socialinė išmoka

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdėti svarstymų, kad valstybės teikiama socialinė parama kai kuriais atvejais kone prilygsta minimaliam darbo užmokesčiui. Dėl to keliami klausimai, ar apskritai verta dirbti, jei dalį pajamų galima gauti iš pašalpų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad problema slypi ne pačiuose išmokų dydžiuose, o jų taikymo praktikoje.

Neturėdami reikiamo darbo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, dalis gyventojų ieško kitų būdų, kaip auginant mažą vaiką gauti bent minimalią finansinę paramą. Diskusijose vis dažniau aptariama galimybė pradėti mokytis ar studijuoti – tokiu atveju kai kurie tėvai gali pretenduoti į 444 eurų dydžio valstybės išmoką. Tačiau ar iš tiesų vien pradėjus mokslus galima gauti tokią paramą ir kokios sąlygos tam taikomos, paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos gyventojai gali gauti socialinę pašalpą, jeigu jie susiduria su finansiniais sunkumais, o jų vidutinės pajamos neviršija 193,6 euro per mėnesį. Jei pajamos vienam šeimos nariui neviršija 352 eurų, kiekvienam vaikui skiriama papildoma 56,65 euro išmoka. Vis tik daliai šias paramas gaunančių gyventojų tenka už jas atidirbti. Viena moteris socialiniame tinkle pasiteiravo, ar gali tekti atidirbti tiek už socialinę pašalpą jai, tiek už skiriamą jos vaikams.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei), kuri pirmadienį netikėtai išėjo pasikalbėti su rinkėjais prieš birželio mėnesio rinkimus, sulaukė vienos nepatenkintos moters priekaištų dėl apkarpytų socialinių išmokų. Cathy (Keiti) vardu prisistačiusi moteris sakė, kad yra sutrikusio intelekto ir užsipuolė T.May dėl pasikeitusių valstybės išmokų negalią turintiems žmonėms. „Aš negaliu išgyventi už 100 svarų (118 eurų) per mėnesį“, – sakė ji.

Valstybinės investicinės politikos akivarai - Gal ir kategoriškas būsiu, bet kai panaikinus apskričių viršininkų administracijas Nacionalinė žemės tarnyba perėmė juose veikusių žemėtvarkos skyrių funkcijas, buvo padaryta klaida. Žemėtvarkininkai turėjo būti priskirti savivaldybėms, - tvirtina Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir tam turi svarių argumentų, - savivaldybės tuomet būtų galėjusios žemės ir investitorių reikalus kur kas greičiau bei efektyviau tvarkyti.

Socialinių išmokų ir atlyginimų mokėjimų dienomis tarnybos pluša išsijuosusios. Niekas, ko gero, taip nepradžiugina vargšo, kaip kišenėje sušlamėję grynieji. Todėl diena, kai nei darbo, nei kitokių pragyvenimo šaltinių neturintiesiems valstybė pradeda mokėti socialines išmokas, tampa bene svarbiausia mėnesio diena. Pajunta ir medikai „Jau prasidėjo išmokos“, – tokius žodžius vieni kitiems kartais perduoda Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai, pamainoms keičiantis.

Dar vieniems metams Seimas pratęsė per krizę sumažintų socialinių išmokų mokėjimą. Seimo sprendimu, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas šiuo metu galiojantis perskaičiuotų valstybinių pensijų (pareigūnų ir karių, teisėjų, mokslininkų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmo ir antro laipsnių), rentų (Prezidento renta, signatarų rentos, rentos buvusiems sportininkams), slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išlaidos socialinės paramos gavėjams Lietuvoje nuo 2004 m. nuolat didėjo. Tiesa, iki krizės tas didėjimas buvo ne itin ženklus.

Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 670 tūkst. lietuvių – 20,2 proc. visų šalies gyventojų, praneša statistikai. Palyginus su 2009-aisiais, šis rodiklis, apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, sumažėjo 0,4 proc. punkto. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc.gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime – sumažėjo 4,3 proc. punkto.

Maždaug kas aštuntas šilutiškis, gaunantis socialines pašalpas, atsisako atlikti visuomenei naudingus darbus. Todėl jie negauna tų pašalpų į rankas ir tik vienoje parduotuvėje tegali išsirinkti maisto produktų. Pasak Šilutės seniūnijos inžinieriaus Vlado Rimkaus, ir iš tų už pašalpas atidirbančiųjų nedaug naudos, juos reikia drausminti... Šilutės miesto Žalgirio gatvėje ketvirtadienų, apie 10 valandą, „Šilokarčemos“ pakalbinti trys vyrai teigė jau baigę darbą ir ilsėjosi susėdę ant suolelio.

Paramą skurstantiems šalies gyventojams siūlanti valstybė gali įstumti žmones į dar didesnę bėdą. Kelis mėnesius ar net visus metus gavusiems pašalpas ar išmokas nepasiturintiems asmenims gali būti liepta jas grąžinti. Ir nors valstybė pinigus mokėjo dalimis, grąžinti juos reikalaujama visus iš karto. Vilnietę Jūratę Bernadickaitę ištiko šokas, kai iš sostinės Socialinės paramos centro (SPC) atėjo raštas su reikalavimu grąžinti valstybei išmokas už vaikus.