slobodano miloševičiaus

Serbijos narystė Europos Sąjungoje vertinama kaip tikėtinas dalykas, kuris laikui bėgant taps realybe. Tai būtų dar vienas žingsnis įtraukiant Balkanų regioną į Europos gerovės ir stabilumo zoną (šis procesas prasidėjo 2004 metais priėmus į ES Slovėniją, jo tęsiniu 2013 metais tapo Kroatijos narystė). Tačiau Serbijos įstojimo į ES perspektyva taip pat gali būti vertinama gana nevienareikšmiškai dėl tam tikrų vidinių šios valstybės procesų ir jos ypatingų ryšių su Rusija.

 Donbaso separatistams pralaimint, Vladimirui Putinui Ukrainoje liks du keliai – pradėti tiesioginę karinę intervenciją, siekiant sustabdyti „brolžudiško pilietinio karo kančias“ arba paskelbti paliaubas, tačiau ir toliau užsiimti Ukrainos silpninimu, kuris sugrąžintų ją į Rusijos gniaužtus.

Daugeliui ekspertų ir politologų buvo gana netikėtas atviras Rusijos ir Ukrainos konfliktas, pastarosiomis dienomis pereinantis į atvirą karą. Tačiau tuo tikrai negalėtume apkaltinti „The Washington Times“ apžvalgininko kanadiečio Jeffrey Kuhnerio. Jis dar 2008-aisiais „nuspėjo“ Rusijos ir Ukrainos konfliktą, negana to, aiškiai prilygino Vladimirą Putiną agresoriui Adolfui Hitleriui. Pateikiame šio pranašiško 2008-ųjų teksto „Kitas karas Europoje – tarp Rusijos ir Ukrainos?“ vertimą.

Serbija pirmadienį mini 15-ąsias NATO bombardavimų kampanijos, kuria siekta sustabdyti Slobodano Miloševičiaus režimo susidorojimą su nepriklausomybės siekiančiais Kosovo albanais, metines. 11-a savaičių trukusi operacija buvo pirmoji didelė Šiaurės Atlanto aljanso oro kampanija Europoje, kuri tebėra giliai įsirėžusi Serbijos visuomenės atmintyje nepaisant vyriausybės pastangų judėti į priekį.

Prieš dvidešimt metų transeksualizmas žiniasklaidoje buvo apibūdinamas kaip nusidėjimas prieš Dievą, tačiau šiandien pasikeisti lyties žmonės į Serbiją atvyksta iš viso pasaulio, o serbams šios operacijos išlaidas netgi padengia nacionalinis sveikatos draudimas. „Keista, kad tokia konservatyvi ir patriarchalinė šalis tapo lyties keitimo operacijų centru, bet, akivaizdu, kad socialinės nuostatos pamažu keičiasi“, – sakė šio judėjimo aktyvistas, Cristianas, iš Belgrado.

Serbijoje pirmadienį paaiškėjus, kad valdančioji demokratų partija pralaimėjo parlamento rinkimus ir nė viena partija negavo daugumos, vyriausybės ateitis priklauso nuo velionio Slobodano Miloševičiaus socialistų partijos. Demokratai 2000 metais iš valdžios išstūmė S. Miloševičių ir pradėjo stiprinti Serbijos ryšius su Vakarais. Per sekmadienį vykusius rinkimus už valdančiuosius demokratus balsavo tik apie 23 proc. rinkėjų. 2008 metais demokratus rėmė 38 proc. rinkėjų.

Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolas pirmadienį už teismo negerbimą nubaudė buvusią šios institucijos darbuotoją Florence Hartmann. Moteris, kuri dirbo tribunolo atstove spaudai, buvo pripažinta kalta dėl to, kad viešai atskleidė konfidencialią informaciją, susijusią su buvusio Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus byla.

Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolas padavė į teismą savo buvusią atstovę spaudai Florence Hartmann. Ji kaltinama teismo negerbimu, rašo BBC. Tribunolas kaltina prancūzę atskleidus konfidencialią informaciją apie buvusio serbų lyderio Slobodano Miloševičiaus bylą. Kaltinimai yra susiję su knyga, kurią parašė F. Hartmann. Ji buvo išleista 2007 metais. Tribunolas pranašauja buvusiai darbuotojai maksimalią septynerių metų kalėjimo ir 100 tūkst. eurų bausmę. Moteris kaltinimus neigia.

Hagos tribunolo teisėjas supeikė buvusį Bosnijos serbų lyderį Radovaną Karadžičių bei jį teisiančius prokurorus dėl lėto progreso siekiant patraukti buvusį Bosnijos serbų lyderį atsakomybėn už nusikaltimus žmogiškumui, skelbia BBC. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis teisėjas Iainas Bonomy atmetė R. Karadžičiaus skundus, kad procesas vyksta per greitai. Teisėjas pareiškė, kad nuo paskutiniojo posėdžio liepos mėnesį byla visiškai nepasistūmėjo į priekį.