stojimai

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12 tūkst. jau pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas. Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki liepos 25 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Birželio 1 d. prasideda 2022 m. bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šiemet studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas. Stojantieji į profesinio mokymo programas galės rinktis iš 59 profesinio mokymo įstaigų ir 2 kolegijų.

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2021 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2022 m. Vienintelė naujovė – stojant į teologijos programas privalomas stojamasis egzaminas, rašoma pranešime spaudai.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gaires, nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą, rašoma pranešime spaudai.  Šie egzaminai turės būti išlaikyti taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, jei stojantysis norės stoti į universitetines studijas.

Pirmadienį baigiami registruoti prašymai papildomame priėmime į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose. Šiame etape į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties su aukštąja mokykla arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Papildomame priėmime stojantieji gal...

Pirmadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) paskelbė pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Stojantieji sužinos, ar gavo kvietimą studijuoji aukštojoje mokykloje, ar ne. Bendrojo priėmimo sistemoje užsiregistravo per 33 tūkst. asmenų, pateikta daugiau kaip 24 tūkst. prašymų. Gavusieji kvietimus studijų sutartis galės sudaryti ir elektroniniu būdu, ir atvykę į aukštąją mokyklą iki rugpjūčio 12 dienos 15 valandos.

Šią savaitę pradėti registruoti norintieji laikyti stojamuosius egzaminus į menų programas, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Išankstiniai egzaminai šiemet vykdomi į visas Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdomas meno studijų krypties programas. Pirmą kartą stojamieji egzaminai vyksta ir į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) vykdomą šokio krypties studijų programą.

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2021 m. Vienintelė naujovė – stojant į sporto programas didinama sporto pasiekimų reikšmė.

Lietuvoje populiarėja mokytojo profesija. Norinčiųjų studijuoti pedagogiką šiemet dvigubai daugiau nei pernai. Tokį išaugusį susidomėjimą, anot švietimo bendruomenės, labiausiai nulėmė pinigai. Mat, šiemet pedagogikos pirmakursiai pirmą kartą gaus net 300-us eurų siekiančias mėnesines stipendijas. Tiesa, specialistai perspėja, kad tokių išmokų nepakanka. Esą studentą reikia ne tik pritraukti į aukštąją mokyklą, bet ir po studijų įdarbinti mokykloje.

Abiturientai su nekantrumu laukia bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų, kurie turėtų paaiškėti jau šeštadienį, rugpjūčio 22 d. Vieni jaudinasi, kad nepavykus įstoti sugrius ateities planai, o kiti atskleidžia, kad nesėkmės atveju turi ir kitų tikslų. Stojant į aukštąsias mokyklas, abiturientams koją pakišti galėjo matematikos valstybinis brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jo neišlaikė trečdalis abiturientų.

Šiemet fiksuojamas didelis susidomėjimas profesiniu mokymu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad norą mokytis rinkoje paklausaus amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė 12,3 tūkst. stojančiųjų. Per tris savaites nuo birželio vidurio, kai bendrojo priėmimo sistemoje buvo užsiregistravę 6,4 tūkst., šis skaičius beveik dvigubai išaugo. „Priėmimui įpusėjus daugiau nei pusė profesiniam mokymui numatytų vietų jau galėtų būti užpildyta.

Pirmadienį prasideda visą vasarą truksiantis bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Šiemet studijų programas siūlys 17 universitetų ir 19 kolegijų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). „Šie metai stojantiesiems bus išskirtinai palankūs gauti valstybės finansavimą pasirinktoms studijoms, nes valstybė pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms skyrė net 16,4 tūkst. vietų (2019 metais – 13 tūkst.

Rugsėjį studijas aukštosiose mokyklose pradės 19,3 tūkst. pirmakursių, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Tai 1,5 tūkst. pirmakursių mažiau nei pernai. Šiemet universitetų duris pravers 10,7 tūkst. žmonių, kolegijų – 8,6 tūkstančio. Beveik 12 tūkst. būsimų studentų yra šių metų abiturientai. Iš viso šiemet brandos atestatai išduoti 26,2 tūkst. abiturientų. Pasak LAMA BPO, Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuos beveik 1,8 tūkst.

Aukštosioms mokykloms pasirašius sutartis su pakviestais studentais, paaiškėjo, kad universitetuose ir kolegijose liko apie 3 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, po pirmojo pagrindinio priėmimo etapo universitetuose liko beveik 1,4 tūkst. laisvų valstybės finansuojamų vietų, kolegijose – beveik 1,6 tūkst. „nemokamų“ vietų.

Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pageidavimą pareiškė per 17 tūkst. jaunuolių, daugiausia jie rinkosi inžinerines profesijas. Pirmadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą. Čia savo prašymus registravo 17 tūkst. 344 asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, mokytis profesinėse mokyklose nori 11 tūkst. 411 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, ir 4925 – pagrindinį.

Atostogų metu laisvalaikį praturtinti gali ne tik knygos, filmai ar kelionės, bet ir savanorystė – galimybė įgyti karjerai ir asmenybės vystymuisi naudingos patirties, padedant spręsti visuomenei aktualias problemas. Galima rinktis iš kelių savanorystės formų: savanoriškos veiklos ir savanoriškos tarnybos, vietinės, nacionalinės ir tarptautinės, trumpalaikės arba ilgalaikės savanorystės.

Prasidėjus stojamųjų egzaminų sesijai, motyvacijos vertinimui į pedagoginės krypties studijas užsiregistravo 629 stojantieji, pirmadienį praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Tai – 70 kandidatų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Motyvacijos vertinimai prasidės birželio 27 dieną, tad stojančiųjų skaičius gali dar padidėti.

Šeštadienį prasideda bendrasis priėmimas į šalies universitetus, kolegijas ir profesinio mokymo įstaigas. Šiais metais valstybės finansavimą numatoma suteikti 13 tūkst. pirmakursių: 7,7 tūkst. stojantiems į universitetus, 5,4 tūkst. – į kolegijas. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kurios paskirstytos atliepiant darbo rinkos poreikius, planuojama priimti 19,9 tūkst. asmenų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti.

Abiturientai iki liepos 19 d. galėjo pildyti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje. Būtent pasibaigus prašymų teikimui ir paaiškėjo, kurios studijų programos sulaukė mažiausiai dėmesio. Stojimo prašymuose buvo galima įtraukti iki 9 pageidavimų, tad nelikus dalies studijų programų stojantieji galėjo varžytis dėl likusių savo prašymuose nurodytų programų.

Pirmadienį buvo paskelbti šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai. Po įnirtingų diskusijų apie aukštojo mokslo reformą, su nekantrumu jų laukė ne tik būsimi studentai, bet ir 40-ies Lietuvos aukštųjų akademinės bendruomenės. Paaiškėjo, kuo šios kartos pasirinkimai skiriasi nuo ankstesnių. Bei koks likimas šviečiasi aukštosioms mokykloms. Apskritai, studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 22 tūkst.

Stojantieji į universitetus ir kolegijas antrame etape gali pretenduoti į beveik 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad universitetuose liko 592, kolegijose - 1333 valstybės finansuojamų vietų. Antrame etape toliau vyks priėmimas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Be to, būsimieji pirmakursiai dar turi apsipręsti dėl 592 tikslinio finansavimo vietų.

Kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šeštadienį sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų - lyginant su pernai metais, tiek stojančiųjų, tiek pakviestųjų studijuoti mažėja. Kaip pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 146 asmenys - tai yra 3 proc. mažiau nei pernai, kuomet jų buvo 14 516. Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesta 14 proc.

Nors tiksliųjų mokslų pakraipos studijų programas besirenkantieji apsisprendžia dar vienuoliktoje klasėje, tačiau didžioji dauguma abiturientų – ne tokie užtikrinti. Kai kurie dvejoja kokias studijas pasirinkti iki pat dokumentų pildymo pabaigos ir galiausiai vadovaujasi išlaikytų egzaminų rezultatais, o ne savo tikslais ir siekiais.

Tiesa ta, kad mokslas yra labai sureikšmintas. Šiais laikais, kaip ir anksčiau, svarbiausias ugdymo ir auklėjimo procese yra ne žinių perdavimas, o žmogus, kuris tą daro. Visgi, artimųjų ir visuomenės spaudimas yra jaučiamas, todėl pasisakyti apie nesėkmingus bandymus įstoti gali ne kiekvienas. Žmonės pametė tikrąjį gyvenimo tikslą, todėl daugumoje šeimų vaiko studijos yra kaip tėvų tinkamo elgesio ir auklėjimo rezultatas. Paviršutiniškai mąstant, studijos yra gerai.

Pagrindiniame ture studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose kvietimų negavę ir papildomame priėmime dalyvavę studentai šiandien sužinojo rezultatus. Šiais metais papildomo priėmimo prašymus studijuoti užpildė 6 291 stojantysis. Konkurso sąlygas tenkino 5 886 asmenys. Iš jų 1 333 pagrindiniame priėmime nedalyvavo.

Penktadienį paaiškės, kiek liko laisvų studijų vietų po dviejų pagrindinio priėmimo etapų ir prasidės papildomas priėmimas į likusias vietas. Papildomame priėmime gali dalyvauti ir pagrindiniame priėmime nedalyvavę asmenys. Šiame etape stojantieji registruoja atnaujintus prašymus arba teikia naujus prašymus, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime.

Ketvirtadienį stojantiesiems į universitetus ir kolegijas pateikiami kvietimai studijuoti. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti nurodė, kad studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos 14 516 asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Abiturientai su nerimu laukia stojimų rezultatų ir nekantrauja sužinoti: ar išsipildė jų lūkesčiai, ar įstojo į norimą specialybę. Jau liepos 23 d. iki 15 val. bus paskelbti stojimo rezultatai, tačiau ne visi žino, ką reikės toliau daryti. LAMA BPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė pasakoja, kad kiekvienas stojantysis sužinos rezultatus prisijungęs prie savo prašymo LAMA BPO informacinėje sistemoje. Visi stojantieji taip pat gaus pranešimus ir į elektroninį paštą.

Įsibėgėjus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas stojantieji laukią atsakymų į svarbiausius klausimus: ar pavyko įstoti į norimą specialybę ir ar gaus valstybės finansuojamą vietą? Stojantieji rezultatus sužinos jau liepos 23 dieną. Tačiau net jeigu lūkesčiai iš karto ir neišsipildytų, dar yra galimybė dalyvauti antrajame ture ir gauti valstybės finansuojamą vietą.

Jau praėjusią savaitę prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 18 d. 15 val. Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu, stojantysis į prašymą gali įtraukti iki 9 pageidavimų, kuriuos galima papildyti ar išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį.

Daugumos Lietuvos universitetų minimalūs stojimo balai 2015-iems metams svyruoja nuo 1 iki 3, o didžioji dalis kolegijų numatė 0,8 balo slenkstį. Sausio pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija paragino šalies universitetus numatyti minimalų stojimo balą, kuri būtų ne mažesnis nei 1, nors tai ir nėra privaloma pagal įstatymą. Apie minimalius stojimo balus ministerijai iki savaitgalio pranešė 14 šalies universitetų ir 12 kolegijų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas - iš jų viena numato įvesti minimalų balą, kurio nesurinkus nebūtų galima įstoti į aukštąją mokyklą. Naujuoju įstatymo projektu taip pat siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis dėl valstybei reikalingų specialistų užsakymo, apibrėžtų aukštosios mokyklos veiklos kryptis, studentų priėmimo reikalavimus.

Lietuvoje veikia daugiau kaip 70 profesinių mokyklų, kurios siūlo apie 400 įvairių profesinio mokymo programų. Verslo atstovai pabrėžia, kad profesinės mokyklos nespėja koja kojon su rinkos tendencijomis. Esą, ypač regionuose, jos ne visada geba parengti reikiamų darbuotojų. Daugelyje profesinių mokyklų šiandien vyks atvirų durų diena. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ragina jaunus žmones atidžiai domėtis įsidarbinimo galimybėmis.

Antradienį oficialiai baigėsi priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiaulių universitetas šiemet surinko kiek daugiau nei tūkstantį studentų. Laukiant rugsėjo pirmosios šventės skaičiuojami paskutiniai stojimų rezultatai, planuojami pokyčiai ir su viltimi žiūrima į ateitį. Šie metai visiems šalies universitetams nėra patys geriausi – ženkliai sumažėjo studijuoti norinčių abiturientų.

Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK) – viena Lietuvos aukštųjų mokyklų, vakar paskelbusi apie laisvas studijų pozicijas. Pagrindinio priėmimo metu čia didžiausio stojančiųjų susidomėjimo susilaukė Informacinių sistemų diegimo ir priežiūros bei Buhalterinės apskaitos studijų programos. „Tai studijų programos, tikslingai orientuotos į dabartinius darbo rinkos poreikius.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Stojantieji į aukštąsias mokyklas ir šiemet prioritetu laiko socialinius mokslus. Kodėl šie mokslai tokie populiarūs tarp stojančiųjų, ekspertai laikosi vienos nuomonės – jie yra lengvesni, tad būsimieji studentai renkasi lengvesnį kelią. Tačiau šis kelias veda ne į trokštamą ir gerai mokamą darbą, kaip dažnai įsivaizduojama, o į Darbo biržą.

Po beveik mėnesį trukusio brandos egzaminų maratono ir kelių savaičių, skirtų studijų pasirinkimui, šiandien abiturientai sužinos savo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet iš viso LAMA BPO sistemoje užsiregistravo apie 45 tūkst. stojančiųjų, o konkurse galės dalyvavo beveik 40 tūkst., tvarkingai užpildžiusių prašymus ir pateikusių išsilavinimo duomenis.

Liepos 22 dieną 17 val. baigėsi stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas registracija. Šiemet iš viso LAMA BPO sistemoje užsiregistravo arti 45 tūkst. stojančiųjų. Vis dėlto konkurse galės dalyvauti beveik 40 tūkst., tvarkingai užpildžiusių prašymus ir pateikusių išsilavinimo duomenis. Numatoma, kad šiais metais valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose.

Pasibaigus studentų stojimo į šalies aukštąsias mokyklas karštinei, rugpjūčio 24 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje surengta spaudos konferencija, kurioje aptartas 2010 m. priėmimas į aukštąsias mokyklas. Kiek anksčiau tądien švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius buvo pakviestas pas šalies vadovę Dalių Grybauskaitę, kuri turėjo šiam priekaištų dėl dėl aukštojo mokslo finansavimo sistemos ir pabrėžė, jog būtina išsaugoti regionines ir specializuotas aukštąsias mokyklas.

Ketvirtadienio popietę pradėti skelbti antrojo stojimų turo rezultatai. Tie, kurie pirmajame ture niekur neįstojo, nusprendė kovoti dėl geresnės studijų vietos arba pakeitė savo pasirinkimus šiemet pirmą kartą turėjo galimybę bandyti dar kartą. Šia teise pasinaudojo kone 19 tūkst. abiturientų, iš kurių maždaug 3 tūkst.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), apžvelgusi LAMA BPO pateiktus priėmimo rezultatus pastebi, jog pirminiais duomenimis 20,4 proc. šiemet laikiusių brandos egzaminus abiturientų, į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų studijuoti nepateikė. Socialiniai mokslai, kaip ir pernai sudarė beveik pusę visų abiturientų pasirinkimų, nors informacijos apie šių sričių specialistų perteklių rinkoje pateikta daug.

Po savaitės baigiasi pirmasis priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas etapas, tačiau ryškių naujovių šiemet ir vėl nematyti. „Na, galbūt galima pastebėti didesnį susidomėjimą medicinos mokslais. Tačiau nors ir buvo skatinta stoti į tiksliuosius mokslus, pagyvėjimo šioje srityje nėra, galbūt net atvirkščiai. Populiarūs išlieka socialiniai mokslai“, – trumpai apibendrino situaciją Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas profesoriaus Pranas Žiliukas.

Norintieji stoti į aukštąsias mokyklas dar savaitę gali registruotis bendrojo priėmimo sistemoje. Stojimo prašymai priimami iki liepos 19 d. Iki šiol internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje iš viso yra užsiregistravę 37054 stojantieji į aukštąsias mokyklas. Iš jų 29978 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. 4591 asmuo, vidurinį išsilavinimą įgijęs 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų jau pristatė brandos atestatus.