stockard channing

Pirmiausia padorumo dėlei reikėtų atsakyti į klausimus. Iš tiesų sutinku su priminimais ir linkėjimais nepražiopsoti visų filmų ir programų. Bet šios rubrikos nuostata yra tarp daugelio per savaitę rodomų filmų išskirti bent kiek vertesnius dėmesio. O aprašinėti kiekvieną filmą nei man kantrybės pakaktų spausdinti taktiškesnį apibūdinimą (vietoj "visiškas šlamštas"), nei jums tai skaityti. Juo labiau gaila jūsų, bet ką žiūrinčių.

Atleiskite laikinai pradingusiam Stepokui: juk ateina metas, kai, prisiklaidžiojus iki valiai kino labirintais, irgi reikia bent kiek pailsėti. Juolab kad ši savaitė atneš jums, manau, tikrai malonių staigmenų. Šeštadienis Kartais labai norisi vėl pabūti vaiku. Tokiais atvejais nusiimu nuo lentynos vaizdajuostę su žaviu, išradingu ir, laimė, nenusaldintu vokiečių meistro Wolfgango Peterseno “amžinu” filmu “Begalinė istorija” (TV1, 16.30 val.

Retai įsijungiu televizorių. Jau ką žiūrėti visokių lietuvių politinių apsišaukėlių, prastai vaidinančių mąstančius žmones, šou, verčiau koks filmas. Įvairus šeštadienis Mūsų politikieriai, nepaisant jų tariamų “programų” skirtumo, jau tokie vienodi, kad pasigaili tokių monotoniškų stebuklų šalyje užgimęs. Patriotizmo, Stepokai, patriotizmo! - sukliks koks putotas kaip kumelys, paklaikusių akių trispalvis sovietas. Kad daugiau pasitaikytų tikrų filmų, gal nebūtų ir to nuolatinio diskomforto.