sodas ir daržas

Rudenį kiemai ir sodai pasipuošia spalvingais lapais, tačiau kartu atsiranda ir kasmetinis klausimas – ką su jais daryti? Vieni skuba grėbti kiekvieną nukritusį lapą, kiti juos palieka natūraliai nukloti žemę, tačiau ar tikrai visus lapus būtina surinkti? Pasirodo, ne. Nukritę lapai gali būti naudingi sodui: jie saugo dirvožemį nuo šalčio, padeda išlaikyti drėgmę, ilgainiui virsta organinėmis medžiagomis ir suteikia prieglobstį naudingiems vabzdžiams.

Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų – sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas. Pirmiausia, nuėmus derlių, reikėtų pašalinti visas liekanas. Atidėliojant šį darbą, augalų liekanos ims pūti ir pradės bręsti patogenai, kurie užkrės dirvą.

Sodininkų teigimu, rudeniniai orai palankūs jauniems medžiams augti, rašo „Martha Stewart“. Specialistai taip pat pabrėžia, kad kuo anksčiau rudenį pasodinsite medį, tuo daugiau laiko jis turės šaknų sistemai išvystyti iki pirmųjų šalnų. Rudenį sodininkai rekomenduoja sodinti kelias vaismedžių rūšis, tačiau prieš renkantis svarbu žinoti, kurie medeliai geriausiai tinka jūsų sodui ir kaip juos prižiūrėti.

Spalį sodininkams verta atidžiau apžiūrėti savo vejas, nes viena natūrali medžiaga gali slopinti žolės augimą ir sudaryti palankias sąlygas samanoms plisti. Jei veja šiuo metu atrodo pageltusi ar išretėjusi, nerimauti nereikėtų. Spalis yra vienas palankiausių mėnesių vejai atsigauti, tačiau tam svarbu laiku pašalinti dažną rudens „svečią“ – nukritusius lapus. Po vasaros veja dažnai būna nusilpusi dėl kaitros, drėgmės trūkumo ir nuolatinio mindžiojimo.

Pamatę, kokius moliūgus Eimantas ir Gabija Bakšiai atvežė parduoti į Jotvingių turgų, pirkėjai negalėjo atitraukti akių. Ne visi iškart ir suprato, kad čia išties moliūgai. Labiausiai nustebino jų neįprasta forma, primenanti gyvates kobras. Nors kaip sakė šių moliūgų augintojai, kai kam šie moliūgai panašūs ir į gulbes.

Norint kasmet džiaugtis sveiku ir gausiu daržovių derliumi, šiltnamiai turi būti tinkamai paruošti naujam sezonui. Šis procesas atliekamas trimis etapais: sanitarinis valymas, konstrukcijų ir dangos dezinfekcija bei dezinsekcija, o galiausiai – dirvožemio dezinfekcija. Sanitarinis valymas Sanitarinis valymas atliekamas prieš žiemos šalčius, lapkričio mėnesį. Jo tikslas – kruopščiai išvalyti šiltnamį ir paruošti jį tolesniam dezinfekciniam apdorojimui.

Jau nuo šio šeštadienio, spalio 3-iosios, į TV3 eterį sugrįš laida „Svajonių ūkis“. O svarbiausiu jos akcentu taps sėkmės istorijos. Kokiais verslais užsiima lietuviai? Kaip gaminamas aukščiausios kokybės natūralus maistas? Galiausiai, kokios technologijos kurs žemės ūkį ateityje? Tai – laida, kurios ūkininkai ar visi tuo besidomintys negali praleisti.

Spalis dažniausiai dar būna pakankamai šiltas smulkesniems darbams sode, tačiau ne paslaptis, kad po Bobų vasaros gali ateiti atšalimas. Hortenzijų šaknys yra gana arti dirvos paviršiaus, todėl jos labiau pažeidžiamos nepalankių oro sąlygų. Nuolat veikiamos šalčio, šaknys gali būti pažeistos, o pavasarį augalai gali prasčiau augti, žydėti silpniau arba net pradėti nykti.

Ruduo sode yra vienas darbščiausių metų laikotarpių. Šiuo metu ne tik nuimamas derlius, bet ir atliekami darbai, kurie padeda augalams sėkmingai peržiemoti bei pasiruošti kitam augimo sezonui. Pirmiausia rudens pradžia siejama su derliaus nuėmimu. Būtent tuomet sodininkai džiaugiasi visų metų darbo rezultatais – skinami obuoliai, renkamos slyvos, kasamos bulvės, morkos, burokėliai ir kitos šakniavaisinės daržovės.

Pasakojame, kurios dienos tinkamiausios sėjai, persodinimui ir augalų priežiūrai nuo rugsėjo 24 d. 6 val. 23 min. iki rugsėjo 26 d. 13 val. 22 min. Orientyras – Mėnulio fazės ir jo padėtis Zodiako ženkluose. Ketvirtadienio rytą Mėnulis iš nederlingo Vandenio ženklo pereina į Žuvis, todėl situacija iš esmės keičiasi. Žuvys – „drėgnas“ ir derlingas ženklas, siejamas su augalų lapija. Todėl šis laikotarpis laikomas ypač tinkamu lapinėms daržovėms ir žalumynams.

Norint žiemą ar net pavasarį mėgautis savo sode sunokusiais obuoliais, reikia tinkamai juos nuskinti ir laikyti. Pateikiame svarbiausias taisykles, kurių laikydamiesi galėsite džiaugtis savo obuoliais iki pat balandžio mėnesio. Kada nuimamas derlius Rudeniniai obuoliai nuskinami, kai obuolio žievė įgyja tai veislei būdingą spalvą, o sėklos paruduoja. Kitas požymis – obuolys lengvai atsiskiria nuo kotelio, nereikia jo plėšti.

Šliužai yra vieni didžiausių sodininkų galvos skausmų. Jie palieka skylėtus augalų lapus, gleivių pėdsakus ir gali padaryti nemažai žalos tiek dekoratyviniams augalams, tiek daržovėms. Ypač aktyvūs šie kenkėjai tampa rudenį, kai vyrauja drėgni ir vėsūs orai. Šliužams itin patinka drėgna aplinka, todėl jie klesti tarp nukritusių lapų, pūvančių augalų liekanų ir kitų drėgnų vietų.

Bulvės – vienas iš produktų, kuriuos daugelis įpratę iškart dėti į šaldytuvą, tikėdamiesi taip pratęsti jų galiojimo laiką. Tačiau toks įprotis gali turėti priešingą poveikį. Leidinys „Simply Recipes“ aiškina, kad bulvėms reikia vėsos, tačiau šaldytuvo temperatūra joms yra per žema. Autorė pasakoja, kad įprotį bulves laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje perėmė iš savo mamos, kuri dirbo restoranų versle.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Ilgaamžiai, atsparūs ir dekoratyvūs net pasibaigus žydėjimo sezonui – varpiniai augalai vis dažniau atranda vietą lietuvių soduose bei kiemuose. „Varpiniams augalams reikia nedaug priežiūros, o jų panaudojimo galimybės labai plačios. Tai tvirti augalai, kuriuos retai pažeidžia graužikai ar kiti kenkėjai. Be to, jie savo grožiu džiugina net ir žiemą, kai šluoteles papuošia šerkšnas.

Rugsėjis yra metas, kai daržuose ir šiltnamiuose augantys pomidorai pasiekia paskutinį nokimo etapą. Norint, kad ant krūmų likę vaisiai greičiau įgautų sodrią raudoną spalvą, verta pasitelkti keletą paprastų priežiūros priemonių ir naudoti tinkamas rudenines trąšas. Tai padės net sezono pabaigoje mėgautis stambiais ir gardžiais pomidorais. Lauke auginami pomidorai paprastai noksta nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos, o šiltesniais metais derlius gali tęstis net iki pirmųjų spalio dienų.

Nors ši vasara grybautojams ir uogautojams pakankamai dosni, tačiau sodininkai neslepia, kad tokie nepastovūs orai buvo žalingi derliui. Vis tik nors dauguma augintojų kritikos vasarai negaili, alytiškė pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė atvira – nors buvo pomidorų veislių, kurios neatlaikė, buvo ir tų, kurios gebėjo iškęsti net didžiausią lietų. Šįkart susisiekėme su Sandra, kad ji papasakotų apie savo šiemet išbandytas naujas pomidorų veisles, kurias galėtų parekomenduoti skaitytojams.

Vešlus tulpių ir narcizų žydėjimas pavasarį priklauso nuo to, kada rudenį pasodinsite svogūnėlius. Tam tinkamiausias metas – kai dirva pradeda vėsti, tačiau dar nėra įšalusi. Jei tinkamą laiką praleisite, svogūnėliai gali nespėti įsišaknyti arba per anksti pradėti augti. Laiku pasodinti svogūnėliai turės pakankamai laiko suformuoti stiprią šaknų sistemą ir pasiruošti žiemai.

Nors daugelis mano, kad ruduo žymi sodininkystės sezono pabaigą, iš tiesų tai vienas svarbiausių laikotarpių sode. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais, kurie džiugins žiedais ir derliumi kitą pavasarį, o kai kuriais atvejais dar ir šiemet. Rugsėjo bei spalio darbai padeda ne tik paruošti sodą žiemai, bet ir užtikrina gausesnį derlių ateinančiais metais, rašoma fakt.pl. Nukritę lapai ir vėstantys orai nereiškia, kad darbus sode galima atidėti iki pavasario.

Prasidėjus rudeniui rožių augintojams verta ir toliau stebėti savo augalus, nes būtent šiuo metu vis dar aktyvi viena dažniausių rožių ligų – juodligė. Vasarai einant į pabaigą soduose netrūksta įvairių darbų, tačiau rožėms reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Juodligė yra grybelinė liga, kuri pasireiškia tamsiomis dėmėmis ant lapų, jų geltonavimu ir ankstyvu kritimu, rašoma express.co.uk. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) ją laiko viena rimčiausių rožių ligų.

Rugsėjis sodyboje dažnai atrodo kaip atsisveikinimo su vasara mėnuo. Dar kvepia nupjauta žole, galima nusiskinti paskutinius pomidorus, dar ant obelų šakų rausta vėlyvieji obuoliai, tačiau rytai jau vėsesni, vakarai trumpesni, o gamta pamažu ima ruoštis žiemai. Vis dėlto sodininkui rugsėjis – ne pabaiga, o naujo sodo pradžia. Laikas į medelynus Būtent šiuo metu verta dairytis į medelynus ir spręsti, kokių vaismedžių bei vaiskrūmių trūksta sodyboje.

Audros – vienas didžiausių sodininkų siaubų, nes dideli vėjai ir smarkūs lietūs neprastai aplaužo išpuoselėtą ir prižiūrėtą augmeniją. Vis tik, ar dar galima išgelbėti aplaužytus ar išverstus medžius? Dalijamės atsakymu su jumis. Naujienų portalui tv3.lt apie tai papasakojo Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė.

Rugsėjį sodininkams verta atlikti penkis paprastus darbus, kurie padės apsaugoti sodą nuo kenkėjų, paskatins sveiką augalų augimą ir suteiks prieglobstį laukinei gyvūnijai artėjant žiemai. Vasarai pasibaigus rugsėjis yra puikus metas pasiruošti kitam augimo sezonui. Šiuo laikotarpiu dienos trumpėja, temperatūra krinta, o dirvoje kaupiasi daugiau drėgmės, todėl augalams lengviau įsitvirtinti.

Nors paskutinius kelis metus vis dažniau kalbama apie tai, kad lapų grėbti nereikėtų, specialistai pabrėžia, kad lapų grėbimas vis dar yra svarbi rudens darbų dalis. Tinkamai surinkti ir panaudoti lapai gali ne tik padėti išlaikyti sveiką veją, bet ir tapti vertinga natūralia trąša sodui. Nukritę lapai yra gamtos būdas praturtinti dirvožemį. Jiems yrant, grybeliai, bakterijos ir kiti dirvožemio organizmai išskiria augalams reikalingas maistines medžiagas, rašoma mortonarb.org.

Genėjimas – tai vienas svarbiausių darbų, kurį reiktų padaryti ruošiant savo augalus naujam sezonui. Laiku iškarpomos medžių ir krūmų šakos lemia gausesnį žydėjimą ir geresnį derlių kitąmet, tad dalijamės su jumis pagrindiniais rudeninio genėjimo patarimais. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Stučkų medelyno“ atstovą Vilių Stučką, kuris pasidalijo, kaip teisingai genėti augalus rudens metu, kokių klaidų svarbu nedaryti bei apie kokius darbus sodininkai dažnai pamiršta.

Jei jūsų kieme yra saulėta vieta, kurioje kasdien būna 6–8 valandos ryškios saulės šviesos, tai puiki galimybė pasodinti mėgstamą vaismedį. Saulės šviesa yra pagrindinis energijos šaltinis, nuo kurių priklauso vaisių saldumas. Jei vaismedžiui, kuriam būtina saulė, jos trūksta, vaisiai gali būti mažesni ir prastesnio skonio. Apie tai rašo marthastewart.com. Tinkamai pasirinkus veislę ir tinkamai prižiūrint, galima užauginti gražų, gausiai derantį medį, kurio žiedai taip pat pritrauks naudingus.

Rugpjūtis yra puikus laikas augalų genėjimui. Tinkamai atliktas genėjimas padeda augalams išlikti sveikesniems, didina derlių ir skatina gausesnį žydėjimą kitą sezoną. Kokius augalus verta genėti rugpjūtį? Augalų genėjimas rugpjūtį yra itin svarbus jų būklei. Šiuo metu ne tik retinami vaismedžių vainikai, bet ir formuojamos gyvatvorės, šalinami peržydėję rožių, hortenzijų bei levandų žiedynai, rašoma fakt.pl.

Daugelis žmonių neįsivaizduoja dienos be puodelio kavos. Namuose ruošta kava dažniausiai skaniausia, tačiau po jos lieka kavos tirščių, kuriuos nemažai žmonių tiesiog išmeta į šiukšlių dėžę. Vis dėlto tai klaida, nes kavos tirščiams galima suteikti „antrą gyvenimą“ ir panaudoti juos įvairiais būdais. Vienas vertingiausių jų pritaikymų yra sodininkystėje, rašoma fakt.pl.

Jei vasarą jūsų veja išretėjo, atsirado rudų dėmių vejoje ar žolė auga netolygiai, yra paprastas būdas atgaivinti jos išvaizdą. Tam tereikia vieno dalyko – vejos sėklų. Sodininkystės ekspertas Geoffas Hodge'as, rašantis „Richard Jackson Garden“, teigia, kad profesionalūs stadionų ir golfo aikštynų prižiūrėtojai dažnai naudoja metodą, vadinamą atsėjimu. Jis padeda užpildyti išretėjusias vietas, sutankinti veją ir suteikti jai sodresnę žalią spalvą, rašoma express.co.uk.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Darbai darže Pats laikas nuimti morkų, burokėlių, svogūnų, šparaginių pupelių ir ankstyvųjų bulvių derlių.

Šliužai ir sraigės gali akimirksniu nusiaubti daržoves bei braškes, tačiau viena virtuvės atlieka gali padėti apsisaugoti nuo šių sodo kenkėjų. Auginti savo daržoves gali būti nepaprastai malonu – net ir nedidelis daržas gali užauginti visai solidų derlių jūsų stalui, rašoma express.co.uk. Dažniausiai lengvai auginamos salotos ir įvairūs žalumynai, cukinijos, žirniai ar braškės, tačiau problema ta, kad šiuos augalus taip pat labai mėgsta šliužai.

Praėjusią savaitę ūkininkai pradėjo kūlimus. Grūdininkai kol kas visai patenkinti grūdų būkle ir nekalba apie menką derlių, tačiau visai kitokiomis nuotaikos gyvena vaisių ir uogų augintojai, kurių derlių itin paveikė žiema. Rezultatas – iššalę ištisi sodai.

Šešiems sostinės gėlynams pretenduojant į gražiausio Baltijos šalių sostinių gėlyno titulą, vilniečiai savo simpatijas skyrė ir šių metų publikos favoritu išrinko Šv. Petro ir Povilo bažnyčios žiedinės sankryžos gėlyną. Gražiausią kiekvienos Baltijos šalių sostinės gėlyną tarptautinė komisija paskelbs liepos pabaigoje. „Kiekvienas šių metų gėlynas pasakoja skirtingą Vilniaus istoriją.

Šliužai – tikras galvos skausmas sodininkams, mat jie apgraužia mylimus sodo augalus, o šie vėliau nebeduoda derliaus arba duoda jo kur kas mažiau nei įprastai. Dalijamės su jumis būdais, kaip išnaikinti šliužus savo kieme. Pateikiame jums kelis nesudėtingus būdus, kurie gali padėti atsikratyti šliužų savo sode, rašoma idealhome.co.uk. 1. Pabarstykite kavos tirščių Nors nuomonės dėl kavos tirščių veiksmingumo išsiskiria, daugelis sodininkų teigia, kad tai padeda atbaidyti šliužus.

Samanos vejoje nebūtinai yra kenksmingos, tačiau daugeliui namų savininkų jos atrodo nepageidaujamos – ypač tiems, kurie svajoja apie tankią, žaliuojančią veją. Skirtingai nei žolė, samanos geriausiai auga pavėsyje, drėgnoje dirvoje. Jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie kitas problemas – prastą vandens nutekėjimą, netinkamą dirvožemio rūgštingumą (pH) ar nusilpusią veją, rašoma thisoldhouse.com.

Lietuviai visiems gerai žinomi kaip aistringi sodininkai ir naminių produktų mėgėjai. Bene populiariausios iš sodinamų daržovių daržuose – agurkai, kurių tinkama priežiūra gali atnešti gausų derlių. Naujienų portalui tv3.lt prakalbo biochemikė Rūta Lukenskienė, kuri kartu su vyru Ukmergės rajone turi nuosavą sodybą, pavadintą „Lukenskų namais“. Pašnekovė pasakojo, kad kiek save prisimena, visą gyvenimą augino agurkus.

Alytiškė sodininkė, aistringa pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė prieš porą dienų socialiniuose tinkluose pasidalijo tikrų daržo naikintojų vaizdo įrašu. Rankose ji laiko kurklių lizdą, iš kurio po truputėlį pradėjo lįsti patys kenkėjai. Socialiniame tinkle „Facebook“ „Daržininkų ir sodininkų“ grupėje Sandra dalijosi itin nemaloniu vaizdeliu – kurklių lizdu, iš kurio pradeda ropoti maži kenkėjai. Prie įrašo ji rašė, kad tai – jau antras lizdas, iš kurio išsirita mažieji kurkliai.

Tinkamas laistymas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augalų sveikatą ir gausų derlių. Žinodami, kada geriausia laistyti augalus ir kaip tai daryti efektyviausiai, ne tik padėsite jiems geriau augti, bet ir tausosite vandenį. Net jei gyvenate vietovėje, kur dažnai lyja, vasarą neišvengiamai pasitaiko karštų ir sausų dienų, kai augalams prireikia papildomos drėgmės, todėl verta žinoti pagrindines laistymo taisykles, rašoma bhg.com.

Nuo to, kaip laikote agurkus, priklauso, kiek ilgai jie išliks traškūs ir švieži. Nors daugelis juos automatiškai deda į šaldytuvą, per žema temperatūra gali kaip tik pagreitinti jų gedimą. Agurkai yra viena jautriausių daržovių netinkamoms laikymo sąlygoms. Per didelis šaltis, drėgmės perteklius ar laikymas šalia tam tikrų vaisių gali lemti, kad jie greičiau suminkštės, susiraukšlės ir praras traškumą.

Pomidorai gali gausiai žydėti, tačiau tai dar nereiškia, kad sulauksite gausaus derliaus. Dažnai nutinka taip, kad augalai sukrauna daugybę žiedų, tačiau vaisiai taip ir neužsimezga. Dažniausiai ši problema išryškėja per karščius ir paliečia tiek lauke, tiek šiltnamyje auginamus pomidorus. Specialistai teigia, kad tam įtakos turi ne tik aukšta oro temperatūra, bet ir netinkamas laistymas, prasta ventiliacija bei netinkamas tręšimas.

Kai kurie augalai žavi savo grožiu, tačiau kartu gali kelti rimtą pavojų vaikams ir naminiams gyvūnams. Dalis jų plačiai parduodami sodininkystės centruose ir prekybos vietose, todėl neretai atsiduria žmonių soduose net nesusimąstant apie galimas rizikas. Daugelis gyventojų jau skuba puošti savo kiemus ir sodus naujais augalais, tačiau specialistai perspėja: kai kurie iš jų, nors atrodo visiškai nekalti, turi stiprių toksinų, kurie gali būti pavojingi tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Vasaros metu soduose galima aptikti ne tik užaugusių gėrybių, bet ir kenkėjų, kurie braunasi į daržus ir lysves taip naikindami visa, ką žmogus pasėjo. Tad šįkart dalijamės su jumis sodininkės Linos metodu, kuris, pasak jos, veiksmingai naikina įvairius sodo „svečius“. Linos sode Riešėje laisvai laksto antys, kurios sulesa visus kenkėjus.

Nėra nieko bjauriau, kaip sode apsigyvenantys kenkėjai. Vieni iš jų – kirstukai, nedideli graužikai, kurie noriai įsikuria vietose, kuriose gali gauti maisto, o vėliau dauginasi ir veisiasi. Šie padarai gali tapti tikru galvos skausmu sodininkams. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į įmonės „Dezinfekcijos paslaugos“ projektų vadovą Petrą Lastauską, kuris sutiko pasidalinti įdomiausiu kirstukų naikinimo atveju bei nurodė, kaip šiuos kenkėjus išnaikinti patiems.

Elona Paniulaitienė savo darže aptiko neįtikėtiną radinį, kuris nustebino net ir visko mačiusius sodininkus. Moteris rado vienintelę tokią braškę, kurios iš kiekvienos sėklytės pradėjo augti maži žali lapeliai.  Nors kiti tos pačios šakelės vaisiai buvo visiškai normalūs ir skanūs, ši uoga atrodė tarsi būtų „apsinešusi“ savais daigeliais. „Gamtos pokštas“ stalo viduryje Elona pasakoja, kad tokį reiškinį mato pirmą kartą gyvenime. „Iškart nusiskyniau ir vyrui atnešiau.

Birželis yra vienas svarbiausių mėnesių auginantiems pomidorus. Būtent dabar sprendžiasi būsimo derliaus gausa, vaisių kokybė ir tai, ar pavyks išvengti ligų. Keli paprasti darbai, atlikti tinkamu metu, gali reikšmingai padidinti pomidorų derlių. Šiuo laikotarpiu didžiausią naudą duoda reguliarus pažastinių ūglių šalinimas, pagalba augalams apsidulkinti šiltnamiuose, tinkamas laistymas, tręšimas kaliu bei profilaktinė apsauga nuo ligų, rašoma fakt.pl.

Erkės sode ar kieme gali tapti tikru galvos skausmu – jos platina pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas, tačiau pasirodo, kad yra paprastas ir natūralus būdas jas atbaidyti. Pakanka pasodinti vieną augalą, kuris, kaip rodo tyrimai, gali būti net iki 10 kartų veiksmingesnis už kai kuriuos cheminius repelentus. Pavasarį ir vasarą erkės tampa ypač aktyvios. Daugelis net nesusimąsto, kiek jų gali slėptis kiemo vejoje, krūmuose ar gėlynuose.

Siekiant pasirūpinti savo sodo aplinka, kad ji būtų saugi ir joje nesiveistų erkės, į pagalbą galima pasitelkti augalus. Dalijamės su jumis jų pavyzdžiais. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais. Agronomė Tatjana Rimgailienė teigia, kad gamtoje nėra naudingų ir žalingų mikroorganizmų, visi jie susiję ir būtini.

Birželio 12–13 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas Kaune pakvies į pirmą kartą organizuojamą Bijūnų festivalį. Jo centre – vienas įspūdingiausių metų gamtos reginių: masinis bijūnų žydėjimas vienoje didžiausių kolekcijų ne tik Lietuvoje, bet ir regione. Kasmet birželį šis žydėjimas į Botanikos sodą sutraukia tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos.

Pirkdami braškes dažniausiai pirmiausia vertiname jų išvaizdą. Daugelis mano, kad didelės, ryškiai raudonos uogos turėtų būti pačios skaniausios, tačiau specialistai atkreipia dėmesį į vieną detalę, kurią dauguma pirkėjų tiesiog ignoruoja. Kalbama apie smulkius taškelius ant braškės paviršiaus – sėklas, kurios gali apie uogos prinokimą pasakyti kur kas daugiau nei jo dydis ar daili išvaizda, rašoma fakt.pl.