sigitas gaidjurgis

Artimiausiomis dienomis Lietuvos knygynuose, prekybos centruose pasirodys naujausia knygų apie mafiją autoriaus, žurnalisto, rašytojo Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos”. Tą proga išskirtinai mūsų skaitytojams siūlome dar vieną intriguojančią ištrauką iš šios knygos. Užliūliavo ir žurnalistus Prieš 14 metų tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka sulaukė netikėto vizito.

Vyriausybei pateikta jos atstovų apskrityse šių metų pirmojo pusmečio veiklos ataskaita rodo, kad situacija savivaldybėse – kraupi. Per 6 mėnesius nustatyti net 193 savivaldybių priimti teisės aktai, prieštaraujantys Lietuvos įstatymams. Be to, 311 atvejų į savivaldos teisę nebuvo perkeltos įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nuostatos. Negana to, savivaldybės net ir nurodžius trūkumus 56 pažeidimų neištaisė bei 71 atveju neperkėlė įstatymų nuostatų į savo teisę.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleidžiama knyga apie šalyje veikusias mafijos struktūras, jų kelią, įtaką šalies politiniam ir ekonominiam gyvenimui, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ir iki dabar. Knygos autorius Dailius Dargis atskleidžia sovietinių rublių dingimo istoriją iš Lietuvos, samdomų lietuvių žudikų rolę žurnalisto Vladislavo Listjevo nužudyme, o taip pat mafijos santykius su šalies verslininkais.

Vasarą LNK televizijos žiūrovams bus pristatytos naujos pernai nemažos sėkmės sulaukusio Egidijaus Knispelio kriminalinių laidų ciklo „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ serijos. Į LNK televizijos eterį birželio 16 dieną su plačiausiai nuskambėjusiomis kriminalinėmis bylomis grįžta tiriamosios žurnalistikos veteranas E. Knispelis. Laidų ciklo autoriai žada pateikti netikėtumų.

2002 metų spalio 1-ąją Kaune buvo rastas negyvas „Akistatos“ žurnalistas Albertas Oniūnas. Teisėsauga tada nusprendė, kad A. Oniūnas nusižudė. Sugrįžti į tuos 2002-uosius paskatino publikacijos „Lietuvos žiniose“. Žurnalistė Rūta Skatikaitė straipsnių cikle „Lietuvos gaujas globojo pareigūnai“ prisiminė tragiškai žuvusį mūsų kolegą A. Oniūną, kuris bene pirmasis atskleidė ne tik Sigito Gaidjurgio, bet ir visos Žemaitijos mafijos juodus darbus.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendį Gaidjurginiams paskelbė 2006-ųjų sausį. Tiek prokurorams, tiek nuteistiesiems tą nuosprendį apskundus, galutinį tašką šioje byloje Aukščiausiasis Teismas padėjo tik po penkerių metų. Nuosprendį apskundė Prokurorų nuomone, nuosprendžiai Virginijui Baltušiui ir Arminui Graužiniui buvo per švelnūs. Pirmajam vietoj 18 metų prokurorai prašė įkalinimo iki gyvos galvos, o antrajam vietoj teismo skirtų 8 metų – laisvės atėmimą 15 metų.

2006-ųjų sausį Gaidjurginiai išgirdo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį – žmogžudžių veikla buvo įvertinta griežtomis bausmėmis. Paskutiniai žodžiai 2005-ųjų pabaigoje prokurorai baigė skaityti savo baigiamąsias kalbas ir paprašė teismo Sigitui Gaidjurgiui, Mariui Marijošiui ir Virginijui Baltušiui skirti įkalinimus iki gyvos galvos, o savo kaltę pripažįstantiems ir su teisėsauga bendradarbiaujantiems Benui Juodriui – 5 metus, Renatui Šadeikiui – 7 metus, o Artūrui Damkui – 10 metų nelaisv...

Metų nepakako, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų Gaidjurginių bylą. Teismo procesą stabdė ir psichiatrinės ekspertizės. Isterijos priepuolis Nors Vilniaus apygardos teismas iš pradžių nepatenkino Virginijaus Baltušio prašymo nepradėti bylos nagrinėjimo ir skirti jam psichiatrinę ekspertizę, vėliau jau patiems teisėjams sukėlė įtarimų jo psichika. Pirmiausia – Apeliacinio teismo teisėjams.

Pirmuosiuose teismo posėdžiuose Sigitas Gaidjurgis linksmai nusiteikęs šaipėsi iš teisėjų ir prokurorų. Vis dėlto kai išgirdo liudininkų parodymus, jis ėmė isterikuoti, o galiausiai net buvo paskelbęs bado streiką. Nerado palaikų Nuo S. Gaidjurgio sulaikymo iki pirmojo Vilniaus apygardos teismo posėdžio prabėgo 2 metai. Palyginus pagal bylos apimtį, nužudymų skaičių, galima sakyti, kad prokurorai dirbo gan sparčiai, bet rūpesčių užteko visiems. Ypač beieškant nužudytųjų lavonų.