sigita glaveckaitė

Sostinės Vinco Kudirkos aikštėje atidengta širdį vaizduojanti ledo skulptūra. Dviejų metrų aukščio menine instaliacija siekiama visuomenei ir valstybės institucijoms priminti apie svarbią visuomenės sveikatos problemą – širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL), kuri nuo 2000 metų Lietuvoje jau nusinešė 545 tūkst. gyvybių. Lemia pusę visų mirčių Lietuvoje „Ledinė širdis – tinkama metafora problemai, kuri ne vieną dešimtmetį yra pagrindinė mūsų gyventojų mirties priežastis.

Daugybė žmonių Lietuvoje nė neįtaria, kad jiems gresia mirtis nuo infarkto ar insulto, nes spjauna į gydytojus ir profilaktiškai nesitikrina. Pasak medikų, tuo metu net 60 proc. vyrų pirmas širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) simptomas yra mirtis. Ne skausmas, ne griuvimas – jie tiesiog numiršta. Pasigirti neturime kuo – mirtingumu nuo ŠKL lenkiame daugelį Europos Sąjungos (ES) šalių. Lietuvos kardiologai gerų žinių turi mažai – padėtis dėl ŠKL šalyje išlieka katastrofiška.

Didelis sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje išlieka opia problema – pernai kraujotakos sistemos ligos tapo kas antros šalyje registruotos mirties priežastimi. Mirštamumas nuo šių ligų Lietuvoje yra dukart didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Rugsėjo 24-ąją vykusiame renginyje „Širdies ir kraujotakos ligų tendencijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Aukštas kraujospūdis arba kitaip – arterinė hipertenzija yra tylioji žudikė. Ne visi pacientai jaučia padidėjusį kraujospūdį, tačiau jis gali būti infarkto ar insulto priežastis. Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja-gydytoja kardiologė profesorė Sigita Glaveckaite papasakojo apie arterinę hipertenziją, simptomus bei kaip teisingai matuoti spaudimą. Simptomai Padidinto kraujo spaudimo liga yra labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga.

Pasaulio širdies federacija, inicijuodama Pasaulinė širdies dienos minėjimą visame pasaulyje turi du pagrindinius tikslus: atkreipti dėmesį į didėjantį širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą ir šių ligų rizikos veiksnius bei skatinti sveiką gyvenseną, padedančią išsaugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Būtent tai pabrėžė ir Lietuvos širdies asociacija savo organizuotuose Pasaulinės širdies dienos renginiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Dažniau nei kas antram Lietuvoje mirties priežastimi tampa širdies ligos, tačiau toli gražu ne visi išgirsta medikų raginimą ateiti pasitikrinti, kol sveikata dar nesušlubavo. Gydytojai ne tik stebisi, kaip dar vis tik per mažai lietuviai rūpinasi širdimi, bet ir prašo valdžios užtikrinti daugiau galimybių padėti šiems pacientams.  Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar pražudo daugiausiai žmonių – praėjusiais metais nuo jų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc.

Tyrimai rodo, kad Lietuva ne tik daugiau nei 4 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą. Pasirodo, net vieta, kur gyveni Lietuvoje, gali lemti sergamumą ir mirštamumą nuo šių ligų.  Kodėl šalyje fiksuojami tokie rodiklių skirtingose savivaldybėse netolygumai ir kodėl didmiesčių gyventojai rečiau miršta nuo infarkto, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ plačiau diskutuota su Lietuvos širdies asociacijos prezidente prof.

Kardiologai skambina pavojaus varpais: Lietuvos vyrai – vieni iš trumpiausiai gyvenančių Europos Sąjungoje, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) didėja, o paslaugų prieinamumas prastėja. Negana to, naujai sudarytas tautiečius labiausiai žudančių ligų žemėlapis atskleidžia, kad situacija dalyje šalies savivaldybių yra išskirtinai prasta.