaitės praeitį nė vienam neužkirto kelio į aukštą postą.

Sveikatos specialistai pripažįsta, kad smėlio dėžėse besikapstantys mažyliai gali užsikrėsti sunkiomis ligomis, jei šios yra užterštos naminių keturkojų išmatomis. Tačiau Visuomenės sveikatos centras nebetiria smėlio dėžių.

Vilniaus universitetas (VU) pranešė šiandien pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su UAB Lietuvos tyrimų centru (Lithuania IBM Research Centre).  Partnerystę parašais patvirtino VU mokslo reikalų prorektorius profesorius Jūras Banys ir Lietuvos tyrimų centro generalinis direktorius Tomas Deržanauskas. VU ir Lietuvos tyrimų centras sutarė vykdyti bendrą projektą ir universiteto mokslininkų atradimais prisidėti prie šiuolaikinių technologijų plėtros pasaulinėje rinkoje, sakoma VU pranešime.

Kasdien mus supa daugybė garsų – vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Nemalonu visą dieną klausytis gatvės triukšmo ar mėginti perrėkti kolegas darbe. O juk kai kam tenka dirbti ir gamyklose, kur nuo triukšmo tenka saugotis specialiomis ausinėmis... Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, jis toks įprastas, kad vargu ar susimąstome, jog nuolatinis triukšmas gali stipriai kenkti mūsų sveikatai.

Gali atrodyti keista, bet Mėnulio paviršius yra ištirtas geriau, nei Žemės vandenynų gelmės. Dar neatskleistas jų paslaptis įminti bandys bendrovės „Triton Submarines" projektuojamas naujas giliavandenis povandeninis laivas, rekordinę Ramiojo vandenyno gelmę galėsiantis pasiekti vos per 75 minutes.

Elektroninė nosis žada identifikuoti cheminius signalus, skleidžiamus plaučių, galvos arba kaklo vėžiu sergančio žmogaus burnos kvapu. Vėžio tyrimų organizacijos atstovai teigia, kad tyrimų procesai, kol bus išsiaiškinti, ar toks burnos kvapo testas galėtų būti naudojamas klinikose, dar užtruks. Tačiau pirmieji žingsniai jau yra žengti, informuoja BBC. Izraelyje atliktame tyrime dalyvavo 80 savanorių.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pranešė pasirašiusi pirmąsias sutartis su 17 bendrovių dėl paramos inovaciniais čekiais skyrimo. Inovacinis čekis – tai nustatyto dydžio tikslinės paskirties mokėjimo dokumentas, nustatyta tvarka išduodamas įmonėms ir skirtas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti. Teikiami inovaciniai čekiai – dviejų rūšių: 10 tūkst. Lt ir 20 tūkst. Lt vertės, sakoma pranešime.

JAV atlikti miego trukmės poveikio žmogaus sveikatai tyrimai patvirtino, kad miego trūkumo negali kompensuoti ilgesnis miegojimas savaitgaliais. Pensilvanijos universiteto (JAV) ligoninės Miego ir chronobiologijos laboratorijos vadovo Davido Dingeso vadovaujama tyrėjų grupė atliko dvi savaites trukusius laboratorinius tyrimus su savanoriais, siekdama išsiaiškinti, kaip juos veikia nuolatinis miego trūkumas, pranešė „The New York Times". Dar prieš 15 metų buvo manoma, kad jei žmogus miega ben...

Panevėžiečiai neskuba įsileisti į namus surašinėtojų. Vieni, baimindamiesi, jog gali susidurti su apgavikais, mieliau patys ateina pateikti informacijos apie save ir savo būstą. Kitus pas statistikus gena ir baudų baimė. Prieš keletą dienų prasidėjus antrajam visuotinio gyventojų ir būsto surašymo etapui, dalis gyventojų pradėjo patys ieškoti, kur būtų galima tai padaryti. To priežasčių ne viena, tačiau bene svarbiausioji – žmonių baimė vietoj surašinėtojų į namus įsileisti apgavikus.

Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pasiekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įstaigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų. Auditoriai ragina netoleruoti dvigubo mokėjimo už gydymo paslaugas, tačiau ligonių kasos tvirtina, kad neturi galių bausti prasižengėlius. Tai esą turėtų daryti sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai.

Vienos technologijos universiteto kvantinės fizikos specialistai kuria metodą, kuris leis nukreipti garso bangas tiksliai reikiama kryptimi – tuomet jos paklius tik į numatytą vietą, beveik neprarasdamos energijos, o prietaisai, būdami šalia sklidimo trajektorijos, šio garso neužfiksuos. Tarp bangų sklidimo ir kietų kūnų judėjimo yra fundamentalus skirtumas – bangos sklisdamos sklaidosi ir praranda energiją, o kieti kūnai gali judėti tiesia trajektorija.

Aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų šiuo metu yra tos nuomonės, kad valstybės reikalai pastaruoju metu blogėja. Septyni iš dešimties yra nusivylę demokratijos veikimu. Tokius gyventojų nuomonės apklausos duomenis pateikia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, vasario 15–23 dienomis atlikusi apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymu. Jos duomenimis, 81 proc.

Sirakūzų universiteto (JAV) chemikas sugalvojo būdą, leidžiantį žemo dažnio elektromagnetines bangas naudoti silpnųjų jėgų (Londono dispersinių jėgų), neleidžiančių molekulėms išsilakstyti iš kristalo, tyrimams. Šis fundamentalus darbas gali būti pritaikytas sprendžiant svarbius naujų vaistų paieškos, gamybos ir jų kokybės tikrinimo uždavinius.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė idėjų konkursą ilgalaikei institucinei Ekonomikos mokslinių tyrimų programai parengti. Paraiškos priimamos iki 2011 m. kovo 31 d. Programą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija.„Tai nauja, bandomoji, mokslinių tyrimų finansavimo programa, už kurios įgyvendinimą bus atsakinga viena konkurso būdu atrinkta institucija, kuri bendram projektui galės suburti įvairių institucijų geriausius mokslininkus, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Šią savaitę pasirodė nauja internetinių dienoraščių serija, kurioje jūrų tyrėjai pasakoja apie savo darbą. Jūrų mokslu besidominčiam jaunimu tai - puiki galimybė sužinoti apie jūrų tyrėjo profesiją, pakomentuoti dienoraščio įrašus ar tiesiogiai užduoti rūpimą klausimą dienoraščio rengėjams. Dienoraščio pasakojimus pradės dr. Natalie Loick-Wilde, jūrų biologė, tirianti azoto ciklą jūroje ir svarbą jūroje gyvenantiems organizmams. Dienoraštį rasite čia.

Į Radiacinės saugos centrą kreipėsi pirmieji Lietuvos gyventojai, grįžę iš Japonijos Jokohamos ir Tokijo miestų. Atlikti pirmieji iš Japonijos grįžusių lietuvių gautos apšvitos tyrimai – gauta apšvita pasekmių sveikatai negali turėti, teigia Radiacinės saugos centras (RSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. „Atlikus vidinės apšvitos tyrimus, aptikta radioaktyviojo jodo pėdsakų skydliaukėje.

Žmogaus genomo projektas sudarė sąlygas atsirasti genomikai – mokslui, tiriančiam organizmų genomus. Nustačius atskiro organizmo genomą, galima rasti ryšį tarp DNR sekų pokyčių įvairiems organizmams ir jų sveikatos būklės bei įvertinti reakciją į gydymą ar vaistus. Tačiau norint padaryti genomo nustatymo procedūrą įprasta, reiktų ją sutrumpinti iki vienos dienos ir kainą sumažinti iki mažiau nei tūkstančio dolerių.

Nuo metų pradžios įsigaliojo nauja tvarka, visuomenės sveikatos specialistams leisianti tirti gyventojų skundus dėl trikdančių nemalonių kvapų. Tačiau tiriami bus ne visi kvapai – skundai dėl nevalyvo ar puodą prisvilinusio kaimyno nebus tiriami, patikslina LTV „Panorama“. Anksčiau žmonių skundų dėl dvoko visuomenės sveikatos centro specialistai tiesiog nepriimdavo, nes nebuvo tai reglamentuojančios tvarkos.

Klonuoti žemės ūkio gamyboje naudojamus gyvulius beprasmiška: jie masiškai miršta ir kenčia nuo ligų, teigia Naujosios Zelandijos mokslininkai. Nacionalinė N. Zelandijos žemės ūkio mokslinių tyrimų agentūra „AgResearch" priėmė sprendimą nutraukti 13 metų trukusią naminių gyvulių klonavimo programą, nes bandymai atskleidė, jog dauguma juose dalyvavusių gyvulių nugaišo, be to, esama įrodymų, jog taip galvijai yra kamuojami, pranešė „Dailymail.co.uk“. Skelbiama, kad apie 90 proc.

Dvylika naujųjų ES narių paskelbė vieningą poziciją dėl būsimos bendrosios ES mokslinių tyrimų programos. Iniciatyvos parengti bendrą nuomonę svarbiausiu Europos mokslo politikos klausimu ES dvyliktukas ėmėsi pirmą kartą. Į Europos Sąjungą 2004 ir 2007 m. įstojusios valstybės siekia kuo aktyviau įsitraukti į bendras ES mokslinių tyrimų programas ir teikia pasiūlymus, kaip stiprinti naujųjų šalių dalyvavimą europiniuose mokslinių tyrimų tinkluose.

Mokslininkai tiria, kaip lokių organizmas funkcionuoja jiems miegant žiemos miegu. Manoma, kad šios žinios galėtų padėti traumas patyrusiems žmonėms. „Žiemos miegu miegantys lokiai funkcionuoja kaip uždara sistema. Visa, ko jiems reikia, tai oras“, – teigė Aliaskos Fairbankso universiteto Arkties biologijos instituto mokslininkas Brianas Barnesas.

Pieno gamintojai 0,1–0,2 proc. pieno tyrimų paklaidos net nepastebėtų, o tokiu atveju kita pusė, nė piršto nepajudinusi, per metus papildomai gautų net 45–90 mln. litų. Bandymų falsifikuoti pieno mėginių duomenis užfiksuojama vis rečiau, tačiau tokių atvejų vis dar pasitaiko. Gudrauja ne tik pieno gamintojai, bet ir perdirbėjai.

TV3 laidos „Akistata“ kūrybinė grupė atliko slaptą žurnalistinį tyrimą – ar vadinamieji ekstrasensai iš tiesų turi mistinių galių, ar tiesiog kuria istorijas siekdami pasipelnyti iš bėdon patekusių žmonių. Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja atvejų, kai žmonės dingsta lyg į vandenį. Artimieji, nebežinodami kokių priemonių griebtis, kreipiasi į ekstrasensus, tikėdamiesi, kad galbūt jų galios padės rasti dingusįjį.

Atsinaujinanti saulės energija – tai ateities technologijomis paremta energetikos sritis. Tai ne tik naujos galimybės mokslui bei verslui, bet taip pat ir žmogui. Per artimiausius 10 metų dėl masto ekonomijos efekto atsinaujinančios saulės energijos gavimo technologijos sparčiai išplis po visą pasaulį bei taps prieinamos didžiajai daugumai elektros vartotojų. Įvairiuose straipsniuose nagrinėjama ir džiaugiamasi naujomis atsinaujinančios saulės ar vėjo energetikos galimybėmis.

Net ir patys drausmingiausi, pamaldžiausi ir sąžiningiausi, turintys bent kažkiek smalsumo ir net tie, sakantys „oi ne, aš tikrai ne“, nors viena akim bent paspokso į atviras scenas, siūlomas, praktiškai kasdienybe mūsų gyvenime tapusios, pornografijos... Filmų suaugusiems galima gana legaliai įsigyti arba beveik laisvai atsisiųsti iš interneto. Kažkodėl priimta manyti, kad minėta produkcija skirta tenkinti išskirtinai vyriškos lyties atstovus ir išperkama, atitinkama, taip pat 99,99% vyrų.

Lietuvos radijas praneša, jog mokslininkai vis dažniau sako, kad nitratai turi žmogaus sveikatai naudingų savybių. Vokiečių dienraštis „Die Welt“ rašo, esą nitratai mažina spaudimą, gerina virškinimą ir teigiamai veikia kraujo klampumą. Cituojamas vokiečių mokslininkas, atlikęs tyrimus, nustatė, jog daržovės, kuriose gausu nitratų, gali tapti natūraliais vaistais nuo kraujotakos sistemos sutrikimų ir nuo senatvinės silpnaprotystės.

Daugelis besilaukiančių mamyčių nešvaisto laiko veltui ir imasi vienokių ar kitokių darbelių. Tačiau metas suklusti: stresas nėščiųjų moterų darbe priveda prie to, kad gimstančio kūdikio svoris gali būti kur kas mažesnis už normalų! Kas ištyrė? Neseniai Olandijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu gydytojai išanalizavo 8266 nėščių moterų būklę ir išsiaiškino jų darbo sąlygas. Paaiškėjo, kad neigiamą aplinkos poveikį vaisius pradeda justi jau pirmajame nėštumo trimestre.

Naujausiais apklausų duomenimis, tirpsta pasitikėjimas net populiariausia Lietuvos visuomenės veikėja laikoma prezidente Dalia Grybauskaite. Per metus nuo 2009–ųjų gruodžio ja pasitikinčių šalies gyventojų sumažėjo 5 procentais. Veikėjų pokyčiai Tiesa, pasitikėjimas D.Grybauskaite ir toliau išlieka rekordiškai didelis – 81 proc. O štai teigiamai vertinančiųjų Seimo pirmininkės Irenos Degutienės veiklą per metus sumažėjo net 13 proc.

Sausio 10-ąją startuoja trečioji, kasmetinė, TV6 inicijuota Ūsų akcija. Tradiciškai ji tęsis visą mėnesį ir kvies vyrus pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Ūsų akcijos prieš prostatos vėžį idėją šiemet palaiko net 16 medicinos klinikų visoje Lietuvoje. Jose visą mėnesį bus galima atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą už ypač mažą kainą. „Tai labai reikalinga akcija, nes informacijos apie šią paplitusią ir klastingą ligą Lietuvoje vis dar trūksta ir vyrai neina tikrintis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė du ikiteisminius tyrimus, kuriuose 8 vilniečiai ir 4 uždarosios akcinės bendrovės kaltinami daugiau nei 2 mln. 800 tūkst. litų pasisavinimu. Pirmajame tyrime išaiškinta, kad kompiuterine technika prekiaujančios bendrovės direktorius D. S., padedant 41 metų L. B., suklastojo jokios realios veiklos nevykdančių dviejų bendrovių 3 kasos pajamų orderių kvitus. Juose įrašyta, kad bendrovė išmokėjo dviem įmonėms avansu 520 tūkst. litų.

Į Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdį iškviestas generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis sulaukė griežtos kritikos ir įžeidimų. Pavaduotojo teirautąsi prokuratūros atliekamų tyrimų rezultatų. Daugiau apsistota ties elektroninės sveikatos projektu, kuriam skirta dešimtys milijonų litų, nupirkta aparatūros, tačiau realiai projektas įstrigęs.

Ar galima ne sostinėse, ne užsienyje sėkmingai kopti į mokslo aukštumas? „Taip“, — tvirtina 2010 metų pabaigoje mokslų daktarais tapę trys nė trisdešimties metų neturintys mokslininkai: Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros lektoriai Laura Veriankaitė, Aurelija Malciūtė ir Martynas Kazlauskas. “Šiaulių krašto“ diskusijoje jie kalba apie pasirinkimo sėkmę, kas ją lemia, studijų ir mokslo aktualijas.

Svarbių postūmių pavyko pasiekti CERN branduolinių tyrimų laboratorijoje vykdomuose antimaterijos tyrimuose, skelbiama CERN pranešime spaudai. Vieno eksperimento metu panaudojus naują dalelių detektorių CUSP, mokslininkams pavyko sugauti ir gana ilgą laiką išsaugoti nemažą kiekį skriejančių antivandenilio atomų. Eksperimento rezultatai publikuojami žurnale „Physical Review Letters". Antimedžiaga (kaip ir jos neapčiuopiamumas) išlieka viena didžiausių modernaus mokslo paslapčių.

Nepadarysi kitam žmogui gero, sau blogo nepasidaręs, teigia sena lietuviška patarlė. Panevėžietė Birutė nedvejodama ją patvirtintų. Girto vyro užgauliojimai, dingę ir avarijose aplamdyti automobiliai, smurtas namuose, žiauriai sumuštas sūnus. Visai tai patyrė moteris, neapdairiai savo namuose priregistravusi Petrą. Su juo Birutė susipažino seniai – turgaus verslo klestėjimo laikais. Į Lenkiją dažnai važinėjusiai moteriai reikėjo vairuotojo, tad pažįstami, blogo nelinkėdami, rekomendavo Petrą.

Kaip ir narkotikai ar alkoholis, internetas taip pat sukelia priklausomybę. Anot Amerikos psichologų, naršymas internete gali sukelti priklausomybę, kuria jau serga  milijonai internautų. Ar jūs taip pat esate tarp jų? Po skyrybų Lucy negalėjo apsieiti be savo kompiuterio. Maždaug dešimt valandų per dieną ji praleisdavo internete žaisdama žaidimus, bendraudama, lankydama įvairias lažybų ir suaugusiesiems skirtas svetaines.

Lapkričio mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Viešosios nuomonės apklausos dalyvių valia palankumo jai rodiklis –84 proc. teigiamų atsiliepimų. Šį, jau ilgą laiką besilaikantį, aukštą palankumo rodiklį lenkia dar aukštesnis skaičius, deja, apibūdinantis priešingą nuomonę –nepalankumą, kuriuo respondentai "apdovanojo" Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių. Jį nepalankiai įvertino 87 proc. apklaustųjų.

Mitas apie „vaistą nuo visų ligų“ turi pagrindo: net ir nedidelės kasdienės aspirino dozės sumažina mirčių nuo vėžio skaičių trečdaliu. Oksfordo universiteto profesorius Peteris Rothwellas su kolegomis stebėjo daugiau nei 25 tūkstančius pacientų, suskirstytų į aštuonias ilgalaikių tyrimų grupes. Eksperimentų tikslas buvo įvertinti kasdienių aspirino dozių poveikį žmogaus organizmui. Mokslininkų grupė nustatė, kad net maža vaisto dozė sumažina mirtinų vėžinių susirgimų skaičių 21 procentu.

Tik dešimtadalis savivaldybių įsisteigė „žemo slenksčio“ kabinetus, kur probleminiai žmonės gali eiti nemokamai tirtis, ar nėra infekuoti ŽIV. Kol šalyje trūksta tokių kabinetų, nevyriausybininkai sako, kad ne tik nestabdomas ŽIV plitimas, bet ir sunku apskaičiuoti tikruosius ŽIV mastus Lietuvoje, praneša LTV „Panorama“. Norintiesiems profilaktiškai pasitikrinti, ar nėra infekuoti ŽIV, ne taip jau ir paprasta, teigia su tuo susidūrusieji.

Per praėjusius 10 metų klimato šiltėjimo procesas sulėtėjo, konstatavo britų mokslininkai. D. Britanijos Meteorologijos tarnybos (Met Office) paskelbtoje ataskaitoje apie klimato pokyčius teigiama, kad temperatūrų didėjimo tempas pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį sulėtėjo, skelbia „Dailymail.co.uk“. Šis reiškinys britų mokslininkų siejamas su natūraliais orų svyravimais ir atmosferos teršimu pramonės išmetamais aerozoliais, teigiama pranešime.

76 proc. Latvijos gyventojų mano, kad A.Kubiliaus vyriausybė savo šalyje su  ekonominė krize tvarkosi geriau nei „nuosavas“ V.Dombrovskio ministrų kabinetas. Lietuvoje analogiškas nuostatas (V.Dombrovskio vyriausybė savo šalyje tvarkosi geriau nei A.Kubiliaus Lietuvoje) palaiko  41 proc. apklaustųjų., rodo  „Spinter tyrimai“ ir „Data serviss“  atliktos gyventojų  apklausos. Apskritai, latviai Lietuvos situaciją vertina geriau nei lietuviai Latvijos: 75 proc.

Šiandien LNK laidos „24 valandos“ tyrėjas Petras Kolyško iš karto imsis dviejų bylų. Pirmoji – tarsi apšilimas policijos profesionalui. Surasti viename Mažeikių rajono kaime pavogtą dviratį jam tereikėjo pusdienio. Šypseną kelia tik jo dingimo istorija – dviračio savininkas Leonas, grįždamas iš darbo pas ūkininką, pasijuto blogai ir prigulė šalikelėje snūstelėti... Prabudęs dviračio nerado, tačiau kelioninis krepšys su lašinukais buvo nepaliestas. Kita istorija jau kelia ne šypseną, o siaubą.

Mokslinis testas, galintis padėti nustatyti, ar žmogus sulauks 100 metų, gali būti ydingas, sako mokslininkai. Tyrinėtojai teigė, kad studijuojant genomus galima nuspėti žmogaus gyvenimo trukmę 77 proc. tikslumu, praneša „The Telegraph“. Anot jų, labiau tikėtina, kad žmonės, turintys ilgaamžiškumo genus, išgyvens 100 metų ir ilgiau, nepaisant jų gyvenimo būdo. Studija atvėrė galimybę tirti žmones, sergančius gyvybei pavojingomis ligomis – tokius, kuriems prognozuojama ankstyva mirtis.