taupymo lakštai

Pirmadienį baigėsi ketvirtosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 26,2 mln. eurų, sudaryta 1781 sandoris. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, antradienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, ketvirtosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti lapkričio 6–20 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet lapkričio 21 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Pirmadienį baigėsi trečiosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 27,5 mln. eurų, sudaryta 2114 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, trečiosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti spalio 2–16 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet spalio 17 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Pirmadienį baigėsi antrosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 44,2 mln. eurų, sudaryta 3014 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, praneša Finansų ministerija. Tai reiškia, kad nusipirkę lakštų už, pvz., už 1 tūkst. eurų, po metų gyventojai atgaus šiuos pinigus ir papildomai dar 38 eurus. Už bendrą 44,2 mln. eurų sumą lakštų nusipirkę gyventojai iš viso uždirbs 1,68 mln.

Pirmadienį pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, pranešė Finansų ministerija. Už naują vienerių metų trukmės emisiją bus mokamos 3,8 proc. metinės palūkanos. Taupymo lakštus platins „Swedbank“ ir SEB. Ši taupymo lakštų emisija bus platinama rugsėjo 4–18 dienomis, o išperkama 2024-ųjų rugsėjo 19-ąją.  Anot Finansų ministerijos, tai saugi ir grąžą generuojanti investicija.

Pastaruosius kelerius metus lietuviai neturėjo jokių galimybių tiesiogiai paskolinti pinigų valstybei. Dėl to nemaža dalis palūkanų atitekdavo užsieniečiams. Tačiau nuo pirmadienio gyventojai vėl galės užsidirbti skolindami savo pinigus Lietuvai. Milijonai eurų palieka Lietuvą Pensijoms, sveikatos, krašto apsaugai, švietimui ir visoms kitoms viešosioms reikmėms Lietuva kasmet išleidžia daugiau pinigų nei surenka mokesčių, kuriais visa tai finansuoja.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pabrangus valstybės skolinimuisi rinkose jau šių metų antroje pusėje žadama vėl leisti valstybės taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Anot jos, su bankais jau deramasi dėl komisinių mokesčių.   „Tai yra mūsų darbotvarkėje, dabar darbinio proceso vidurys“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija teigė ministrė.  Pasak jos, lakštais vėl grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.

Antradienį Finansų ministerija pradėjo platinti naują vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisiją, už kurią siūloma 1 proc. metinė palūkanų norma. Tai beveik keturis kartus daugiau nei už vienerių metų indėlius vidutiniškai siūlo pagrindiniai šalies bankai.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Taupyti pinigus vienokia ar kitokia forma jau tampa būtinybe. Ar lietuviai moka taupyti, ar žino, kur galima „įdarbinti“ pinigus, kad jie būtų ne tik saugūs, bet ir neštų pelną? Taupome konservatyviai Statistinio lietuvio, kuris nelaiko santaupų kojinėje, pagrindinė investavimo priemonė yra indėlis banke. Apžvelgus pastaruosius penkerius metus, kurie finansų rinkose nebuvo itin aktyvūs, indėliai buvo pati pelningiausia investicija Lietuvoje.