the moscow times

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija penktadienį dėl karo Ukrainoje nušvietimo užblokavo nepriklausomo naujienų portalo „The Moscow Times“ tinklapį rusų kalba, dar labiau suvaržydama nepriklausomą žurnalistiką.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“. Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija.

Po įvykių Ukrainoje pagerinti Rusijos įvaizdį užsienyje yra neįmanoma, pareiškė šioje šalyje vykusios apvalaus stalo diskusijos Prekybos rūmuose vienas iš nepriklausomų žurnalistų. Likusieji, valdžiai dirbantys diskusijos dalyviai mano, kad ne viskas jau taip blogai, „BBC Rossija“ rašo Jurijus Bendikas. „Nustatyta užduotis sukurti teigiamą Rusijos įvaizdį užsienyje yra neįgyvendinama.

Letalių ginklų – prieštankinių raketų, artilerijos sekimo radarų, bepiločių žvalgybos orlaivių ir komunikacijos bei radarų trukdymo aparatų – tiekimo Ukrainai klausimas užvaldė Vakarų vyriausybių, apžvalgininkų ir mokslininkų dėmesį. Tačiau klausti derėtų ne to, ar tai teisinga ir kaip geriausia patenkinti Kijevo poreikius, bet – kur tai veda. Siūloma ginkluotė iš esmės skirta gynybai. Žinoma, net ir gynybiniai ginklai gali atlikti vaidmenį puolime.

„The Moscow Times“ paprašė ekspertų pakomentuoti galimo JAV sprendimo tiekti ginklus Ukrainai pasekmes. Jų manymu, tai privestų prie konflikto „globalios eskalacijos“ ir, Maskvos požiūriu, reikštų „karo paskelbimą“. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos visuomenės tarybos atstovas, su leidiniu kalbėti sutikęs tik išlaikant jo anonimiškumą, pareiškė, kad tuo atveju, jei Baltieji rūmai leis tiekti letalinę įrangą Kijevui, Rusija ne tik „didins apsukas Ukrainoje“, tačiau ir „smogs Vaš...

Paslaptingas „konsultantas“ iš Maskvos, kuris padėjo įvykdyti Krymo prijungimą prie Rusijos, buvo paskirtas „Donecko liaudies respublikos“ Rytų Ukrainoje premjeru. „Iš esmės, mane galima pavadinti profesionaliu konsultantu“, – šeštadienį sakė stambaus sudėjimo Aleksandras Borodajus savo pirmoje spaudos konferencijoje prabangiame Donecko viešbutyje. „Esu išsprendęs visokiausias komplikuotas konfliktines situacijas, – sakė šis 41 metų vyras.

2010 m. gruodžio 17 d. Tunise gatvės prekeivis M. Bouazizis, protestuodamas prieš turtinę nelygybę ir korupciją, bandė susideginti. Jau kitą dieną Tunise prasidėjo masiniai protestai prieš valdžią – judėjimas, greitai pakrikštytas Arabų pavasario vardu. Neilgai trukus neramumai išplito ir į gretimas Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybes – Egiptą, Libiją, Maroką, Jemeną, Alžyrą, Kuveitą.

Apie 10 proc. Rusijos darbo jėgos sudaro užsienio darbuotojai, teigiama Jungtinių Tautų pranešime. 2008 m. oficialiai užsiregistravusių imigrantų skaičius siekė 2,4 mln., nors realus skaičius greičiausiai yra tris kartus didesnis, teigiama Rusijos demografinės raidos ataskaitoje. Pranešime skelbiama, kad atsižvelgiant į šešėlinę darbo jėgą, šiuo metu Rusijoje dirbančių užsieniečių dalis sudaro 10 proc.

Kremlius galėjo pradėti Trečiąjį pasaulinį karą siekdamas jėga numalšinti prieš pat Berlyno sienos griūtį Rytų bloko valstybėse kilusią protestų bangą, teigia buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. M. Gorbačiovas Vakaruose yra gerbiamas už tai, kad nepasidavė kietosios linijos šalininkų raginimam jėga numalšinti Rytų bloke kilusius protestus.