tomas bašarovas

Šventėms pasibaigus, prekybininkai skaičiuoja gyventojų suneštus pinigus. Lietuviai metų pabaigoje nestabdė ir šventiniam laikotarpiui į namus tempė viską, ką galėjo – šventėms skyrė šimtus eurų. Dalis prekybininkų pardavė daugiau silkės, kūčiukų, spanguolių, šokolado. Giminaičiams ir draugams žmonės dovanojo brAngius siurblius robotus, kosmetiką, prabangius kvepalus.

Didžiosios metų šventės jau čia pat, tad tautiečiai skuba jas atšvęsti iš širdies. Prie prekybos centrų ir turgaviečių jau nuo ryto rikiuojasi automobilių spūstys. O parduotuvėse lietuviai kraunasi pilnus krepšius ir vežimus maisto. Dažnas pasiguodžia, kad dėl infliacijos Kūčios ir Kalėdos šiemet bus brangesnės negu pernai. Tačiau vaišėms dauguma pinigų netaupo ir skuba susitikti su artimaisiais. Automobilių spūstys jau priešpiet Vilniuje rikiuojasi prie didžiųjų prekybos centrų.

Lietuvoje iškritę kalnai sniego suvarė gyventojus į parduotuves, kur lietuvaičiai ne tik ieškojo kastuvų, ar priemonių ledui nuo stiklo valyti. Žmonės pradėjo masiškai pirkti čiuožynes, roges, lygumų slides. Kol vieni šioms prekėms išleidžia keliasdešimt eurų, kiti negaili ant prekystalio padėti ir pusę tūkstančio eurų. Šiemet žiemos pramogos prasidėjo anksčiau nei pernai.

Vieno Ukrainoje registruoto, bet Lietuvoje paramą renkančio fondo savanoriai pasakoja apie vergiškas savanorystės sąlygas ir galimai klastojamus dokumentus. Jie sako, kad fondas naudojasi lietuvaičių geraširdiškumu ir tikrai ne visa parama pasiekia gavėjus. Fondo vadovas tokius įtarimus neigia, tačiau aiškėja, kad Lietuvos institucijos užsienyje registruotų fondų veiklos nė netikrina.

Prekybininkai ir siuntų pristatymo bendrovės jau ruošiasi šventinei karštligei, kai darbo padvigubėja ir netgi patrigubėja, tad ieško papildomų darbo rankų. Prisikviesti daugiau žmonių įmonės bando įvairiai – kas jau esamiems darbuotojams siūlo premijas už atsivestą kolegą, kas – dosnius priedus prie algų už daugiau pristatytų siuntų. Kai kur išvežiojant siuntas galima užsidirbti ir pusantro tūkstančio per mėnesį, o kai kas giriasi ir 4 tūkstančių eurų alga į rankas.

Elektrai išbrangus ir žmonėms pradedant mažiau pirkti, dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Esą tarpusavyje konkuruojantys verslai susitarti negali, dėl to reikia Seimo įsikišimo. Dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko tokią idėją ir priduria, kad tokia naujovė ypač padėtų smulkioms parduotuvėms, kurios sekmadieniais galėtų užsidirbti daugiau.  Prekybos centro darbuotoja Ina maisto produktus gyventojams ruošia jau 4 metai.

Infliacijos pasiutpolkė ir artėjantis šildymo sezonas privertė lietuvius nustoti švaistyti pinigus į kairę ir į dešinę, kaip jie tą darė visą vasarą. Anot „Swedbank“ apklausos, kone pusė šalies gyventojų dėl ekonominio sunkmečio jau ėmė taupyti maisto sąskaita – atsisako nebūtinųjų prekių, perka akcijinius produktus ir ieško pigesnių prekių alternatyvų. Tautiečiai dėl finansinio neapibrėžtumo vis rečiau užsuka ir į grožio salonus bei mažiau pramogauja.

Absurdiškos elektros kainos varo verslą į neviltį ir verčia griebtis kraštutinių priemonių. Vienos gamyklos jau dabar dirba tik tomis valandomis, kai elektros kaina biržoje yra pati žemiausia, kitos priverstos netgi trumpinti darbo valandas. Lietuvos pramonininkai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes: esą kai kurios bendrovės, nesulaukusios valstybės pagalbos, bus priverstos atleisti dalį darbuotojų, o kitos – išvis užsidarys.

Mokami lengvi plastikiniai maišeliai – tokiai idėjai pritarė Vyriausybė, jos imsis Seimas. O dalis gyventojų šiaušiasi ir sako, kad daržoves, saldainius ar kitus produktus dės į kišenes, nes alternatyvų plastikiniam lengvam maišeliui nemato. Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.