tarpukaris
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „tarpukaris“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „tarpukaris“.
Klaipėdoje Bartas restauruoja laivus: jie tampa retais lobiais
Istorinių laivų restauratoriaus Barto hobis ir aistra – prikelti senus istorinius laivus naujam gyvenimui. Jo dirbtuvėse Švėkšnoje stovi net keletas tokių. Visi įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo registrą.
„Istorija ir kultūra nėra sveriama pinigais. Iš jos neuždirbsi, bet išsaugosi ateities kartoms žinias, informaciją“, – tikino B. Markevičius.
Ir vis tik, restauruoti istorinius laivus kainuoja milžiniškus pinigus, o keturių žmonių komandai atgaivinti vieną jų užtrunka net penkerius metus.
Išskirtinis istoriko interviu: kai norima baigti karą herojiškai, tai – ne karas, o graikų tragedija
Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.
Rekonstruojant gatvę Antakalnyje Vilniuje – netikėtas radinys: atidengta dar tarpukariu klota gatvė
Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Artimiausiu metu visa surinkta informacija bus perduota Kultūros paveldo departamentui, kuris ir nuspręs, kaip elgtis su radiniu – ar jį įamžinti kaip miesto istorijos ženklą, ar tiesti dviračių taką, kaip numatyta projekte.
Aplinkos ministerija leido statyti restoraną Smiltynėje: atkartos prieškario pastatą
Po kelerius metus trukusių derinimo procedūrų Aplinkos ministerija pritarė restorano „Strandhalle“ statyboms Smiltynėje, pranešė ministerija.
„Šis naujas pastatas atrodys beveik taip pat kaip stovėjęs tarpukariu. Šitaip į Smiltynę grįžta kurortinė tradicija“, – pranešime cituojamas aplinkos Simonas Gentvilas.
Paminklą Antanai Smetonai Palanga tikisi pastatyti kitąmet
Paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai Palangoje turėtų būti pastatytas kitąmet, teigia savivaldybė.
„Paminklas prezidentui Antanui Smetonai šiuo metu yra projektuojamas, jis bus pastatytas kitais metais“, – BNS sakė kurorto mero patarėja Jurgita Vanagė.
Liepą Vyriausybė perdavė Palangos savivaldybei autorines paminklo teises, dar anksčiau, gegužę, Ministrų kabinetas Palangai perdavė patį paminklą.
Kauniečiai reikalauja atstatyti nugriautą vertingą tarpukario pastatą
Kauniečiai inicijavo peticiją, kad būtų atstatytas savaitgalį Žaliakalnyje nugriautas art deco stiliaus pastatas, rašo „Kauno diena“.
Pirmadienį nuo ryto prie nugriauto namo Perkūno alėjoje rinkti parašai dėl naikinamo paveldo. Žmonės prašė teisingumo, kad būtų nustatyta, kodėl institucijos laiku nesustabdė namo Perkūno alėjoje griovimo, ir reikalavo, kad būtų atstatytas paveldo apsaugos zonoje esantis unikalus tarpukario pastatas.
Kyšiai bei dovanos medikams: juos nešė ir tarpukariu, ar tik sovietmečiu?
Pakišti vokelį ar įteikti saldainių su brendžiu dėžutę? Tokie klausimai, deja, vis dar kyla šių dienų pacientams, minantiems ligoninių koridorius ar leidžiantiems dienas baltose palatose. Istorikai atskleidžia, kur slypi kyšių gydytojams šaknys, kodėl sovietmečiu tokios „dovanėlės“ prilygo vietos užleidimu močiutei viešajame transporte ir kokie buvo įkainiai, bei kuo medicinos sistema skyrėsi tarpukariu.
Tarpukario taikos derybos su sovietais: slaptieji tikslai sukiršinti Lietuvą išaiškėjo netrukus
Liepos 12-ąją sukanka lygiai 100 metų po 1920 m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo. Tąsyk pagrindiniai derybų klausimai, kuriuos tarsi pavyko išspręsti pasirašant taikos sutartį, buvo Lietuvos, kaip nepriklausomos šalies, pripažinimas ir valstybės sienų įtvirtinimas, Lietuvai priskiriant Vilnių bei jo aplinkines teritorijas. Tačiau tai buvo tik iliuzija.
Mirties bausmė tarpukariu – sušaudymo atsisakyta, bet išimtis moterims liko
Tarpukario Lietuvoje mirties nuosprendis buvo dažnai taikoma bausmė politiniams ir kriminaliniams nusikaltėliams. Šaudyti, karti ir dujų kameroje nuodyti ne tik žudikai, plėšikai ar prievartautojai, bet ir Lenkijos ar Sovietų Sąjungos šnipai, komunistuojantys jaunuoliai ir protestuojantys Suvalkijos ūkininkai. Visuomenė mirties bausmėms nesipriešino, jos buvo naudojamos bauginimui, o kartais – politiniam susidorojimui.
Lietuviškos koncentracijos stovyklos – kuo jos skyrėsi nuo nacistinės Vokietijos
Išgirdę žodį koncentracijos stovykla imame galvoti apie siaubo istorijas nacių koncentracijos stovyklose Vokietijoje ar Lenkijoje, bet retas žino, kad Lietuvoje taip pat egzistavo koncentracijos stovyklos. Tiesa, jos buvo suręstos daug anksčiau – tarpukariu ir nebuvo nė iš tolo panašios į tas, kurios vėliau nusėjo kraujuojančią Europą. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.
REKLAMA
REKLAMA