tarmės

Mirė kalbininkas, ilgametis lietuvių tarmių tyrėjas humanitarinių mokslų daktaras ALOYZAS VIDUGIRIS (1928 12 25–2016 03 05). 1954 m., baigęs Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros ir psichologijos specialybę, jis pasirinko kalbininko kelią. 1956–1959 m. Aloyzas Vidugiris studijavo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūroje.

Lietuvių kalbotyroje daugiausia dėmesio skiriama kaimo ir miestelių tarmėms: skubama jas užfiksuoti, aprašyti, duomenis suskaitmeninti. Miestų, taip pat ir mūsų sostinės Vilniaus, kalba tirta labai mažai, tačiau ištisus dešimtmečius apie ją buvo atsiliepiama neigiamai, ryškiausios jos ypatybės vadinamos žargonu, ji kaltinta, kad yra negryna dėl kitų kalbų įtakos.

 Lietuvai šiemet minint Tarmių metus, Anykščiuose dvi dienas vyko respublikinis tarmių festivalis. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo baigiamajame Tarmių metų renginyje. Pasak Prezidentės, Lietuvai yra kuo didžiuotis - nei viena kita Europos valstybė tokioje mažoje teritorijoje neturi tiek daug ir tokių skirtingų tarmių. Sparčiai globalėjančiame pasaulyje itin svarbu išsaugoti unikalią savo kalbą ir tarmes.

„Daug kas, žinot, juokauja – Šešupė – ne upė, suvalkietis – ne žmogus. Ale jei ne ta Marijiempolė, tai nei kas balses taisyklingai ištartų, nei mašinukių būtų kur nusipirkt, nei pinigučius kas mokėtų taupyt... Ale kad suvalkiečiai skūpūs, žinokit, grynų grynieusias mitas. Kai čia atvažiuosit, pamatysit, kad čia jūsų vakarykščiais barštukais niekas nevaišys. Ba čia mano tėviškė.

Lietuvių kalbos instituto darbuotojos D. Mikulėnienės teigimu, nereikia bijoti, kad tarmės išnyks – jos ne nyksta, bet vystosi į naujus tarmių variantus.Anot jos, tarmiškai dažniausiai šneka vyresnio amžiaus žmonės, tačiau savo krašto šnektos nesigėdija ir jaunimas. Specialistės teigimu, jau praėjo laikai, kai mokyklose buvo mokoma tik bendrinės kalbos, o tarmiškumas buvo laikomas prastuoliškumo ženklu.