supersimetrija

Mes egzistuojame dėl įdomaus Visatos nevienodumo. Kiek siekia mūsų žinios, Visata prasidėjo nuo vienodų ar beveik vienodų materijos ir antimaterijos kiekių. Taip pat žinoma ir tai, kad susilietusios šios dalelės anihiliuoja, t. y. išnyksta, išspinduliuodamos jų masę atitinkančią energiją, tad jau senų senovėje turėjo sunaikinti viena kitą, palikdamos labai mažai (arba visai nepalikdamos) medžiagos formuotis žvaigždėms, planetoms ir žmonėms. Tačiau akivaizdu, jog taip nenutiko.

Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu  (LHC) eksperimentus atliekantys mokslininkai nerado jokių supersimetrinių dalelių egzistavimo įrodymų. Prieš 20 metų sukurtai dalelių fizikos supersimetrijos teorijai, itin sklandžiai aprašančiai mikropasaulyje vykstančius reiškinius, iškilo rimtas pavojus: pirminiais duomenimis, šios teorijos nepavyko patvirtinti Europos branduolinių tyrimo centro  (CERN) LHC greitintuvu atliekamais eksperimentais, praneša BBC.

Higgso bozonas vis dar nerastas, bet galbūt reikėtų labiau nerimauti dėl to, ko dar Didysis hadronų greitintuvas iki šiol neaptiko. Tokia pagrindinė šią savaitę Grenoblyje, Prancūzijoje, vykusios konferencijos žinia, kur fizikai susirinko pergalvoti pirmuosius galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo, įrengto netoli Ženevos, Šveicarijoje, ir valdomo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN), rezultatus.

Fizikai mano iki 2012 metų pabaigos sugebėsią nustatyti, ar dešimtmečius medžiojama teorinė dalelė – Higgso bozonas – egzistuoja. „Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad baigiantis 2012 metams mes turėsime atsakymą į šekspyrišką klausimą apie Higgso bozoną – būti ar nebūti?“ – antradienį teigė Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generalinis direktorius Rolfas Dieteris Heueris.

Diskusijos viso pasaulio fizikų tinklaraščiuose per pastarąsias savaites užverda jau ne pirmą kartą. Mat šįkart netoli Ženevos (Šveicarija) įrengto Didžiojo hadronų greitintuvo LHC vykdomų eksperimentų duomenyse galbūt pavyko aptikti Higgso bozono, arba kitos, iki šiol nežinotos, dalelės požymių, praneša Newscientist.com. Tiesa, spėjimus dar reikia kaip reikiant patikrinti.

Fizikai kaip niekada arti priartėjo prie tamsiosios medžiagos mįslės įminimo Didžiajame hadronų greitintuve, kuris veikia CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje. Mokslininkai atlieka eksperimentus, kuriuose nagrinėja protonų, lekiančių beveik šviesos greičiais, susidūrimą. Kai tokios subatominės dalelės susiduria, išsiskyrusi energija ir dalelių tankiai yra panašūs į buvusius pirmosiomis Visatos atsiradimo akimirkomis, iš karto po Didžiojo sprogimo 13,7 trilijonų metų atgal.