swedlink

Iki liepos 15 dienos Lietuva, Latvija ir Švedija turi pasiekti galutinius susitarimus dėl „Swedlink“ projekto ir pagrįsti, kaip bus leidžiami Europos Sąjungos (ES) tam skiriami milijonai, kitaip gali netekti paramos. Prezidentas Valdas Adamkus tikina, kad bėdų dėl to neiškils.

Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė jau suplanavo, kaip jai pradėjus eiti valstybės vadovės pareigas turėtų atrodyti svarbiausia krašto institucija. Kelioms dienoms iš Briuselio į Lietuvą grįžusi D.Grybauskaitė vakar apsilankė savo būsimoje darbo vietoje - prezidentūros rūmuose Daukanto aikštėje. Juose ji pradės šeimininkauti iš karto po inauguracijos, numatytos liepos 12-ąją.

Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgas pirmadienį pareiškė, kad dėl elektros kabelio „Swedlink“, sujungsiančio Švediją su Lietuva arba Latvija, bus nuspręsta tik gavus ekspertų vertinimą, kuris bus padarytas iki liepos, pranešė naujienų agentūra dpa. Prieš prasidedant ES energetikos konferencijai Rygoje, A.Piebalgas agentūrai sakė, kad kabelio linijos negalima galutinai nurodyti, kol techninės ataskaitos nėra pateiktos. „Tuomet mes žinosime, ką jie siūlo.

Lietuva, Latvija ir Švedija kartu galės įgyvendinti elektros jungties per Baltijos jūrą projektą. Šiai jungčiai Europos Sąjunga skiria 600 milijonų litų. Tačiau projektas pajudės iš vietos tik tada, jei Švedija ir ES bus tikros, kad Baltijos šalys sėkmingai susitarė dėl vieningos regioninės elektros rinkos sukūrimo.

Europos vadovų taryba pritarė Baltijos šalių elektros jungčių projektui, po vadovų darbo vakarienės ketvirtadienį vėlai vakare pranešė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Briuselyje susitikę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pritarė Europos Komisijos siūlymui skirti 175 mln. eurų (604 mln. litų) elektros tilto iš Švedijos į Baltijos šalis projektui. Tai BNS pirmadienį po ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdžio sakė Lietuvos UR ministras Vygaudas Ušackas. Pasak jo, BRIST rezultatus galima laikyti preliminariais savaitės pabaigoje vyksiančio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatais.

Lietuvoje viešintis Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris (Haincas Fišeris) neatskleidė, ar Viena parems, jog dalis Europos Sąjungos lėšų būtų skirta Baltijos elektros jungčių projektui, tačiau pripažįsta, kad Lietuvai yra labai svarbus energetinis saugumas. Briuselyje kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje bus sprendžiama, ar pritarti Europos Komisijos pasiūlymui energetikos projektams skirti 3,75 mlrd eurų (apie 13 mlrd.

Londone susitikę Lietuvos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijų vadovai konstatavo, kad patikimiausia strategija ekonominiams ir finansiniams sunkumams išspręsti - ES vidaus rinkos konsolidavimas, tolesnis kliūčių šalinimas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui.

Europos Sąjungos šalims siekiant gauti kuo didesnę dalį iš Europos Komisijos energetikos projektams planuojamų skirti 3,75 mlrd. eurų (apie 13 mlrd. litų), Baltijos elektros jungčių projektas išlieka neabejotinu EK prioritetu, jį remia ir didžiosios Europos valstybės, tikina Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.