stenfordo universitetas

Kauno technologijos universitetas (KTU) ir toliau tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su Stanfordo universitetu (JAV). Vieno geriausių pasaulio universitetų mokslininkas dr. Artūras Vailionis gruodį skaitė paskaitas KTU studentams.

Stenfordo universiteto (JAV) inžinieriai sukūrė ypač jautrų bevielį slėgio jutiklį, kurį jau sėkmingai išmėgino laboratorijoje matuodami pelių vidinį smegenų spaudimą po traumų. Jutiklio technologija yra labai paprasta, o gamyba – pigi, todėl gali turėti labai didelį panaudojimo potencialą – pavyzdžiui, gamintant į odą panašią medžiagą, kuri jaustų net labai mažus slėgimo pokyčius, todėl tiktų protezų, jautrių prisilietimams, gamybai.

Stenfordo universiteto (JAV) Biometrijos ir lankstaus manipuliavimo laboratorijoje atliekami bandymai su naujo tipo bepiločiu lėktuvu, gebančiu leistis ant sienų ir kitų vertikalių paviršių. Pasak „Physorg.com“, šis nedidelis lėktuvėlis su propeleriu turi specialius plieninius kablio formos tvirtinimus, kurie leidžia prisikabinti prie vertikalios sienos.

Išjungiate žadintuvą, pasirąžote lovoje ir palaimingai nusišypsote: „O šiandien į darbą nereikia!“ Tingiai pasidarote kavos puodelį, paršlepsite atgal į lovą, pasiimate nešiojamąjį kompiuterį ir... pradedate dirbti. Kol jūsų bendradarbiai bando pabusti darbo vietoje su antru kavos puodeliu, jūs jau atsakėte į svarbiausius ryto laiškus, jie važiuoja pietų, jūs – spėjate peržvelgti kelis dokumentus, kol išverda bulvės.

Stenfordo universiteto Kalifornijoje mokslininkai sukūrė tinklainės implantą – bioninę akį, kuri maitinama šviesa. Šiuo metu pacientams įsodinamus implantus maitina baterijos, praneša BBC. Naujasis prietaisas, aprašomas žurnale „Nature Photonics“, naudoja specialius akinius, pro kuriuos infraraudonoji šviesa nukreipiama į akį. Tai teikia energiją implantui ir siunčia informaciją, kuri padeda pacientui matyti.

Kalifornijos mokslininkams pavyko odos ląsteles tiesiogiai paversti smegenų ląstelėmis, praneša BBC. Šis atradimas gali padėti išvengti dėl kamieninių ląstelių kylančių problemų. Paprastai norint paversti vienos rūšies ląsteles kitomis pirmiausia jas reikia pakeisti į kamienines ląsteles. Kalifornijos mokslininkams, kurie atliko bandymus su pelėmis, pavyko ląsteles pakeisti be šio etapo. Kamieninės ląstelės – ląstelės, kurios išsivysto į bet kokio tipo ląsteles.

Per dešimtmetį robotai itin ištobulėjo, juos net galima naudoti žmonių gelbėjimo operacijose. Vienintelis trūkumas – jausmų neturėjimas. Pagrindinis robotų trūkumas yra toks, kad jie neturi pakankamai žmogiškųjų savybių – galėdami fiziškai padėti žmonėms, jie negali jiems padėti morališkai, t.y. jei auka yra labai jauna, apimta panikos ar sunkiai sužalota, informuoja livescience.com.

Viena esminių žmogaus odos funkcijų – lytėjimo pojūčio suteikimas. Bet kuris iš mūsų sugeba pajusti net mažytės musės svorio sukeliamą slėgį. Deja, kūno dalis pakeičiantys protezai tokios funkcijos neturi, o robotai lytėjimo savybėmis vis dar nusileidžia žmonėms. Tačiau tokia situacija jau keičiasi. Neseniai dvi Kalifornijoje (JAV) dirbančios mokslininkų komandos paskelbė nepriklausomai viena nuo kitos sukūrusios slėgiui jautrios sintetinės odos modelius.

Robotizuoto automobilio prototipas „Junior“ jau sugeba padaryti tai, kas pavyktų toli gražu ne kiekvienam vairuotojui. Jis išmoko „įslysti“ į reikiamą stovėjimo aikštelės vietą važiuodamas 40 km/h greičiu atbuline eiga, pranešė „Physorg.com“. Jau esame rašę apie „Volkswagen Automotive Innovation Laboratory“ ir Stenfordo universiteto (JAV) specialistų sukurtą autonominę automobilio valdymo sistemą, galinčią savarankiškai pastatyti automobilį stovėjimo aikštelėje.