sinchronizacija

Už energetiką atsakingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai antradienį Rygoje susitarė bendrai siekti Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ne vėliau kaip 2025 metų vasarį. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuva yra pasirengusi sinchronizuotis jau kitąmet, tačiau šaliai svarbi Baltijos šalių vienybė. „Latvijai ir Estijai sutikus šiek tiek paankstinti sinchronizaciją ir pritarus datai tapo įmanomas šis susitarimas.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo pakeitimams, kurie leistų Lietuvai sinchronizuotis su Vakarais maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje, bei nustatytų teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą.   Už Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas – kitą savaitę.

Vyriausybė trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvai 2024 metais sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais, bei nustatytų teisines sąlygas efektyviau įgyvendinti projektą.  Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog šeštadienį atliktas Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas taps papildomu argumentu Latvijai ir Estijai siekiant pagreitintos Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais. „Litgrid“ atstovas sako, kad Lietuva bandymo metu veikė „salos“ režimu.

Jeigu šią savaitę Lietuvoje vyksiantis elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas bus sėkmingas, šalis kitąmet gali pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Abu žingsnius už energetiką atsakingi Lietuvos politikai ir pareigūnai planuoja mėgindami įtikinti Latviją ir Estiją sparčiau sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa, tačiau šalis iki šiol lauke lieka viena.

Dalis kol kas neįgyvendintų Baltijos šalių elektros tinklų sichronizavimui su Vakarų Europa būtinų projektų netrukdytų sistemoms susijungti ir veikti sinchroniškai beveik dviem metais anksčiau, sako valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris. „Po paankstintos sinchronizacijos būtų toliau įgyvendinami kiti projektai, kurie didina sistemos stabilumą – kitose šalyse esantys sinchroniniai kompensatoriai, papildomos jungtys ir jungčių stiprinimas pačiose valstybėse.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino dviejų elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa projektų infrastruktūros vystymo planus. 330 kV elektros perdavimo linijų Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai-Bitėnai statyba yra du iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizavimo projektų. „Vystymo planų patvirtinimas yra viena esminių sąlygų siekiant įgyvendinti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

Lietuvai atsisakant pasenusių elektros gamybos pajėgumų, šalis neabejotinai jų pritrūks, sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa, sako energetikos viceministras. Egidijaus Purlio teigimu, Lietuvos laukia rimti iššūkiai, pereinant nuo tradicinių prie atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI). „Turint omenyje pagrindinį šiuo metu Baltijos šalyse įgyvendinamą – sinchronizavimo – projektą, susidursime su dideliu lanksčios, stabilios ir nuspėjamos generacijos trūkumu.

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio stabilumui užtikrinti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turi būti pastatyta po tris vadinamuosius sinchroninius kompensatorius. Bendra 9 įrenginių vertė sieks 225 mln. eurų, vienas jų, Gdansko instituto mokslininkų skaičiavimais, kainuos apie 25 mln. eurų.