sinchronizavimas

Briuselyje antradienį vykstant Europos Sąjungos (ES) energetikos tarybai, Europos Komisija (EK), Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario. Dokumente taip pat įsipareigota spartinti elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ įgyvendinimą ir išnagrinėti jos alternatyvą sausumoje pranešė Energetikos ministerija.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį įpareigojus Vyriausybę derėtis su Latvija ir Estija dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizuotis su Vakarų Europa 2025-ųjų pradžioje, vienus energetikos ekspertus tokia pozicija kiek nuvylė, kiti sako, kad tai gali būti apgalvotas ir logiškas sprendimas.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją ir kitus klausimus.  Posėdyje bus aptariama Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, sprendžiama dėl ilgalaikės paramos Ukrainai bei su divizijos kūrimu susijusius krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimus.

Latvijos ir Estijos abejonės dėl bendro su Lietuva pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties yra nacionalinių interesų iškėlimas aukščiau regioninių projektų, sako energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.  „Matome, kad nacionaliniai interesai gerokai viršija regioninius interesus ir, mano vertinimu, sinchronizacijos projekte yra lygiai tas pats“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sekmokas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai sutaria, kad elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardija.  Estijos premjerė Kaja Kallas teigia, kad tarp Baltijos šalių nesutarimų dėl to nėra, tačiau svarbu sulaukti techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros – studijų rezultatų.

Greitesniam nei numatyta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa labiausiai priešinasi Estija, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Tiesa“, – žurnalistams šalia Vilniaus trečiadienį teigė ministras, paprašytas patvirtinti informaciją, jog Estija labiausiai priešinasi, kad sinchronizavimo projektas būtų baigtas 2024 metų pradžioje, o ne 2025 metų pabaigoje.

Baltijos šalims rengiantis 2025 metais prisijungti prie kontinentinės Europos elektros sistemos, Lietuvoje baigta apie 40 proc. visų tam būtinų darbų. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad jau įgyvendinti techniškai sudėtingiausi projektai ir tai yra lūžio taškas. Tai jis komentavo Vyriausybės trečiadienį patvirtintą atnaujintą sinchronizacijos projekto priemonių planą, pranešė ministerija.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, ketvirtadienį į Klaipėdą bus atgabentas galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius.  Įrenginys išplės jungties su Lenkija „LitPol Link“ pajėgumus, jis yra būtinas, kad 2025 metais „LitPol Link“ galėtų veikti visa galia ir sinchroniniu režimu su Europa, pranešė Energetikos ministerija.

Lietuva gali pasidalyti gerąja praktika energetinio saugumo srityje, įsitikinęs užsienio reikalų ministras. Bet, pasak Lino Linkevičiaus, pačiai Lietuvai bus svarbi Jungtinių Valstijų parama desinchronizuojant elektros tinklus nuo posovietinės sistemos.  „Laikotarpis iki 2025 metų bus ypač svarbus.