slapti kalėjimai

Rumunijos prezidentas Traianas Basescu trečiadienį pranešė, kad bus tiriami kaltinimai, jog šalyje buvo slapti JAV sulaikymo centrai, skirti įtariamiems teroristams. T. Basescu reporteriams sakė, kad Rumunija laikysis Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje pateikiamų rekomendacijų pradėti tyrimą. Vis dėlto T. Basescu valdžia yra ribota, ypač dėl to, kad šalies vyriausybei vadovauja jo politinis oponentas socialistas Victor Ponta, kuris neseniai bandė prezidentui surengti apkaltą.

Antradienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje Lietuva raginama atnaujinti tyrimą dėl joje galimai veikusių CŽV kalėjimų, paaiškėjusius naujiems faktams. Europarlamentarai pažymi, jog kai kurios ES šalys iki šiol tinkamai neįvykdė savo pareigos iki galo ištirti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su CŽV vykdyta asmenų perdavimo ir slapto kalinimo programa.

„Amnesty International“ paragino Europos vyriausybes užtikrinti teisingumą slaptų CŽV kalinimo programų aukų atžvilgiu, kurie buvo dingę be žinios, su jais buvo netinkamai elgiamasi, taikomi įvairūs kankinimo būdai. „Amnesty International“  ataskaita buvo paskelbta lapkričio 15 dieną.

Naujienų agentūra AP skelbia, kad CŽV turi vaizdajuostes, kuriose užfiksuotos Rugsėjo 11-osios įvykių planavimu įtariamo Ramzio Binalshibh apklausos. Po stalu esančioje dėžėje CŽV biure atrastos vaizdajuostės gali suteikti informacijos apie tai, kaip kitų šalių vyriausybės padėjo JAV, sulaikydamos ir apklausdamos įtariamuosius terorizmu. Šios vaizdajuostės gali apsunkinti ir JAV pastangas nuteisti minėtąjį įtarimąjį.

Tarptautinis Helsinkio žmogaus teisių fondas teigia, kad oficialūs skrydžių sąrašai patvirtina faktą, kad 2003 metais Lenkijoje mažiausiai 4 kartus leidosi slapti CŽV lėktuvai. „Human Rights Watch“ dar 2005 metais teigė, kad minėti lėktuvų nusileidimo grafikai įrodo faktą, kad Lenkijoje egzistavo slapti CŽV kalėjimai. Tačiau tuo metu tiek Lenkijos politikai, tiek žvalgybos atstovai apskritai neigė tai, kad šalyje leidosi slapti CŽV lėktuvai.

JTO skelbia nustačiusi, jog mažiausiai 66 valstybėse visame pasaulyje veikė arba vis dar veikia slapti kalėjimai kovai su teroristais. 11 šalių iš šio sąrašo tokius kalėjimus turėjo dar iki tragiškųjų 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių.