supernovos

Kosminiai spinduliai, greitai judančios dalelės, nuolat atakuojančios mūsų planetą, atsiranda po supernovų sprogimo, atskleidė tyrėjai, įminę šią astronominę mįslę. 90 proc. šių spindulių, apšaudančių Žemės atmosferą, sudaro protonai. Juos prieš šimtmetį atrado iš Austrijos kilęs Victoras Franzas Hessas. Mokslininkai pasiūlė dvi šių protonų kilmės teorijas – supernovų sprogimai mūsų Paukščių Tako galaktikoje ar stiprūs energijos srautai iš juodųjų skylių, esančių kitose visatos vietose.

Žvaigždė, skleidžianti galingus gama spindulius, gali padėti astronomams išsiaiškinti vienų greičiausiai Visatoje sklindančių dalelių kilmę. NASA kosminis teleskopas „Fermi“ aptiko gama spindulius, didžiausią energiją turinčią šviesą, sklindančius iš suirusio Tycho supernovos, 1572 metais sprogusius žvaigždės, sluoksnio. Šis atradimas gali padėti astronomams nustatyti kosminių spindulių, ypač greitų subatominių dalelių, nuolat susiduriančių su Žemės atmosfera, kilmę, rašo SPACE.com.

Švedijos Nobelio premijos komitetas 2011 m. Nobelio fizikos premiją skyrė trims mokslininkams už Visatos plėtimosi spartėjimo atradimą. 2011 m. Nobelio fizikos premiją pasidalins amerikiečiai Saulas Perlmutteris, Adamas G. Riessas ir Australijos mokslininkas Brianas P. Schmidtas.

Kosmologinis principas teigia, jog žvelgiant kosminiu masteliu Visatoje nėra išskirtinės krypties ar vietos. Ši prielaida leido Kopernikui pasiūlyti tuo metu itin pažangią idėją, esą Žemė nėra Visatos centras, o šių laikų mokslininkams – manyti, kad fizikos dėsniai yra visur vienodi.