studijuok-2017-su

Nors susidomėjimas sveika gyvensena auga, didžioji dalis šalies gyventojų pernelyg mažai rūpinasi savo sveikata, o gyvenimo būdo pokyčiams ryžtasi tik organizmui ėmus signalizuoti skausmu. Siekiant keisti atsainų požiūrį į sveikatą, mažinti sergamumą ir gerinti gyvenimo kokybę, Lietuvos aukštosiose mokyklose pasiūlyta visuomenės sveikatos specialistus rengianti studijų programa.

Pavasario pabaigą neretam baigiamųjų kursų studentui žymi bemiegės naktys ir didžiausiu galvos skausmu tapęs diplominio darbo rašymas. Tačiau aukštosios mokyklos baigimas gali būti lydimas ir kur kas pakilesnių emocijų, ypač jei studijuojama meno srityje. Štai pavyzdžiui, Šiaulių universitete rengiami muzikos pedagogai pranašauja ypatingai – pastariesiems sudarytos sąlygos baigiamuosius darbus įgyvendinti meniniu projektu.

Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, aukštasis mokslas kainuoja dešimteriopai daugiau nei Lietuvoje, tačiau universitetuose vyrauja praktika – ne tik finansiškai padėti mažiau pasiturintiems gabiems studentams, bet ir leisti jiems studijuoti tiesiog nemokamai.

Svarstantiesiems, kur stoti – unikalios optometrijos studijos, arba Kas pasirūpins akinius nešiojančiųjų gera savijauta ir grožiu? Pasaulyje optometrija laikoma itin paklausia, koja kojon su mada žengiančia profesija. O universitetuose rengiamų optometrininkų, galinčių atlikti kvalifikuotą pirminę akių apžiūrą ir parinkti komfortą bei išskirtinį stilių suteikiančias korekcines regos priemones, poreikis vis labiau juntamas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Juk pasaulyje – apie 70 proc.

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė 2017 m. Lietuvos aukštojo mokslo institucijų – privačių ir valstybinių kolegijų bei universitetų – reitingus ir vertinimus. Pastarieji buvo pateikiami remiantis septyniais skirtingais kriterijais. Štai, pavyzdžiui, vienintelis universitetas Šiaurės Lietuvoje šiemet išlieka tose pačiose tvirtose reitingų pozicijose kaip ir pernai.

Nors didmiesčių bendruomenės regioninius universitetus neretai linkusios laikyti didžiųjų šešėlyje, savarankiško regione veikiančio universiteto vaidmuo kraštui – didžiulis. Pastarasis ne tik suteikia aukštąjį išsilavinimą, bet ir prisideda prie regiono plėtros bei mažina neigiamus demografinius pokyčius. Tai patvirtina ir neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies ir Šiaurės Lietuvos gyventojų nuomonės dėl aukštojo mokslo pertvarkos procesų tyrimas.

Palyginti su kitomis Europos šalimis didelė Lietuvos gyventojų dalis yra įgiję bakalauro laipsnį. Kadangi pastarojo pakanka susirasti darbą, apie tolesnes – magistrantūros studijas dažnai ne tik kad nebegalvojama, bet ir manoma, jog antroji studijų pakopa tėra tik laiko švaistymas.

XXI amžiaus inovacijoms kokybiškai keičiant gyvenimą, kinta ne tik vadinamosios Z kartos mokinių mokymo(si) poreikiai, bet ir paties mokytojo, ilgus metus laikyto tiesiog žinių šaltiniu, portretas. Šiandienos mokiniams reikalingi inovatyvūs išmaniųjų technologijų virtuozai, kurie nestokoja universaliųjų žinių ir taiko tarpdisciplininio mokymo metodiką.