švietimas

 Švietimo ir mokslo ministerija ragina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovus ne politikuoti ir kviesti streikui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis, nes geras išsilavinimas yra sėkmingos ateities garantija. Kiekviena iš mokinių atimta pamoka yra vaikų teisės į mokslą pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas privalomas mokslas iki 16 metų.

 Vyriausybė posėdyje trečiadienį patvirtino neformaliojo švietimo krepšelio įvedimui nuo spalio reikalingus pakeitimus - pakoreguotas Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką patvirtinantis Vyriausybės nutarimas. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė per posėdį sakė, kad įvedant neformalų ugdymo krepšelį tikimasi, jog daugiau vaikų lankys būrelius.

Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai parodė Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau - LSA) liepos mėnesį surengta savivaldybių apklausa. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai - nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

 Dėmesio! Geros valios fondas (GVF), kurio pagrindinis tikslas – disponuojant valstybės skirtomis kompensacijos lėšomis finansuoti žydų švietimo, mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, religinę ir kitokią visuomenei naudingą veiklą, ieško projektų administratoriaus.

 Valstybinė mokesčių inspekcija ketina šviesti visuomenę apie mokesčių mokėjimą. Naujasis inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas teigia, kad jau rengiamas visuomenės ugdymo projektas.

Naujus švietimo srities reitingus pristatantys tyrėjai sako, kad mokyklas galima vertinti ir pagal jas paliekančių vaikų skaičių. „Iš tikrųjų pamatėme dramatiškus dalykus: iš kai kurių mokyklų išeina apie pusė visų vaikų“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė. Anot jos, apie du trečdaliai visų progimnazijų per ketverius metus - nuo 2010 iki 2014-ųjų - neteko nuo 1 proc. iki 95 proc.

„Darbietis“ Dainius Pavalkis atstatydintas iš švietimo ir mokslo ministro posto, sekmadienį nusprendė Darbo partijos taryba.  Tokį sprendimą partijos taryba priėmė, išklausiusi darbo grupės, kuri pastarąjį mėnesį vertino „darbiečių“ į politinius postus deleguotų asmenų veiklą, išvadas, žurnalistams Kėdainiuose pranešė Darbo partijos Infocentras.

Savivaldybė primena, kad elektroninė registracija į darželius (planuojantiems vaikus leisti į darželį 2015 metais), prasidės kovo 25 d., trečiadienį, nuo 8 val. ryto www.vilnius.lt → Prisijungti → Mano meniu → Švietimas → Mano darželis. Sostinės Savivaldybė šiandien gavo oficialų patvirtinimą, kad elektroninė registracijos į darželius sistema saugi ir patikima.

Sandra Vilimaitė, Miglė Kriaučiūnaitė Švietimo ir mokslo ministerija bei pedagogų bendruomenės pradėjo diskusijas apie galimybę pailginti mokslo metus bendrojo ugdymo įstaigose. Jeigu ši pataisa būtų priimta, mokslo metai būtų pratęsti 10 dienų. Ką apie tokį galimą visuomenės švietėjų sprendimą mano vilniečiai? „Ne, tikrai nepritariu. Čia kažkokia nesąmonė. Lietuvoje ir taip orai kaip loterija būna, pusę vasaros kartais lyja, atostogas ir taip sudėtinga planuotis, jeigu jas leidi Lietuvoje.

 Mokiniai pasirengę sutikti naująją šalies valiutą, rodo gruodį atlikta jų mokytojų apklausa. Aktualios žinios apie eurą šalies mokinius dažniausiai pasiekė ekonomikos, matematikos, istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo pamokų metu. Daugiau nei 80 proc. visų mokytojų savo mokiniams priminė bent keletą pagrindinių su euru susijusių faktų. 68 proc. ekonomikos mokytojų savo mokiniams vedė nors vieną atskirą pamoką apie eurą, 94 proc.

 Skurstantys miesto ir kaimo gyventojai, žiaurūs užpuolimai, smurtas, nesibaigiančios vagystės, eismo įvykiai – apie visa tai nepaliaujamai, net per šventes, nuolat pranešinėja šalies žiniasklaida. Vis dažiau užsimenama ir apie vieną šių skaudžių nelaimių sukėlėją – alkoholio vartojimą. Skaudu matyti, kai vis jaunesni vaikai vartoja alkoholinius gėrimus, juokaudami pamėgdžioja neseniai matytą girtuoklį.

Asta VOLKOVAITĖ Dalis tėvų artėjančių moksleivių žiemos atostogų metu susidurs su problema – kuo užimti atžalas, kol tėveliai dirbs? Sporto salės atviros ir per atostogas Tėvai žino, kad jeigu jie nenukreips vaikų energijos ir laiko kažkuria linkme, tai padarys vaikus supanti aplinka. Mokinių atostogų metu tai aktualu tiems tėvams, kurių vaikai neturi jais pasirūpinti galinčių senelių, o auklės samdyti nėra iš ko.

Su švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu kalbamės apie pagrindines švietimo problemas, pedagogų streikus, atlyginimus, švietimo pasiekimus ir artimiausius planus. – Kokias įžvelgiate didžiausias švietimo problemas? – Švietime, jei imsime bendrojo ugdymo sritį, yra dvi problemos: vaikų stoka ir mokytojų perteklius. Statistikos duomenimis, vienam pilnu krūviu dirbančiam, mokytojui tenka vidutiniškai 11 mokinių.

Žinot tą anekdotą apie Andriušą, kuriam kokie šešeri, bet jis temoka pasakyti savo vardą ir dar žodį „košė“, nes ją visada valgo per pusryčius. Nežinau, ar tas anekdotas išvis juokingas, bet kalbant apie švietimą jis labai tiks. Ne, Andriuša neturi jokių sutrikimų, jis sveikas ir smalsus vaikas kaip ir kiti jo bendraamžiai, tik mažai kas rūpinosi, kad Andriuša ne tik išmoktų skaityti ir rašyti, bet apskritai daugiau bendrautų su darželio auklėtoju, o vėliau – ir su mokytojais.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad nėra galimybių įgyvendinti mokytojų mitinge išsakytą reikalavimą atstatyti pedagogų algas į 2009 metų lygį. Kartu jis pabrėžia, kad mažėjant mokinių švietimo sistemai finansavimas nekerpamas. „Norai nevisada sutampa su galimybėmis“, - antradienį Vyriausybėje konstatavo premjeras, parašytas pakomentuoti mitinguojančių ir streikais grasinančių mokytojų norus.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienio Seimo posėdyje planuojama pristatyti Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias būtų sukurta Švietimo valdymo informacinė sistema ir Specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Projekto kritikai perspėja, kad Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos užsimojo bereikalingai iššvaistyti beveik 20 milijonų litų.

 Šiuolaikinei mokyklai būtini charizmatiški, nuolat tobulėjantys ir naujovėmis besidomintys pedagogai, pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, mokytojų bendruomenę sveikindama su profesine švente. „Šiandien pagerbiame profesionalus, kurių misija visuomenėje ypatinga – jaunus mokytojus. Asmenybes, kurios Lietuvos ateitį kuria pažindamos ir padrąsindamos“, - Prezidentūroje pirmadienį Tarptautinės mokytojų dienos proga surengtoje ceremonijoje sakė šalies vadovė.

Švietimo ir mokslo (ŠMM) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) laikosi skirtingų pozicijų dėl privalomo mokslo iki 18 metų. ŠMM ragina Vyriausybę pateikti neigiamą išvadą dėl Seimo narių parengto Konstitucijos 41 straipsnio pataisos projekto, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvoje mokslas privalomas iki 18 metų. Šios ministerijos teigimu, beveik visose Europos Sąjungos valstybėse privalomas mokslas yra iki 15–16 metų, tik Olandijoje ir Portugalijoje – iki 18 metų.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sako, kad kitąmet nuo mokinio krepšelio gali būti atskirtas neformalaus ugdymo krepšelis, tačiau tai nereikštų didesnio finansavimo popamokinei veiklai. „Dabar yra de facto tas krepšelis įdėtas į mokinio krepšelį. Bet ar mes jį skaičiuosime atskirai, ar mes jį skaičiuosime bendrame krepšelyje, tai pinigų kiekio nekeičia“, - BNS sakė ministras. Anot jo, neformalaus ugdymo krepšelio atskyrimo pirmiausia siekia privačios neformalaus ugdymo įstaigos.

Vykdydami Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą bei pasitinkant naujus mokslo metus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras šalies mokyklose inicijuoja akciją „Sveikatingumo pertraukų savaitė“.   Akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“ – tai Lietuvos mokyklų bendruomenių savaitinė akcija, kurios tikslas – atkreipti mokyklų bendruomenių (ypač mokinių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą, ...

 Rūta Kupetytė, Edvardas Kubilius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Mokyklas, jų vadovus ir mokytojus turėsime pradėti vertinti ne pagal „popierius“, o pagal mokinių pasiekimus, teigia švietimo ministras Dainius Pavalkis. „Tai nereiškia, kad visi mokiniai turi būti pirmūnai, laimėti olimpiadose, bet turime matyti kiekvieno vaiko asmeninę pažangą, nuo ko jis pradėjo ir kuo jis baigė toje mokykloje. Pagal tai bus galima vertinti mokyklą“, – interviu LRT radijui sako jis.

Šią savaitę į pirmą posėdį rinksis premjero sudaryta darbo grupė švietimo problemoms spręsti. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis viliasi, kad ši darbo grupė parengs ilgalaikę mokytojų darbo apmokėjimo programą. „Poryt turėtų įvykti pirmas šios darbo grupės posėdis, jame žadėjo dalyvauti ir premjeras.

Pirmadienį dauguma šalies ugdymo įstaigų pradės mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis linki, kad mokykla būtų vieta, kurioje gera visiems kartu augti, stiebtis, tobulėti, mokytis, bendradarbiauti, planuoti ateitį. „Tegu ji būna kūrybos ir atradimų erdvė. Tegu visus vienija bendras tikslas – kokybiškas išsilavinimas“, - sveikinime sako ministras.

Artėjant rugsėjo 1-ajai pedagogų profesinės sąjungos priminė apie reikalavimus, kuriuos valdžiai kelia mokytojai. Šį kartą apie švietimo darbuotojų keliamas problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus kalbamės su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Tikslas – visus susodinti prie derybų stalo Balsas.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Artėjant rugsėjo 1-ajai užderėjo švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovų spaudos konferencijų. Vos baigė guostis dėl mažų mokytojų algų ir menko finansavimo švietimui apskritai, apie tuos pačius skaudulius prabilo kiti. Profsąjungų susipriešinimo nemato Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, konflikto tarp švietimiečių profesinių sąjungų nėra. ,,Reikalavimus mes skirtingai matome, nes matome konkretesnius dalykus.

 Skirtingos švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos nesutaria, ar rengti streikus, ar tęsti derybas su Vyriausybe. Prieš protesto akcijas trečiadienį spaudos konferencijoje pasisakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) atstovai. Vėliau trečiadienį bus rengiama kita spaudos konferencija, kurioje kalbės streikų organizatoriai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė grasina naujus mokslo metus pradėti mokytojų streiku. Trečiadienį profesinės sąjungos pristatys Švietimo ir mokslo ministerijai įteiktus reikalavimus, kurių esą ši nevykdo. Profesinės sąjungos kaltina ministeriją ignoruojant siūlymus derėtis, sudaryti taikinimo komisiją. Šiuo metu jau yra pradėta šalies mokytojų apklausa dėl streiko, ji bus vykdoma iki rugsėjo 5 dienos.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, artėjant naujiems mokslo metams, dalyvavo kasmetinėje savivaldybių administracijų švietimo padalinių vedėjų konferencijoje „Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės – iššūkiai užtikrinant kokybę“ ir sakė sveikinimo kalbą jos atidarymo proga. Sveikinimo žodyje Vyriausybės vadovas pastebėjo, kad šiemet Lietuvos mokyklos sulauks apie 343 tūkst. moksleivių, iš kurių – 27 tūkst. pirmokų ir 30,5 tūkst. abiturientų.

 Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis žada siūlyti, kad likus metams iki mokyklos, vaikai jai turėtų būti privalomai rengiami priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

 Šiemet mokslo metus turėtų pradėti 28 tūkst. pirmokų, tai yra tūkstančiu daugiau nei pernai, praneša Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Praėjusiais mokslo metais Lietuvos mokyklas pradėjo lankyti 27 tūkst. pirmaklasių. Taip pat planuojama, kad iš viso Lietuvoje rugsėjo 1-ąją bendras moksleivių skaičius šalies mokyklose bus mažesnis beveik 15 tūkst. nei pernai - iš viso mokyklos sulaukti turėtų apie 343 tūkst. moksleivių, iš jų - 30,5 tūkst. abiturientų.

LRT radijo laida „LRT Vasaros studija“, LRT.lt Lietuvos švietimo strategija popieriuje atrodo gražiai: joje deklaruojamas siekis ugdyti aktyvias, kūrybingas ir pilietiškas asmenybes, tačiau mokyklos realybė – kitokia. Moksleiviai vertinami individualiai, jų kūrybingumas ir bendruomeniškumas bei pilietiškumas kažkokiu būdu turi atsispindėti testuose, LRT radijo laidoje „Vasaros studija“ pastebi švietimo konsultantas Aurimas Ražanauskas.

 Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis susitiko su Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku. Susitikimo metu aptarti bendradarbiavimo rengiant specialistus ir skatinant jaunimo verslumą klausimai.

 Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkis pasirašius įsakymą dėl privalomojo matematikos egzamino, viešojoje erdvėje užvirė diskusijos – reikalingas jis ar ne. Pagal naująją tvarką, nuo 2016 m. stojantys į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ir universitetuose, papildomai turės būti išlaikę matematikos brandos egzaminą. To nereikės tik planuojantiems studijuoti menus.

Bernardas Šaknys  Vilniaus rajono Lavoriškių vidurinė mokykla žinoma visoje Lietuvoje. Ši Tautos fondo dukra, pasienio gyventojų, pasiryžusių vaikus mokyti valstybine kalba, ne kartą jau aprašyta „Valstiečių laikraštyje“. Tai savotiškas žinomo lietuvių išeivijos visuomenės veikėjo inžinieriaus Jurgio Valaičio kūrinys. Kartu su jauna pedagoge Ramune Katinauskiene J.Valaitis mažą lietuvišką pradinę mokyklą išaugino į vidurinę.

 Atsižvelgdama į prastus šių metų lietuvių kalbos valstybinio egzamino rezultatus, Darbo partijos frakcija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, teikdama siūlymą per lietuvių kalbos pamokas klases skirti į grupes, kaip daroma mokant užsienio kalbų. Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės, darbietės Audronės Pitrėnienės, tai būtų viena iš priemonių, užtikrinsiančių aukštesnį abiturientų raštingumo lygį.

Kasmet abiturientai renkasi, kur įgyti išsilavinimą. Dauguma jų šventai tiki, kad studijos bus pamatas jų karjerai, o gal ir visam gyvenimui. Deja, dalies studentų viltys lieka neišpildytos - vienus nuvilia aukštojo mokslo studijų kokybė, kitus tai, kad baigtos studijos dar nereiškia profesijos įgyjimo bei darbo pasirinktoje srityje.

Nuo kitų metų atsivers daugiau galimybių suaugusiųjų mokymuisi ir kvalifikacijos tobulinimui. Tai užtikrins neseniai priimtas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas, leisiantis pagerinti suaugusiųjų švietimo situaciją šalyje. Įstatyme numatyta stiprinti suaugusiųjų švietimo koordinavimą šalies ir savivaldybių lygiu, savivaldybėse paskirti suaugusiųjų švietimo koordinatorius, įtvirtinti suaugusiųjų pedagogo -andragogo – profesiją.

Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, birželio 17 d. įteikusi reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerijai, nemato jokių ženklų, rodančių politikų nusiteikimą daryboms. Liepos 9 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstant reikalavimus profsąjungų atstovai sulaukė tik piktų komentarų dėl švietimo sferoje esančių daug darbuotojams atstovaujančių organizacijų, kurios neva tarpusavyje nesikalbančios.

„Jei, vertindami bakalaurų stojimo motyvus, negalime aiškiai apibrėžti, kokie jie: ar konkretus miestas, ar užsienis, ar tam tikros studijų programos, po pirmojo stojimų etapo galime konstatuoti, kad magistro studijos pasirenkamos aiškiai apsvarsčius kokios karjeros galimybės atsivers“, -- vertindama pirmojo stojimo etapo rezultatus pasakoja Kauno technologijos universiteto, Verslo ir ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Edita Gimžauskienė.

Trečiadienį Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė Seime pasirašė memorandumą ,, Dėl optimalaus Lietuvos švietimo finansavimo ir dėl saugios aplinkos švietimo įstaigose“. Pasirašyti atėjo ne visi Tačiau šia proga surengtoje spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad ne visi, žadėjusieji pasirašyti Seimo nariai skuba tai padaryti.

Žinių radijas Vienos didžiausių Kinijos advokatų kontoros partnerė dr. Shujing Sui verslininkams, norintiems investuoti Kinijoje, pataria gerai susipažinti su kultūriniais, švietimo, mentaliteto skirtumais. Kitokiu atveju, pašnekovė tikina, gali kilti nesusipratimų dėl nepagrįstų lūkesčių. „Jeigu jūs norite investuoti Kinijoje, tai patarčiau būti kantriems, nes komunikuojant su kinų partneriais tikrai reikia labai daug kantrybės.

Įsibėgėjant brandos egzaminų sesijai, apie įsisenėjančias problemas švietimo sistemoje vis dažniau kalba ir abiturientai, ir jų mokytojai. Prie egzaminų užduočių palinkę dvyliktokai griebiasi už galvų, nes sako nebespėjantys pavežti perkrauto ugdymo programų vežimo.

Mindaugas LAURINAITIS Dienraštis „Šiaulių naujienos“ tęsia straipsnių ciklą, skirtą Šiauliams. Per pastaruosius keletą metų miestas jaučia gyventojų mažėjimo pasekmes – jaunimas išvyksta į sostinę arba emigruoja į užsienio šalis, lieka tik vyresnio amžiaus šiauliečiai. Ar Šiauliai – vis dar vienas iš šalies didmiesčių, o gal tik provincija, kaip neretai mėgsta pabrėžti sostinės gyventojai.

Šią savaitę Vilniuje Edukologijos universitete vyko švietimo bendruomenės forumas „XXI a. mokykla: mokymasis tiriant“. Jo metu buvo pristatyti naujausi nacionaliniai ir tarptautiniai moksleivių įgūdžių tyrimai, gvildenamas „Z“ kartos fenomenas, diskutuojama apie tai, kokia turi būti XXI amžiaus mokykla, ir ar joje vis dar tinkami naudoti tradiciniai mokymo metodai.

Vydas Gedvilas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Tai, kad švietimo srityje turime daug problemų – akivaizdu. Nieko nauja ir jokia paslaptis. Tačiau bent jau mane asmeniškai kartas nuo karto nemaloniai nustebina žinios apie problemas aukštojo mokslo sektoriuje. Ten, kur tų problemų, atrodytų, turėtų būti bent kiek mažiau. Ar bent jau ne tokių, apie kokias atvirai pasakoja kai kurių aukštųjų mokyklų atstovai. Pabrėšiu – kai kurių. Tikrai ne visų.

Šeštąjį kartą rengiamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF) svetur gyvenančius tautiečius trumpam sukvies į Lietuvą. Š.m. liepos 7 d. Vilniuje vyksiančiame renginyje pasaulio lietuviai aptars ekonomikos ir visuomenės pažangą per paskutiniuosius metus bei kartu ieškos kelių į spartų ir sėkmingą šalies augimą globalioje rinkoje. Pagrindinės šių metų forumo temos – verslas ir ekonomika bei švietimo politika.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.