tarmė

„Daug kas, žinot, juokauja – Šešupė – ne upė, suvalkietis – ne žmogus. Ale jei ne ta Marijiempolė, tai nei kas balses taisyklingai ištartų, nei mašinukių būtų kur nusipirkt, nei pinigučius kas mokėtų taupyt... Ale kad suvalkiečiai skūpūs, žinokit, grynų grynieusias mitas. Kai čia atvažiuosit, pamatysit, kad čia jūsų vakarykščiais barštukais niekas nevaišys. Ba čia mano tėviškė.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskio bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Tarmių metams. Joje eksponuojama lietuvių tarmėtyros dokumentika – monografijos, tarminių tekstų rinkiniai, žodynai, kuriuos Tarmių metais norėta parodyti visuomenei. Parodoje per kalbos tarmes tyrusių mokslininkų darbus stengiamasi atskleisti įvairius lietuvių tarmėtyros laikotarpius nuo XIX amžiaus vidurio iki šių dienų.

Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvių kalbos instituto vykdomas tyrimas jau dabar rodo, kad tarmės ne nyksta, o keičiasi. Taip teigia šio instituto direktorė doc. Jolanta Zabarskaitė. Pasak jos, kai kurios lietuvių tarmės yra stipresnės, jų plotai plečiasi ir jos kiek pastumia kitas tarmes arba jas vienodina. Tarmės, anot kalbininkės, nesikeisti negali, nes jos, kaip ir kalba, yra gyvos, reaguoja į aplinką.

 Į Biržus įvairiomis progomis neretai užklystantis kaimyninės Pasvalio žemės žmogus, vienas geriausiai vertinamų dabartinių Lietuvos poetų, eiliuojantis tiek bendrine kalba, tiek tarmiškai, šįsyk per Lietuvą keliauja turėdamas konkretų tikslą – propaguoti tarmių vartojimą. Kaip žinoma, LR Seimas, siekdamas tarmes populiarinti, išlaikyti jų gyvastį bei vartojimo tradicijas, 2013-uosius paskelbė Tarmių metais. Oficialiai jie pradėti sausio 5 d. Raudondvaryje.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Šiauliuose gyvenantis šveicaras kalbininkas, vertėjas Marcus Roduneris iš lietuvių kalbos į sąvartyną neišmestų nė vieno žodžio. Vertėjo darbe prireikia ne tik norminės kalbos, bet ir tarmybių, žargono, keiksmažodžių. Šv. Jeronimo premija įvertintas vertėjas laukia, kada Lietuvoje šnekamoji tradicija bus įtraukiama ir į romaną. Šveicarijoje tarmė gyva ir šnekamojoje poezijoje, ir romane.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Ar lietuvių kalba Lietuvoje iš tikrųjų tokia prestižinė, kaip kad norėtume? – klausia kalbininkė profesorė Danguolė Mikulėnienė. – Jeigu taip būtų, užrašų kitomis kalbomis būtų mažiau“. Anot kalbininkės, jei nevertiname savo kalbos ir nelaikome jos prestižine, ką ir kalbėti apie tarmes. Pasak profesorės, pavojaus tarmėms išnykti esama.

Vienoje Velso pradinėje mokykloje besimokančių vaikų tėvai teigia, kad jų vaikai neišleidžiami į tualetą, jei pasiprašo angliškai, o ne velsietiškai. Keredigiono (Ceredigion) grafystėje, kuri laikoma velsietiškai kalbančių žmonių tvirtove, gyvenančios šeimos skundžiasi, kad jų vaikai yra baudžiami už tai, kad kalba angliškai, net ir žaisdami per pertraukas, rašo „The Daily Mail“. Grupė tėvų jau kreipėsi į Velso vaiko teisių komisarą, kad šis pradėtų tyrimą.

Tikrai kalta tik aplinka. Anekdotinė frazė „Paksas nekaltas – kalta aplinka“ vakar tapo visai nejuokina.2004 metais iš prezidento pareigų pašalintas, o dabar Europos Parlamento nariu dirbantis Rolandas Paksas vakar triumfavo sužinojęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jam leido tapti Seimo nariu. „Strasbūre atkurtas Lietuvoje pamintas teisingumas, antikonstitucinis 2003–2004 metų sąmokslas žlugo.