spitzer

Dėl nepakankamo finansavimo JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) gali išjungti kosminį teleskopą „Spitzer“, pranešė mokslo žurnalas „Nature“. Dėl to sutaupytos lėšos būtų perskirstytos kitoms NASA kosminėms observatorijoms finansuoti, sakoma pranešime.

Astronomai iš Pensilvanijos universiteto atrado žvaigždę, kuri kol kas yra laikoma šalčiausia mums žinoma tokio pobūdžio žvaigžde. Rudoji nykštukė aptikta naudojant du teleskopus: NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) ir „Spitzer“ kosminį. Atstumas iki šio dangaus kūno yra maždaug 7,2 šviesmečiai, taigi tai – ketvirta artimiausia sistema nuo mūsų Saulės.

Naujas astrofizikų tyrimas atskleidė, kad mūsų Galaktika turi ne dvi, kaip buvo manoma anksčiau, o keturias spiralines vijas. Tai nustatė Lidso universiteto (D. Britanija) mokslininkai, vykdantys „Red MSX Source Survey“ tyrimų projektą. Visi žino, kad, esant kokio nors objekto viduje, labai sunku spręsti apie jo išorinę dalį. Panašiai yra ir su mūsų Paukščių Taku, tarp kurio centro ir pakraščio skrieja Saulės sistema.

Astronomai aptiko didžiulį asteroidų žiedą, supantį ryškią Vegos žvaigždę. Manoma, kad už jo gali slypėti visa planetų sistema. Vega – viena ryškiausių žvaigždžių nakties danguje, nuo Žemės nutolusi per maždaug 25 šviesmečius. Naujai atrasto asteroidų žiedo išsidėstymas leidžia manyti, kad Vega apsupta ledinio išorinio asteroidų žiedo bei šilto vidinio kosminių uolienų žiedo, teigia tyrėjai. Tai gali būti užuomina, jog žvaigždę supa daugybė neatrastų planetų.

Asteroidų žiedai, panašūs į esantį mūsų Saulės sistemoje, gali būti svarbūs bandant surasti gyvybę kitose visatos vietose, teigia naują teoriją pasiūlę mokslininkai. Joje teigiama, kad asteroidų susidūrimai su planetomis gali duoti postūmį sudėtingos, protingos gyvybės gimimui ir evoliucijai, rašo „Daily Mail“. Tai gali stebinti, mat asteroidus garsina ir baimę kelia jų potencialas sukelti masinius išnykimus, kai jie susiduria su mūsų planeta.

Kosminis teleskopas „Hubble“ iš pradžių atrado egzoplanetą, pavadintą Fomalhauto b, tačiau netrukus astronomai pareiškė, jog įvyko klaida – planetos vietoje skrieja kažkokia dulkių sankaupa, kuria planeta nepavadinsi. Vis dėlto NASA mokslininkai buvo priversti sugrįžti prie pirminės šio keisto kosminio kūno „diagnozės“ ir pripažinti, jog Fomalhauto b – planeta. Planeta, kurią gaubia tankus dulkių šydas.

Astronomai NASA infraraudonųjų spindulių kosminiu teleskopu „Spitzer“ visai netoli Saulės sistemos aptiko fiziniais parametrais Žemę primenančią planetą, kuri kol kas vadinama UCF-1.01. Atradimas nustebino mokslininkus tuo, jog daugelis iš egzoplanetų būna labai didelės: mažiausios iš jų vadinamos „superžemėmis“ ir yra keliskart didesnės už mūsų planetą. Tačiau naujoji planeta UCF-1.01 už Žemę yra mažesnė.

Manoma, kad NASA kosminiu teleskopu pavyko beprecedenčiu tikslumu užfiksuoti pirmuosius visatoje susiformavusius objektus. Blyškūs objektai, kuriuos NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas nufotografavo infraraudonojoje šviesoje, gali būti didžiulės masyvios žvaigždės ar juodosios skylės. Tačiau jos per toli, kad būtų matomos atskirai, praneša space.com. Manoma, kad Didysis sprogimas prieš 13,7 mlrd. metų davė pradžią visatai.

Visai netoli Saulės sistemos (vos už 25 šviesmečių) esančioje Vegos žvaigždės planetų sistemoje astronomai užfiksavo dviejų didžiulių dangaus kūnų susidūrimą, savo mastu primenantį, kaip spėjama, kadaise įvykusį Žemės susidūrimą su Marso dydžio kūnu, po kurio iš katastrofos nuolaužų susiformavo Mėnulis. Susidūrę Vegos sistemos kūnai suiro ir virto milijardų smulkių nuolaužų sankaupa.