sergamumas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad praėjusią savaitę baigėsi 2023–2024 metų gripo sezonas. Kaip rašoma pirmadienį NVSC išplatintame pranešime, vertinant daugiametę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dinamiką, vaikų sergamumas sudarė apie 50 proc. visų registruotų atvejų. 2023–2024 metų sezoną vaikai sudarė 45 proc. visų gripo atvejų ir 49 proc. visų ŪVKTI atvejų.

Pasaulyje ženkliai pradėjo daugėti susirgimų tymais. 2023 m. buvo užregistruoti 321 582 tymų atvejai – 88 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai buvo užregistruoti 171 153 atvejai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, prognozuojama, kad 2024 m. sergamumas nemažės, atvejų skaičius turėtų išlikti ne mažesnis nei praėjusiais metais.

Praėjusiais metais sergamumas skarlatina Kėdainiuose išaugo net devynis kartus, lyginant su 2022-aisiais. Padidėjusį sergamumą skarlatina rodo ne tik statistika, bet jaučia ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbanti pediatrė Viltara Dūdienė. Tačiau, jos teigimu, tai nėra nieko neįprasto, o susirgimų skarlatina kasmet padaugėja prasidėjus šaltajam sezonui.

Remiantis naujais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros skaičiavimais, per ateinančius du dešimtmečius naujų vėžio atvejų skaičius Europoje išaugs 22,5 proc. Numatoma, kad 2022–2045 m. pasaulyje vėžio diagnozių skaičius padidės 55 proc. nuo maždaug 19,9 mln. vėžio atvejų 2022 m. iki 30,9 mln.

Pagal įstatymus nepilnamečius palydėti pas gydytojus gali tik tėvai, įtėviai arba globėjai. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė moteris, kuri nusprendė palydėti keturiolikmetį anūką, kai jo mama tuo metu buvo komandiruotėje. Atvykus pas gydytoją močiutė buvo informuota, jog sveikatos paslaugos jos nepilnamečiui anūkui suteikiamos nebus, mat jis privalo į polikliniką atvykti tik su tėvu arba motina. Tai nustebino moterį, todėl nusprendėme plačiau pasidomėti.

Kovidas vėl šiepia nasrus. Kasdien infekcija užsikrečia apie tūkstantį tautiečių, įskaičiuojant ir gripą, trečdalis savivaldybių pasiekė epideminį lygį. Tiesa, medikai į paniką nepuola, į reanimaciją patenka tik pavieniai pacientai, o ir šie serga gretutinėmis ligomis. Valdžia apribojimų neplanuoja, tačiau ragina skiepytis. Beje, pasak gydytojų, dabartinė kovido atmaina panašesnė į gerai žinomą gripą, skonio ar kvapo ligoniai dažniausiai nebepraranda.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje. Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 dar sumažėjo. Kaip antradienį skelbia NVSC, bendras sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 522,9 atvejo. Dar ankstesnę savaitę jis siekė 592,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje – 309,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, didžiausias – Kauno apskrityje – 578,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę išliko panašus. Sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę dar sumažėjo. Sausio 16–22 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 9–15 d. – 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje nuo praėjusių metų pabaigos bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis kas savaitę mažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pirmąją šių metų savaitę – 1330 atvejų 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Liūdna statistika. Lietuviai – viena labiausiai sergančių tautų Europoje. Žmonės Lietuvoje gyvena beveik trumpiausiai visoje Europoje ir nuo statistinio europiečio atsilieka 5-eriais metais, o ir sveiko gyvenimo trukmė taip pat 7-eriais metais trumpesnė nei kitų Europos Sąjungos gyventojų. Mat lietuviai prastai maitinasi, daug geria ir rūko.

Šiemet anksčiau startavęs virusinių infekcinių ligų sezonas sparčiai guldo gyventojus. Didžiausias to kaltininkas yra gripas, Lietuvoje nusinešęs jau dvi gyvybes. Ši pavojinga infekcija sparčiai plinta šalyje ir blogiausiai atsiliepia „pandeminei“ kartai – vaikams iki 2 metų. Nepaisant to, ekspertai įspėja visus, turinčius gretutinių ligų ir primena gyventojams, kokių priemonių reikėtų imtis, jei norime, kad liga neplistų. Kylanti gripo banga lydima ir kitų virusinių susirgimų.

Šiemet itin anksti įsisiautęs gripas jau nusinešė pirmąją auką. Vakar vienoje sostinės ligoninių užgeso 94-erių vilniečio gyvybė. Specialistai sako, kad gripo piko galima tikėtis po 2–3 savaičių. Tačiau jau dabar daugiau kaip dvidešimtyje šalies savivaldybių gerokai ūgtelėjo sergamumas pavojinga infekcija. Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje per savaitę padidėjo. Lapkričio 14–20 d. bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 7–13 d.) jis buvo mažesnis – 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite.

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Dirbantys žmonės serga šimtais tūkstančių – vien per sausį „Sodra" išdavė apie 400 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų – 60 procentų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Maža to, persirgę koronavirusu žmonės juo užsikrečia ir antrą, ir netgi trečią kartą. Apie tai, kad kaip ant mielių augantis sergančių darbuotojų skaičius jau ima trukdyti įmonių veiklai skelbia „Lietuvos paštas“ ir „Vilniaus viešasis transportas“ – įmonės įspėja, kad jų paslaugos gali vėluoti.

Lietuvoje išaugus užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui, verslo atstovai sako jaučiantys tai, tačiau situacija įmonėse dar gana stabili. Tuo metu Lietuvos paštas bei keleivių vežėja „Kautra“ pastebi, jog daug iššūkių pastaruoju metu kelia ne tik sergamumas, bet prastos oro sąlygos.  Prekybos tinkle „Maxima“ šiuo metu sergančių arba slaugančių darbuotojų yra apie 1,3 tūkst., iš jų apie pusketvirto šimto serga koronavirusu, tačiau įmonės atstovė sako, kad darbuotojų poreikis kol kas nekinta.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje pirmąją 2022 m. savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, tačiau ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – išaugo. Sausio 3–9 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 62 atvejus 10 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę  – 53 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje vis sparčiau plinta ne tik omikronas, bet ir kiek primirštas gripas bei peršalimo ligos. Bendras sergamumo rodiklis yra jau dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai sirguliuoja Klaipėda, mažiausiai užsikrėtimų – Utenoje. Beje, visuomenės sveikatos specialistai sako, kad nuo spalio gripas į ligonines paguldė 12 žmonių. Iš jų net 11 vaikų. Panevėžio miesto poliklinikoje 16-metis Kristianas gauna skiepą nuo gripo.

Trečiadienį minima Pasaulinė AIDS diena. Šių metų minėjimo šūkis – „Įveikime netolygumus. Įveikime AIDS“. Šiuo šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija siekia atkreipti šalių dėmesį į didėjančius pagrindinių ŽIV paslaugų prieinamumo netolygumus, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, pastaruosius penkerius metus, 2016–2020 metais, stebimas nuoseklus sergamumo šia liga mažėjimas – atitinkamai sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 7,5 iki 5 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (lapkričio 15–21 d.) Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 53,1 atvejo 10 tūkst.

Latvijoje pagal naujas taisykles, skirtas kovai su pandemija, nuo pirmadienio darbdaviai gali atleisti darbuotojus, atsisakančius skiepytis nuo COVID-19. Išrinkti politikai, neturintis pasiskiepijimą patvirtinančio pažymėjimo, negalės vykdyti savo pareigų. Nepasiskiepiję žmonės taip pat nebus įleidžiami į parduotuvių centrus, kurių plotas viršija 1,5 tūkst. kv. metrų.

Nuogąstavimai, kad dėl ilgojo Vėlinių savaitgalio itin padaugės užsikrėtusiųjų COVID-19, nepasitvirtino, panašu, kad užsikrėtimų kreivė stabilizuojasi, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Panašu, kad Vėlinių efektas, kurio taip baiminomės, neįvyko“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė jis. Ministras pabrėžė, kad džiaugtis, jog situacija gerėja, dar negalima, tačiau esama požymių, kad ji gali stabilizuotis.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte penktadienį paskelbė, kad šalyje įvedamos tris savaites galiosiančios griežtos priemonės dėl COVID-19, paveiksiančios apgyvendinimo paslaugas, parduotuves ir sporto sektorių, siekiant pažaboti rekordiškai padidėjusį sergamumą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC)  informuoja, kad per savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis išliko beveik nepakitęs. 43-ąją savaitę (2021 m. spalio 25–31 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 69,5 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. 42-ąją savaitę šis rodiklis siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad antrąją 2021–2022 m. gripo sezono savaitę (spalio 11–17 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nedaug pakito, palyginti su ankstesne savaite.   NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – šiek tiek daugiau – 75,9 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2021–2022 m. gripo sezonas, t. y. nuo 40-osios šių metų savaitės pradedamas atidžiai stebėti sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis, kuris parodo, kiek asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl gripo ir kitų virusų sukeltos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Lietuvoje kasdien žmonės miršta ne tik nuo koronaviruso – kur kas daugiau gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos – daugiau nei 20 tūkst. per metus. Ir, deja, lietuvių širdys per pandemiją streikavo kur kas dažniau – mirė bene 2 tūkst. daugiau lietuvių nei įprasta. Medikai liūdnus skaičius sieja ir su pandemija, ir su lietuvių nenoru rūpintis savimi.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl lėtų senjorų skiepijimo tempų, didelių užsikrėtimų skaičių ir mirčių kaltę verčia premjerei Ingridai Šimonytei ir ministrui Arūnui Dulkiui. Prezidentūra tvirtina, kad ne tik delta atmaina, bet ir ultra lėta skiepų politika privedė Lietuvą prie tokios prastos situacijos – didžiausių atvejų rodiklio visoje Europos Sąjungoje ir mirčių skaičiaus.

Šiaulių ligoninėje nuo koronaviruso mirė 29 metų jaunuolis, kuris buvo pasiskiepijęs nuo COVID-19. Ligoninės teigimu, jaunas vyras turėjo gretutinių ligų, kurios ir sukėlė ligos komplikacijas. Dėl koronaviruso švietimo įstaigose jau užfiksuota apie 300 protrūkių, izoliuota daugiau kaip 7 tūkstančiai asmenų, o Akmenėje dėl COVID-19 dviems savaitėms uždaryta gimnazija. Koronavirusas neaplenkė ir Kėdainių ligoninės – visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus ligonius.

Vilniaus medikai jau septinta para kovoja dėl koronavirusu sergančio 14-mečio gyvybės. Berniukas buvo nepasiskiepijęs, o koronavirusu užsikrėtė šeimoje. Apie tai praneša sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Sergančių vaikų ligoninėse yra ir daugiau. Dėl koronavirusu sergančio 14-mečio jau septintą parą kovoja Vilniaus Santaros vaikų ligoninės gydytojai. Jo būklė – sunki. „Šiuo metu Vilniuje reanimacijoje guli vaikas, dėl jo gyvybės medikai kovoja jau septinta para.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus užima ketvirtą, o pagal mirtingumą – antrą vietą Europos Sąjungoje (ES), rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva atitinkamai buvo septinta ir trečia. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia beveik 395 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Koronavirusas sparčiai pildo reanimacijos palatas. Santaros klinikos, kur gydomi sunkiausiai koronavirusų sergantys pacientai, paskelbė, kad netrukus vienas infekcinių ligų skyrius bus skirtas tik kovidiniams pacientams, sergantys kitomis infekcinėmis ligomis bus nukreipiami į kitas ligonines. Medikai skelbia, kad į ligoninės lovą mirtį sėjantį infekcija dažniausiai guldo nesiskiepijusius pacientus, tačiau skiepų kai kurie tautiečiai ir toliau principingai kratosi.

Šiemet vasarą išlydėjome ir rudenį pasitikome išaugusiu sergamumu COVID-19, nors paprastai tikimės, kad saule ir maudynėmis pastiprinę imunitetą dar kurį laiką galėsime negalvoti apie ligas. Visgi COVID-19 pandemijos atveju, atrodo, šios taisyklės negalioja. Jau nuo liepos mėnesio matome, kaip COVID-19 atvejų kasdien vis daugėja.

Vien antradienį su koronaviruso komplikacijomis į ligoninę atsigulė 46 ligoniai, beveik visi nesiskiepiję. Mokslininkai prognozuoja, kokia bus ketvirtoji koronaviruso banga ir ko tikėtis rudenį. Jau artimiausiomis savaitėmis, pasak ekspertų, tikėtina, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiai perkops 1000 atvejų ribą per parą. Augant susirgimams, Santaros klinikos jau skelbia apie įtampą reanimacijoje – lovos užpildytos koronaviruso pacientais – 9 iš 10 yra nepasiskiepiję.

Džiugios naujienos – per vakar parą Lietuvoje nuo koronaviruso nemirė nei vienas žmogus – tokios statistikos nebuvo jau daugiau kaip 8 mėnesius. Tačiau vakcinacijos tempams lėtėjant, perspėjimas iš Prezidentūros – rudenį galime tikėtis naujo karantino.  Žinios, kad koronavirusas nepareikalavo nė vieno žmogaus gyvybės, nebuvo jau aštuonis mėnesius – nuo spalio vidurio.

Rusijoje situacija dėl koronaviruso kaista – kai ligoninės perpildytos. Skandalas įsisuko dėl internete pasirodžiusios vaizdo medžiagos iš Sankt Peterburgo, kur pacientai guldomi tiesiog ligoninės koridoriuose. Praėjusią savaitę Maskvos merui paskelbus visuotines atostogas – susirgimų ne sumažėjo, o dar labiau išaugo.  Ligoninės koridorius tapo viena didele palata. Pacientai suguldyti kas kaip – vieni lovose, kiti tiesiog ant grindų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2021 m. 19–20 savaitėmis, palyginti su 18–19 savaitėmis, pateikia statistiką, kaip keitėsi sergamumas Covid-19 Europoje. Kadangi kitose šalyse sergamumas mažėjo sparčiau nei Lietuvoje, Lietuva pakilo į pirmą vietą pagal sergamumą ECDC statistikoje. Apibendrinama, kad naujų užsikrėtimų skaičius Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK sparčiai mažėjo, tačiau yra šalių, kur situacija yra kiek kitokia.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus išlieka antroje, o pagal mirtingumą atsidūrė devintoje vietoje Europos Sąjungoje (ES), rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva atitinkamai buvo antra ir aštunta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia beveik 563 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 37 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Situacija kritinė: Vilnius jau skaičiuoja paskutines laisvas lovas koronaviruso pacientams, pasak medikų, verkiant trūksta ir personalo. Štai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje reanimacijos skyrius jau užpildytas. Bandydama taisyti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija Vilniui metė gelbėjimosi ratą – 19 tūkstančių papildomų skiepų, kuriuos paėmė iš kitų savivaldybių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (balandžio 5–11 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 19,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o ankstesniąją – 19,9 atvejo10 tūkst. gyventojų.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 17-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – taip pat 17-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 20-ta ir 16-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 389 atvejus 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis kovo 29 – balandžio 4 d. siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę –18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10  tūkst.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 20-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – 16-a, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 21-a ir 14-a. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 312 atvejų 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 14,0 iki 18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Kovo 22–28 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (21,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Utenos (11,0 atvejo 10 tūkst.

Lietuvoje sparčiai daugėja nustatytų pavojingų koronaviruso atmainų. Vilniaus ir Marijampolės apskrityse jau septyniuose iš dešimties ėminių randama britiškoji atmaina. Lietuvoje nustatyti ir dar trys nauji Pietų Afrikos Respublikos atmainos atvejai – visi jie Vilniaus apskrityje.

Lenkija nuo šeštadienio trims savaitėms įsiveda griežtą karantiną, trečiadienį paskelbė vyriausybė, paraginusi žmones likti namuose ir uždaryti daugelį parduotuvių bei įstaigų, siekiant suvaldyti vėl didėjantį sergamumą koronavirusine infekcija. „Prašome darbdavių leisti dirbti iš namų, kai tai įmanoma“,  – žurnalistams Varšuvoje sakė sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis.