šeštinės
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „šeštinės“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „šeštinės“.
Atskleidė, kokie orai laukia vasarą ir ar dar bus šalnų: viską parodė gamta
Gegužės 14-oji kalendoriuje šiemet žymi Šeštines – nuo seno reikšmingą bažnytinę šventę, minimą praėjus lygiai 40 dienų nuo Velykų. Protėviai šią dieną laikydavosi tam tikrų papročių, tačiau ir šiais laikais ši šventė nėra pamiršta.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo profesorius, etnologas Libertas Klimka, bažnyčia kelia Šeštines į sekmadienį, vis tik „oficiali“ šventės diena yra ketvirtadienis. Pašnekovas mano, kad ketvirtadienį ji būdavo minima ir mūsų protėvių.
Rytoj – ypatinga diena Lietuvos tikintiesiems: kiti ją pamiršta
Rytoj Lietuvos tikintieji minės ypatingą datą – kilnojamąją bažnytinę šventę – Šeštines. Jos pažymi pirmąsias tris savaites prabėgusias po šv. Velykų.
Rytoj tikintieji švęs išskirtinę dieną.
Šeštinių reikšmė
Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias Bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį.
Gamtos ženklus stebintis lietuvis jau žino, kokie orai laukia: pasakė visiems
Paskutinį pavasario mėnesį žmonės mini dvi kilnojamąsias bažnytines šventes – Šeštines ir Sekmines. Tačiau, anot gamtos ženklų žinovo, etnologo prof. Liberto Klimkos, per šias dienas anksčiau žmonės taip pat žvalgydavosi ir į gamtos ženklus, kad galėtų nuspėti būsimus orus.
Šeštinės yra minimos atsižvelgus pagal Velykų laiką – tarp gegužės 4 ir birželio 2 d. Įdomu tai, kad anksčiau šios dienos būdavo vadintos Kryžiaus dienomis. Šiemet Šeštinės buvo minimos gegužės 21 dieną.
REKLAMA
REKLAMA
Atskleidė, kokia laukia vasaros pradžia: daugelio nenudžiugins
Prabėgus šešioms savaitėms po šv. Velykų, minima kita graži šventė – Šeštinės. Nors tai bažnytinė šventė, etnologas Libertas Klimka pabrėžia, kad čia netrūksta ir kaimiškų tradicijų, kai kurias jų galėtume pritaikyti ir šiandieną, o kai kurios nustebina.
Etnologas, profesorius L. Klimka pasakoja, kad anksčiau ši diena kartais vadinta ir Kregždžių diena, mat šios panašiu laiku sugrįždavo iš šiltų kraštų, ant savo sparnų parnešdamos šilumą.