skurdas lietuvoje

Kiekvienais metais Lietuvoje didėja pensijos ir kitos išmokos. Tačiau maisto prekių kainos, panašu, auga dar sparčiau. Dėl to kas dešimtas lietuvis ar kas ketvirtas skurdo riziką patiriantis gyventojas neturi už ką nusipirkti tinkamo maisto. Tokias išvadas galima padaryti iš oficialios ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jų nesureikšmina. Esą padėtis Lietuvoje nėra tokia bloga.

Daugiau alkanų vaikų dienos centruose, išaugęs paramos duona ir maisto produktais poreikis – tai fiksuoja vargstantiems gelbstinčios nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jos prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl didėjančių maisto produktų ir energetikos kainų paramos prašytojų gretos dar plėsis. Pagrindinės paramą teikiančios Lietuvos organizacijos – „Caritas“, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ – teigia šiemet paramos Lietuvos gyventojams suteikę daugiau nei ankstesniais metais.

Kasmet Lietuvoje po skyrybų su vienu iš tėvų gyventi lieka daugiau nei 6 tūkst. vaikų. Vienišos mamos arba tėčio pečius užgulusi atsakomybės našta gali dar ir kaip prislėgti. Kartais vienišų tėvų palydovai yra finansiniai sunkumai, būsto trūkumas, nedarbas ar netgi skurdas. Negana to, į vienišus tėvus Lietuvoje vis dar žiūrima „kreivai“ – vyrauja stigma, kad neva asmuo pats kaltas, nes liko vienas auginti vaikų.

Lietuvos ekonomika auga nesustodama, tačiau skurstančių žmonių Lietuvoje beveik nemažėja. Pagal nepritekliaus rodiklius Lietuva ir toliau velkasi ES uodegoje. Dešimtadalis lietuvių neišgali ne tik kada panorėję valgyti mėsos, bet ir pakankamai pasišildyti būsto. O ir atostogos už namų sienų daliai lietuvių – neįgyvendinama svajonė.