sergejus bagapšas

Dvišaliai santykiai tarp Abchazijos ir Rusijos tiesiog suvešėjo po to, kai Maskva po 2008 metais vykusio Rusijos-Gruzijos karo nusprendė pripažinti šios separatistinės Gruzijos respublikos nepriklausomybę. Dabar šios beveik visuotinai nepripažintos teritorijos lyderis Sergejus Bagapšas teigia, kad Abchazija svarstys galimybę prisijungti prie muitų sąjungos su Rusija. Toks žingsnis turėtų atverti Rusijos rinką Abchazijoje gaminamoms prekėms ir paskatinti investicijas šioje teritorijoje.

Separatistinė Abchazijos respublika pareiškė sutinkanti, kad pagrindinė jos rėmėja Rusija teritorijoje įsteigtų karinę bazę sausumos kariams. Taip tik dar labiau bus padidinta Abchazijos priklausomybė nuo Maskvos. Abchazijos separatistų lyderis Sergejus Bagapšas, kuris šiuo metu vieši Maskvoje, susitarimą dėl Rusijos karinės bazės steigimo su Dmitrijumi Medvedevu pasirašė trečiadienį.

Abchazija – ši apsišaukėlišką nepriklausomybę nuo Gruzijos paskelbusi Kaukazo atogrąžų respublika – tampa vienu aktyviausių darinių visoje konfliktuose paskendusioje posovietinėje grandinėje, besitęsiančioje nuo Vidurio Azijos iki Moldovos. Nė perpus tiek kaip, sakykime, Vilnius gyventojų neturintis prie Juodosios jūros prisišliejęs kraštas bene uoliausiai deklaruoja ištikimybę Maskvai. Gruodžio 12 d. įvykę prezidento rinkimai – dar vienas to lojalumo įrodymas. Daugumą balsų (beveik 60 proc.

Pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo separastistiniame Gruzijos regione Abchazijoje prasidėjo prezidento rinkimai. Visi penki kandidatai žadą palaikyti glaudžius ryšius su Maskva, įskaitant antrąjį nepripažintos respublikos prezidentą Sergejų Bagapšą. Rusija separatistinėje Abchazijoje palaiko saugumą ir sudaro 60% biudžeto. Gruzinams, kurie Abchazijoje sudaro vieną trečdalį gyventojų, balso teisė nebuvo suteikta.

Rusijos remiamos separatistinės Abchazijos respublikos lyderis pagrasino sunaikinti visus Gruzijos laivus, kurie tik įplauks į respublikos „teritorinius vandenis“. Abchazijos lyderis Sergejus Bagapšas įsakė laivynui naikinti į Abchazijos teritorinius vandenis įplaukiančius Gruzijos laivus, kurie esą užsiima piratavimu. S. Bagapšas teigia, kad Rusijos laivai, kurie saugo Abchazijos pakrantę, jokiose operacijose nedalyvaus.

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Buvęs Gruzijos ambasadorius Rusijoje Erosis Kicmarišvilis pareiškė, kad Tbilisis dar prieš karą Pietų Osetijoje gegužės mėnesį planavo pulti separatistinę Abchazijos respubliką. Buvęs ambasadorius teigia, kad iš Izraelio į Gruziją buvo atvykę kariniai instruktoriai, kurie apmokė kariuomenę. Ataką prieš Abchaziją esą planuojama buvo surengti gegužės mėnesį. E. Kicmarišvilis teigia, kad planus su jo dalyvavimu kūrė prezidentas Mikhailas Saakašvilis.

Rusija svarsto klausimą dėl karinio jūtų laivyno bazės įkurdinimo separatistinėje Abchazijos respublikoje. Šioje respublikoje planuojama dislokuoti dalį Sevastopolyje šiuo metu esančio Rusijos Juodosios jūros laivyno, teigia buvęs šio laivyno vadas, o dabar Dūmos deputatas Vladimiras Komodojevas. V. Komodejevas teigia, kad apie karinio jūrų laivyno bazės įkurdinimą Očamčiro uoste kalbėta per lapkričio 13 dieną vykusį Dūmos gynybos komiteto posėdį.

Rusijos gynybos ministerija išsirinko vietas separatistinėse Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose, kur ketina įkurdinti savo karinį kontingentą, skelbia „Lenta.ru“. Pranešama, kad bazės bus įkurdintos Abchazijos mieste Gudautėje ir Pietų Osetijos sostinėje Cchinvalyje. Bazių statybą planuojama baigti per 2009 metus. Skelbiama, kad kiekvienoje iš bazių bus įkurdinta po 3,7 tūkst. rusų karių.