šilauogės

Šalies ūkiuose jau mėlynuoja bene laukiamiausios vasaros uogos – šilauogės. Augintojai sako, kad šiais metais vaizdas uogynuose džiuginantis – kekės svyra nuo maistingųjų uogų. Ūkininkai pastebi, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių ieško uogynų, kur patys gali pasiuogauti uogų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietė Diana į šilauogių ūkį netoli Panevėžio atvyko po darbų. Džiaugiasi, kad ir oras pasisekė puikus, ir šilauogių krūmai jau gausiai mėlynuoja nuo prisirpusių uogų.

Šilauogės, iš pelkėto miško glūdumos „atsikrausčiusios“ į mūsų sodus, yra itin vertingos uogos. Virtuvėje šilauogės tampa kūrybos šaltiniu – nuo gaivių kokteilių ir desertų iki egzotinių patiekalų priedų. Jos suteikia spalvų ir skonių harmoniją, kuri nepaliks abejingo nei vieno gurmano.

Maisto likučiai yra labai naudinga trąša sodo augalams, o vienas sodininkas atkreipė ypatingą dėmesį į konkrečias atliekas. Sodo tręšimas yra viena geriausių investicijų, nes žada didesnius žiedus, gausesnį derlių ir apskritai sveikus ir bujojančius augalus, tačiau kokybiškiausios trąšos nėra pigios. Laimei, išmanūs sodininkai atrado, jog konkrečios maisto atliekos ne tik padeda sutaupyti, bet ir gerokai sumažina išmetamo maisto kiekį.

Norint džiaugtis gausiu šilauogių derliumi, reikia išmanyti šių augalų auginimo subtilybes ir tinkamai jais rūpintis. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ Telšių rajono medelyno „Dekoratyviniai augalai“ savininkė Bronė Linkevičienė pasidalino savo patirtimi ir patarimais, kaip užtikrinti, kad šilauogių krūmai suteiktų gausų derlių.

Priežasčių, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, yra ne viena. Jei pastebėjote pirmuosius raudonus šilauogių lapus, kviečiame iš arčiau susipažinti su tai lemiančiomis priežastimis ir sprendimo būdais, padėsiančiais jų išvengti. Viena iš galimų priežasčių, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, tai maistinių medžiagų trūkumas. Kai šilauogių augalams trūksta pagrindinių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ar geležies, jų lapai gali paraudonuoti.

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui, dažnai atsiranda noras pokyčiams sode. Vieni sodininkai keičia augalus vietomis, kiti – mugėse ieško, ką gi naujo būtų galima pasisodinti ir auginti. Tačiau svarbu ne tik, ką auginti, bet ir kokie augalai geriausiai auga vieni šalia kitų ar net kenkia vieni kitiems. Šiame straipsnyje gvildename klausimą, ką sodinti šalia šilauogių, kad šios derėtų ir duotų gausų derlių.

Kas gi nežino šilauogių? Ji tapo viena populiariausių uogų po braškių. Šilauogės – tai lapuočių krūmai (Vaccinium uliginosum), viržinių šeimos (Vaccinium) genties augalai. Natūraliai gamtoje šilauogė aptinkama šalto ir vidutinio klimato zonose visame šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje ji paplitusi nuo Kalifornijos iki Aliaskos, o Europoje ir Azijoje – nuo Mongolijos ir Viduržemio jūros iki pat Islandijos.

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui, dažnai atsiranda noras pokyčiams sode. Vieni sodininkai keičia augalus vietomis, kiti – mugėse ieško, ką gi naujo būtų galima pasisodinti ir auginti. Tačiau svarbu ne tik, ką auginti, bet ir kokie augalai geriausiai auga vieni šalia kitų ar net kenkia vieni kitiems. Šiame straipsnyje gvildename klausimą, ką sodinti šalia šilauogių, kad šios derėtų ir duotų gausų derlių. Tinkamai pasirinkus kaimyninius augalus, jūsų šilauogės, tikėtina, duos gausesnį derlių.

Norint užsiauginti stambių ir saldžių šilauogių uogų, nepakanka tik tinkamo rūgštingumo dirvos ir trąšų. Labai svarbus yra šilauogių genėjimas. Kasmet teisingai genint šilauogių krūmus, derės stambios, didelės uogos, net ir tręšiant negausiai. Kada genėti šilauoges? Tinkamiausias laikas šilauogių genėjimui yra kovo mėnuo. Intensyvus genėjimas pradedamas, kai krūmas sulaukia 5–6 metų ir priaugina daugiau šakų.

Šilauogės, iš pelkėto miško glūdumos „atsikrausčiusios“ į mūsų sodus, yra itin vertingos uogos. Virtuvėje šilauogės tampa kūrybos šaltiniu – nuo gaivių kokteilių ir desertų iki egzotinių patiekalų priedų. Jos suteikia spalvų ir skonių harmoniją, kuri nepaliks abejingo nei vieno gurmano.

Šilauogės – nuostabios uogos, kurių krūmų jau galima rasti pas daugelį Lietuvos sodininkų. Jos paplito pirmiausia dėl to, kad atsirado daug ir išsamios informacijos apie jų auginimą. Be to, selekcininkams pavyko išvesti daugybę šilauogių veislių, kurias, laikantis technologijų, galima auginti mūsų šalies soduose. Nepaisant visko, šilauogės yra gana reiklus augalas.

Daugelis lietuvių šiuo metu yra pamėgę gardžias uogas – šilauoges. Tačiau ne vienas padaro kelias esmines klaidas, kuomet bando jas užsiauginti savo ūkyje. Apie jas papasakojo ir patarimais laidoje „Svajonių ūkis“ pasidalijo dr. Algirdas Amšiejus ir dr. Elena Survilienė. Sodininkystės ekspertai atskleidė, kiek drėgmės reikia šilauogėms, kodėl jų lapeliai ruduoja ir išdavė auksinius patarimus, kaip auginti šilauoges, kad sulauktumėte puikaus derliaus.

Šilauogės nusipelno „supermaisto“ vardo. Jos ne tik vitaminų šaltinis, bet ir antioksidantų karalienės – nė viena uoga nesugaudo tiek radikalų, kiek ji, ir taip apsaugo organizmo ląsteles. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šilauogės yra vienos populiariausių uogų ištisus metus, todėl lietuviškas jų derlius yra itin laukiamas ir graibstomas.

Ūkininkai jau skina pirmąsias šiemet prinokusias šilauoges. Beje, pastaruoju metu itin populiarėja ūkiuose uogauti patiems.  „Galiu visada nueiti į turgų ar parduotuvę nusipirkti, bet ne tas malonumas“, – sako Albina iš Panevėžio rajono. Į šilauogių ūkį, netoli Panevėžio, moteris uogauti atvyko pirmą kartą.  „Šiandien nedirbu, tai taip sugalvojau, kad atvažiuosiu pasiskinti, paskanauti. Turime anūkę, kuri dievina uogas, tai valgys“, – teigia Albina.

Dažnai su mėlynėmis lyginamos šilauogės pagrįstai vadinamos „supermaistu“ – jose gausu sveikatai palankių maistinių medžiagų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė Vaida Kurpienė šias uogas sezono metu pataria valgyti kuo dažniau ir įvairiau, mat šilauogės gali padėti mažinti uždegiminius procesus, pagerinti kraujospūdį ar net prilėtinti senėjimo procesus.

TV3 laida „Svajonių ūkis“ aplankė Kazlų Rūdos savivaldybėje šilauoges sėkmingai auginančią Astą Matukynę, kuri pirmuosius krūmus pasodino 2016 metais po apsilankymo šios televizijos laidos rengiamuose mokymuose. Ūkininkauti pagal profesiją teisininkę pastūmėjo 3 hektarų žemės lopinėlį jai padovanoję tėvai. Astos teigimu, vos gavusi žemės ji pradėjo domėtis, kas galėtų augti smėlingoje žemėje ir „Svajonių ūkio“ mokymuose apsisprendė auginti šilauoges.

Šalia Pažagienių Panevėžio rajone Edvinas Milinis puoselėja vieno hektaro šilauogyną. Toks uogų ūkis dar „suvaldomas“, bet jį prižiūri visa Milinių šeima. Šilauogyną Panevėžio rajone šeima įkūrė 2015 metais. „Čia buvo plynas laukas, viską pradėjome nuo nulio, pasiruošėme vagas, rudenį pasodinome dalį šilauogių krūmų, kitų metų pavasarį dar vieną dalį ir taip jie sėkmingai auga iki šiol“, – pokalbį pradėjo jau šeštąjį uogų sezoną skaičiuojantis Edvinas.

Šilauogių parduotuvėse rasti galima ištisus metus. Šios antioksidantų, skaidulų ir vertingų vitaminų gausios uogos itin populiarios, o jų pardavimai nuosekliai auga kiekvienus metus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šilauogės patenka į populiariausių uogų trejetuką. „Be šilauogių itin populiarios yra braškės bei avietės“, – sako V. Budrienė.

Kretingiškis Stasys Srėbalius jau 16 metų augina ir parduoda šilauogių sodinukus. „Prireikė daug laiko, kol išmokau jas dauginti ir auginti“, – S. Srėbalius sakė, kad jam daug ką teko išbandyti ir patirti pačiam: literatūros – kaip ir jokios, o Lenkijos šilauogių augintojai, kurių produkcija keliauja ir į Lietuvą, patirtimi dalintis taip pat neskubėjo. S. Srėbalius prisipažino: pradžia buvusi, kaip ir kitų perpardavinėtojų.

Braškės, šilauogės, mėlynės ir trešnės džiugina mus kone visą vasarą. Ypač šiuo laikotarpiu neretai norisi šokolado gabalėlį iškeisti į šviežias uogas. Tai patvirtina ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ statistika – žmonės išties aktyviai dairosi šviežių uogų. Tokį sveikuolišką elgesį sveikina „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.

Šalies augintojai pradėjo skinti pirmąsias šilauoges. Šių uogų derlius Lietuvoje vėluoja maždaug 2-iem savaitėmis, o prekyvietės jau užverstos lenkiškomis šilauogėmis. Tačiau šalies augintojai skaičiuoja, kad anksti prasidėjusios, lenkiškos uogos netrukus baigsis, tuomet ir karaliaus lietuviškos. Ūkininkai prognozuoja, kad šiais metais, nors auginimo sąnaudos ir išaugo, kaina laikysis panaši kaip ir pernai. Panevėžietė Ieva prisiskynė pilną dubenį uogų.

Šilauogė – mažo kaloringumo uoga, kurioje gausu antioksidantų, geležies, C, E, A ir B grupės vitaminų bei kitų kokybiškų maistinių medžiagų, skaidulų. Prinokusiose šilauogėse yra daug fenolinių junginių, kurie lemia antioksidacines ir priešuždegimines savybes. Dėl šių priežasčių „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Ryškiosios šilauogės pasižymi ne tik nepaprastu skoniu, bet ir nauda sveikatai. Dėl gerųjų savybių kai kuriose šalyse šios uogos netgi vadinamos jaunystės uogomis. Be to, šilauogėmis galima gardinti pačius įvairiausius patiekalus – nuo pyragų iki kepsnių ar žuvies. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad uogos – neatsiejama vasarinio pirkinių krepšelio dalis. Naudingos sveikatai „Uogos  vasarą – tikrų tikriausias pirkinių krepšelio hitas.

Minkšti, nuostabiai skanūs keksiukai, kurie nepakenks Jūsų kūno linijoms! INGREDIENTAI: 2 stiklinės avižinių dribsnių 1 stiklinė graikiško jogurto 2 vienetai bananų (vidutinio dydžio, sunokę) 2 vienetai kiaušinių (dideli) 0.5 stiklinės šilauogių 1/4 stiklinės rudojo cukraus 0.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių 0.5 arbatinio šaukštelio sodos Paruošimo laikas: Apie 1 val.

Šie keksiukai yra labai purūs ir gardūs. Patiks ir dideliems, ir mažiesiems. Iš šio kiekio išeina 24 gražūs keksiukai. INGREDIENTAI: 360 gramų varškės 360 gramų miltai 6 vienetai kiaušinių 2 vienetai bananų 120 gramų jogurto (tinka ir graikiškas) 240 gramų cukraus 8 valgomieji šaukštai aliejaus 1 sauja šilauogių 1 sauja migdolų drožlių 3 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių 2 arbatiniai šaukšteliai krakmolo 1 arbatinis šaukštelis v...

Tai gan neįprasto skonio "desertas" (o gal užkandis), kuris turėtų patikti mėlynojo pelėsinio sūrio ir sūraus maisto mėgėjams. Siūlyčiau arba iš vis nedėti druskos, arba labai nedaug, nes pelėsinis sūris pats savaime labai sūrus.

INGREDIENTAI: 300 gramų arbūzų 20 vienetų šilauogių šiek tiek ledukų Paruošimo laikas: Apie 10 min. Porcijų skaičius: 3 PARUOŠIMO BŪDAS: Į maišytuvą sudėti arbūzo gabaliukus ir suberti šilauoges. Išplakti. Supilti į taurę, įmesti ledukų. Papuošti arbuzo gabaliuku. Skanaus.

INGREDIENTAI: 200 gramų avižinių dribsnių 100 gramų sviesto 1 sauja riešutų (graikiniia, žemės, migdolai) 1 pakelis šokoladas (pieniškas) šiek tiek šilauogių (šaldytos) Paruošimo laikas: Apie 1 val. Porcijų skaičius: 5 PARUOŠIMO BŪDAS: Avižiniai dribsniai sutrupinami. Sviesas ištirpinamas su dviem šokolado gabaliukais. Supilamas ant dribsnių, suberiami riešutai ir gerai išmaišoma.

INGREDIENTAI: 5 vienetai žvynabudžių 1 vienetas kiaušinių 0.5 vieneto svogūnų 1 sauja šilauogių 2 valgomieji šaukštai sviesto 82% 1 valgomasis šaukštas grietinėlės 1 žiupsnelis pipirai 1 žiupsnelis druskos Paruošimo laikas: Apie 20 min. Porcijų skaičius: 1 PARUOŠIMO BŪDAS: Žvynabudes nuvalau kempinėle ir nuplaunu. Kiaušinį plaku su grietinėle, pipirais, druska ir per spaustuką išspaustu svogūnu.

Diabetas ištinka tuomet, kai organizme sutrinka insulinu vadinamo hormono gamyba. Šia liga sergančių pacientų insulinas yra arba neveiksmingas, arba jo nėra pakankamai, arba visai nėra. Insulinas leidžia kraujyje esančiam cukrui pateikti į kitas organizmo ląsteles. Diabetas – tai dažna liga, kuria vien Jungtinėje Karalystėje šiuo metu serga beveik penki milijonai žmonių, rašoma express.co.uk.

Įsibėgėjus lietuviškų šilauogių sezonui jau nusistovėjo ir šių brangiausiomis vadinamų uogų kainos. Dabar turgavietėse miško mėlynės euru brangesnės nei lietuviškos šilauogės, šių kainos nuo 10 eurų už kilogramą krito perpus. O kai kuriuose šalies uogynuose, jei netingėsi skinti pats, šviežių uogų gali gauti ir dar pigiau. Panevėžietė Jurgita nuo krūmo skina vienas mėgstamiausių dukrytės uogų – šilauoges. Į Daumėnų uogų ūkį Panevėžio pakraštyje moteris uogauti važiuoja nebe pirmąkart.

Šilauogės – viena populiariausių uogų Lietuvoje, tačiau jų priežiūra ir auginimas ne vienam pradedančiajam tampa mįsle dėl žinių ir patirties stokos. TV3 laidos „Svajonių ūkis“ konsultantas dr. Algirdas Amšiejus apsilankė vilniečio Sauliaus Girniukaičio žemės sklype, kuris visai neseniai pasisodino pusę hektaro šilauogių. Po mėnesio į vyriškio ūkį atvykusiam A. Amšiejui čia pamatytas vaizdas privertė sunerimti.

TV3 laida „Ūkio šefas“ ir toliau lanko išskirtinių Lietuvos ūkių šeimininkus ir domisi jų gyvenimo istorijomis. Šįkart laidos vedėjas Vylius Blauzdavičius aplankė šilauogių ūkį „Pempių slėnis“ netoli Trakų įkūrusį ūkininką Saulių Braziulį. Kartu su žmona daugiau nei 55-erius metus pragyvenę Vilniuje, vieną dieną jiedu nutarė pakeisti savo gyvenimą ir pasistatė namus netoli Trakų.

Visi žino, kad prieš kaitinantis saulėje būtina pasitepti UV spindulius blokuojančiu kremu, tačiau gali būti, kad praleidžiame vieną svarbų elementą –  pusryčius! Kai kalbama apie tai, kaip prisitaikome prie skirtingų metų laikų klimato, dažnai pamirštame pagalvoti apie mitybą. Pasirodo, visi turime vidinį „odos laikrodį“, sako dr. Josephas Takahashi, neuromokslų profesorius iš Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro „Peter O‘Donnell Jr.“ smegenų instituto.

Baigiantis lietuviškų braškių derliui uogininkus jau džiugina pirmosios prinokusios šilauogės. Ši aksominė vidurvasario uoga antra pagal populiarumą po braškių ir mėgstamiausia lietuvių. Tvirtos ir gana ilgai galinčios stovėti skintos šilauogės ne veltui pelnė ir valgytojų simpatijas. Tiesa, dėl augintojų rinkoje gausos jų kainos po truputį krenta. Vos palijus ir kiek atvėsus orams kaip ant mielių puolė pūstis ir sparčiai nokti aksominės uogos. Pasirodė pirmas sodinių šilauogių derlius.

Dar prieš keletą metų labiausiai Lietuvoje populiarėjo remontantinių bei vasarinių aviečių ir braškių auginimo ūkiai, tačiau šiemet į priekį išsiveržė šilauogės. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šilauogynų, kurie yra kaip ilgalaikės investicijos verslas. Kol kas nė vienas ūkininkas nesiskundė, kad jam nepavyko realizuoti visų uogų. Priešingai, sezono pabaigoje ūkininkai teigė, kad uogų netgi trūksta.

Šilauogių augintojai trina rankas – aksominės uogos po lietaus ėmė pūstis kaip ant mielių. Tad jau prasidėjo lietuviškų šilauogių sezonas. Jis dėl vyravusių kaitrų kaip niekada ankstyvas. Pasirodžiusios lietuviškos uogos kol kas netirpdo aukštokų įvežtinių kainų. Panevėžietis Alfonsas Narbutas vasarišku lietumi gausiai maudančiu žemę džiaugiasi ne veltui. Jo uogomis nulipusiems šilauogių krūmams kone verkiant reikėjo. Nes palijus aksominės uogos puolė pūstis ir sparčiai nokti.

Ar žinojote, kad 2012 metais, buvo išvestos pirmosios lietuviškų šilauogių veislės („Danutė“ ir „Freda“) VDU Kauno botanikos sode? Tai iš ties verta dėmesio žinia, kadangi per visą VDU Kauno botanikos sodo egzistavimo istoriją tai pirmasis atvejis, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtintos Botanikos sode sukurtos veislės.

Iš uogų besiverčiantys ūkininkai trina rankas – šiemet dangų be gailesčio šildžiusi saulutė sunokino gausų šilauogių derlių. O ir saldžių uogų indelius pirkėjai šluoja nuo prekystalių. Šiuo metu, pasibaigus lietuviškoms braškėms, jas sparčiai keičia šilauogės. Beje, jau noksta lietuviškos. Šilauogininkai juokiasi, kad šalį kankinusi sausra bent čia išėjo į naudą – šilauogės gavusios saulės ir šilumos sirpo kaip pašėlusios.

Anykštėnų šiltnamiuose jau noksta pirmosios braškės. Toks šių uogų lietuviškas derlius šiemet rekordiškai anksti. Ūkininkai atkerta, kad nieko čia stebėtino – šiuolaikinės technologijos leis braškėmis džiaugtis iki pat gruodžio. Na, o kol lietuviškos braškės dar tik dera, po truputį turguose jau kelios savaitės kaip karaliauja įvežtinės. Kabančiose lysvėse supasi tūkstančiai braškių kerų, o ant plonų stiebelių jau sirpsta pirmosios braškės.

Sausas pavasaris ir vėsoka vasara ne tik didina lietuviškų šilauogių kainas. Šiemet bent jau šilauogynuose jos kainuoja vienu euru brangiau nei pernai. Karališkomis vadinamas uogas auginantys ūkininkai sako, kad ir jų šiemet paragauti galės ne kiekvienas. Mat derlius ne toks gausus kaip praėjusiais metais. Dargužių šilauogyno darbuotojai į mašiną krauna pilnas dėžutes tik tik surinktųšilauogių. Vyrai sako palyginti su praėjusiais metais darbo gerokai mažiau.

 Ūkininkai raitojasi rankoves ir skina pirmąjį lietuviškų šilauogių derlių. Dėl permainingų orų ir sausos vasaros uogos šiemet gerokai smulkesnės, ir jų bus mažiau nei pernai. Skaičiuojami ir dėl sausros patirti nuostoliai. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad ne itin palankūs orai šilauogių nepabrangins. Karališka uoga praminta šilauogė kainuos maždaug tiek pat kiek ir pernai.

Nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki penktadienio 10.00 val. nenustatytas asmuo ar asmenys Varėnos rajone, įsibrovė į UAB priklausančią teritoriją, prakirpdami tinklo tvorą ir iš ten pagrobė ( iškasė) 50 vnt. šilauogių krūmų. Padaryta žala 1500 eurų.

Šilauogėse esančios veikliosios medžiagos gali pagerinti pagyvenusių žmonių atmintį, rodo JAV atliktas tyrimas. Tiriamiesiems kasdien išgeriant pusę litro šilauogių sulčių, pastebėta, kad jie geriau mokosi ir įsimena žodžius, taip pat susilpnėja depresijos simptomai, rašoma tyrimo ataskaitoje, kurią paskelbė žurnalas „Journal of Agricultural and Food Chemistry“. Tyrimo autoriai teigia, kad tai yra pirmas kartas, kai įvertinta galima šilauogių nauda pagyvenusių žmonių smegenų veiklai, ypač tų...