Tačiau Vakarai

Viena iš didžiausių vokiečių klaidų šiame dar tik beprasidedančiame amžiuje yra ta, kad jie laiko Rusiją europietiška valstybe, kuri nuo pat sovietinės imperijos griūties svajoja tik apie vieną: įvažiuoti, pagaliau, į europietiškus namus ir gyventi ten pagal bendras taisykles, puikiai sugyvenant su kaimynais. Dauguma vokiečių visa dar galvoja, kad tik Vakarų nesugebėjimas suprasti neleidžia Vladimirui Putinui parodyti savo europietiškos dvasios, rašoma „Die Welt“ Jacques Schusterio straipsnyje.

Jau pusę tūkstantmečio Rusijos užsienio politika išsiskiria ambicijomis, viršijančiomis šalies galimybes. Nuo Ivano Žiauriojo laikų Rusija plėtė savo teritoriją vidutiniškai po 130 kvadratinių kilometrų per dieną, o 1900 m. ji buvo ketvirta ar penkta pramoninė pasaulio šalis. Tačiau jos BVP dalis vienam gyventojui tesudarė tik 20 proc. šio Anglijos ir 40 proc. – Vokietijos rodiklio, o vidutinė rusų gyvenimo trukmė buvo 30 metų, vokiečių – 49-eri, o anglų – 52-eji metai.

Ukrainoje visi laukia, ar bus įvesta nepaprastoji padėtis. Ministrai skelbia ultimatumus: reikalauja grąžinti užimtus valstybinių institucijų pastatus (kai kuriais duomenimis, Kijeve protestuotojai užėmė trijų ministerijų patalpas), trauktis iš Maidano ir toliau sau taikiai protestuoti kitose Kijevo aikštėse. Tačiau neramumai Ukrainoje tik plinta – vienas po kito atskrieja pranešimai apie „perversmus“ kituose šalies miestuose.

Surengdama karinio jūrų laivyno pratybas, Sirijos armija savaitgalį demonstravo savo ryžtą atremti išorės atakas prieš prezidentą Bašarą al Asadą (Baschar al Assad). Per pratybas buvo naudojamos raketos ir tikri sprogmenys, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Sana“. Karinis laivynas mokėsi atremti atakas iš jūros. Damasko duomenimis, manevruose ateinančiomis dienomis dalyvaus ir karinės oro pajėgos.