senovės egiptas

Luksore Egipte – sujudimas. Štai šie visai neseniai atkasti griuvėsiai reiškia svarbią naujieną – atrastas didelis, kadaise „prarastas“ senovės faraonų miestas. Jis buvo pastatytas prieš daugiau nei 3400 metų – kai valdė vienas galingiausių Egipto faraonų – Amenhotepas III. Tiesa, griuvėsiai slepia daug daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – čia pat gali rasti ir griaučių. Čia tokių ne vienas.

Archeologai atrado senovės Egipto skeletą, kuris buvo palaidotas su auksiniu liežuviu, įdėtu į burną, tikriausiai tam, kad mirusysis galėtų patekti į pomirtinį pasaulį. Egipto senovės ministerija pranešė apie šio įmantrų liežuvį turinčio skeleto atradimą kartu su 15 kitų griaučių liekanų ir relikvijų, rastų Taposiris Magna šventykloje vakarų Aleksandrijoje, antrame pagal dydį Egipto mieste.

Paridenate rutulį, jis grakščiai nurieda išvaškuotu takeliu ir numuša visus kėglius – straikas! Tačiau jūsų pasiekimas pranyksta vos per kelias akimirkas – kėgliai kone iš karto vėl atsistoja į vietas. Automatinės kėglių pastatymo sistemos ėmė plisti tik praeito amžiaus viduryje – tai kas kėglius išrikiuodavo anksčiau? Tiksliai nėra žinoma, kada boulingas buvo sukurtas. Žinoma, kad Senovės Egipte jis jau buvo žaidžiamas, o vėliau panašiu žaidimu mėgavosi ir romėnai.

Per tiesioginę televizijos transliaciją sekmadienį buvo atidarytas senovės Egipto aukšto rango šventiko sarkofagas. Speciali JAV televizijos „Discovery“ dviejų valandų transliacija „Nežinoma ekspedicija: Egiptas gyvai“ (Expedition Unknown: Egypt Live) vyko iš vietovės netoli al Minjos, prie Nilo upės į pietus nuo Kairo ir al Gizos piramidžių. Archeologai toje vietoje neseniai atrado vertikalių šachtų tinklą, nuvedusį prie tunelių ir kriptų su 40 mumijų.

Nuo seno žmonės spėlioja, kaip statydami piramides senovės egiptiečiai sugebėdavo be modernių, šiuolaikinių mašinų išjudinti tokius didelius akmeninius blokus. Yra net tokių beprotiškiausių versijų, kaip nežemiškų civilizacijų ar milžinų pagalba. Tačiau Amsterdamo universiteto fizikai teigia nustatę metodą, kurį dykumų darbininkai tuo metu naudojo. Ir jo pagrindas yra... šlapias smėlis.

Dabar žmonija turi kranus, sraigtasparnius, traktorius, sunkvežimius. Tačiau pastatyti Didžiąja piramide vadinamą Kufu piramidę Gizoje (Egiptas) ir dabar būtų labai sunku. Tai tik dar labiau stulbina, mėginant įsivaizduoti, kaip tokį pastatą egiptiečiai surentė prieš 4,5 tūkst. metų.

Stulbinantis suomių archeologų atradimas liudija, jog jau daugiau kaip prieš 3,2 tūkst. metų senovės egiptiečiai suprato už 93 šviesmečių nuo Žemės skriejusios dvinarės žvaigždės Algolo (Demono žvaigždė) ypatumus. Maža to, specifiniai egiptiečių skaičiavimai padėjo išspręsti vieną daugelį metų neįveiktą astronominį galvosūkį.

Kelionės plačiausiais vandenynais ir ilgiausiomis pasaulio upėmis daugeliui atrodo pasiekiamos tik knygų romanuose, tačiau nepailstantiems nuotykių ieškotojams siūlome susipažinti su tokiomis kelionėmis iš arčiau ir, galbūt, patirti tai „savo kailiu“. 1. Nilas Nilas yra ne tik ilgiausia, bet ir seniausia pasaulio upė. Čia klestėjo Senovės Egipto civilizacijos ir po šiai dienai stovėti išlikusios istoriškai svarbios piramidės ir šventyklos.

Taksi vairuotojui išreiškus norą, jis buvo mumifikuotas ir pavadintas „Tutan-Alanu“. Procedūrą transliuos per televiziją. Išgirdęs negailestingą medikų diagnozę 61-erių plaučių vėžiu sergantis vyriškis priėmė netradicinį sprendimą – jis nusprendė pasiaukoti mokslui ir tapti mumija, kuria galės džiaugtis ateities kartos, rašo telegraph.co.uk. Mokslininkai jau du dešimtmečius stengiasi išaiškinti senovės egiptiečių balzamavimo technikos paslaptis.

Senovės egiptiečiai yra tauta, apgaubta paslapties aura ir intrigomis, paremtomis archeologiniais atradimais. Senovės Egipto istorija taip pat apipinta nesuskaičiuojama daugybe mitų. Rašo tinklalapis listverse.com. Šiame sąraše pateikiama 10 labiausiai paplitusių klaidingų faktų apie Senovės Egiptą bei gausu įdomybių iš pažangių kultūrinių tyrimų. 10. Kleopatros grožis „Prakeikimas“ tų, kurie atvėrė faraono Tutanchamono kapą buvo žiniasklaidos ir visuomenės vaizduotės triumfas.

700 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejančių palydovų infraraudonųjų spindulių kamerų padarytose Egipto paviršiaus nuotraukose mokslininkai aptiko 17 smėlio užneštų piramidžių ir kitų senovės Egipto statinių, pranešė BBC. Pirminiai archeologų kasinėjimai iš kosmoso pastebėtų piramidžių vietose patvirtino prielaidų pagrįstumą: po smėliu buvo aptiktos 2 iki šiol nežinomos piramidės, sakoma pranešime.