senjorai

Higienos institutas socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą ir primena apie Lietuvoje prieinamas pagalbos galimybes. Senjorams siūlomos nemokamos veiklos, kurios gali padėti stiprinti socialinius ryšius, mažinti vienišumą ir gerinti emocinę savijautą. Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas taip pat teikia savivaldybių visuomenės sveikatos biurai – senjorai gali rinktis individualias konsultacijas ar grupinius užsiėmimus.

Artimojo persikėlimas į globos namus dažnai tampa emociškai sudėtingu išbandymu ne tik pačiam žmogui, bet ir jo šeimai. Atsiskyrimas nuo įprastų namų, aplinkos ir kasdienybės gali kelti nerimą, liūdesį, pyktį ar baimę pasijusti nebereikalingam.

Visoje Lietuvoje ketvirtadienį prasideda Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. Ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva rengiama trečius metus iš eilės – nuo spalio 1-osios vyks daugiau nei 1,3 tūkst. įvairių veiklų ir renginių, skirtų senjorams.

Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga Lietuvos zoologijos sodas spalio 1–2 dienomis pensinio amžiaus lankytojus kviečia apsilankyti nemokamai. Ankstesniais metais šiai iniciatyvai buvo skiriama viena diena, o šiemet ji pratęsiama iki dviejų, siekiant sudaryti daugiau galimybių senjorams pasirinkti patogų laiką ir praleisti dieną gamtos bei gyvūnų apsuptyje. Lietuvos zoologijos sodas siekia ne tik paskatinti senjorus apsilankyti, bet ir įtraukti juos į zoologijos sodo bendruomenę.

Empatija, atjauta ir kantrybė – tai pagrindinės savybės, kurių naujuose darbuotojuose ieško „Lietuvos hospiso“ direktorė Jurgita Rimdžiuvienė. Ilgus metus pati slaugytoja dirbusi ir buvusi šalia prie senjorų, netrukus iškeliavusių Anapilin, pašnekovė pasidalijo išskirtiniais darbo užkulisiais.

Lietuvos „Caritas“ padeda sunkiai besiverčiantiems ar vienišiems senjorams, benamiams ar į priklausomybes įnikusiems žmonėms. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorė Aurelija Kairienė papasakojo, kokias paslaugas gali suteikti vienišiems senjorams.  Kad ir kaip paradoksalu, šiais komunikacijos ir socialinių tinklų laikais žmonės jaučiasi labai vieniši.

Trankūs šokiai, mankštos, aidinčios dainos ir vaišės po atviru dangumi – taip visoje Lietuvoje keli tūkstančiai senjorų susirinko į piknikus atsisveikinti su vasara. Vieni ieškojo naujų pažinčių, kiti – progos pajudėti, padainuoti ar tiesiog pabėgti nuo rutinos. Organizatoriai sako, kad svarbiausias tokių susitikimų tikslas – suartinti žmones, paskatinti juos daugiau bendrauti ir aktyviau leisti kasdienybę. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Skirtingose Lietuvos vietose antradienį prasideda nemokami „Senjorų piknikai“, šiemet jie vyks 18-oje šalies miestų. Organizatorių teigimu, kol vasarą miestų parkai prisipildo koncertų ir festivalių, daliai vyresnio amžiaus žmonių šis metų laikas praeina gerokai tyliau, todėl ši iniciatyva primena, kad švęsti gyvenimą verta bet kuriame amžiuje. „Pirmųjų piknikų metu daug kalbėjome apie bendrą stalą ir užsimezgančias draugystes.

Kartais dideli pokyčiai prasideda nuo labai paprasto dalyko – išėjimo iš namų. Apsiauti patogius batus, susitikti su kitais, kartu nueiti kelis kilometrus, pasikalbėti ir galbūt iš naujo atrasti savo miestą. Būtent tokia mintis lydi vyresnio amžiaus žmonėms skirtą projektą „Susitikim“, kurio iniciatorė – VšĮ „Sėkmės idėja“. Rugpjūčio 18 dieną Vilniuje startuoja viena iš projekto veiklų – „Žygiai Vilniaus takais“. Kartą per mėnesį senjorai bus kviečiami leistis į 5 arba 10 kilometrų žygius.

Esant geriems orams daugelis vyresnio amžiaus žmonių skuba į sodus ir daržus – ravėti lysvių, prižiūrėti šiltnamių, genėti vaismedžių ar nuimti pirmąjį derlių. Tačiau kartu su didesniu fiziniu aktyvumu vasarą dažniau pasireiškia ir sveikatos negalavimai, kurių nereikėtų ignoruoti. Vienas jų – galvos svaigimas.

Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje labai lengva pamiršti tikrąsias gyvenimo vertybes, vis tik pažvelgus į vyresnių, jau gyvenimo patirties sukaupusių žmonių gyvenimus galima pasisemti įkvėpimo. Vieni iš jų – Janina ir Stasys – susipažinę prieš 68 metus ir iki šiol kiekvieną dieną apgaubiantys vienas kitą savo meile. Pokalbio metu senjorai įvardijo savo sėkmingų santykių paslaptį.

Lietuvai planuojant ilgus metus gynybai skirti 5–6 proc. BVP, kyla klausimas, ar tam neprireiks naujų mokesčių. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikina, kad biudžeto pajamos auga, tačiau valstybei teks aiškiai persidėlioti prioritetus. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ar 5 proc.

Į kovą su Vladimiro Putino pasiųsta kariuomene stoja ir senjorai, kurie pagal įstatymą jau nebetraukiami į mobilizacijos sąrašus. Senjorai kariauti eina savo noru, kad Ukraina kuo greičiau atsikratytų okupantais. Kovinėse užduotyse jie nedalyvauja, tačiau labai praverčia darydami kitus darbus. Mūsų kolega Ukrainoje nuvažiavo į vieną kuopą ir kaip tik pataikė į šventę – vyriausias karys tądien šventė 64-ąjį gimtadienį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Batalione – šventė.

Nors anksčiau savo senstančius tėvus ir kitus artimuosius nukaršindavo vaikai, vis tik dabartiniame skubančiame pasaulyje kasdienei ir kokybiškai nuo ryto iki vakaro trunkančiai senyvo žmogaus priežiūrai nebelieka laiko, tad vis labiau populiarėja senjoų globos namai. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „Gemma“ Marių navų vadove Irma Černevičiene pasidomėti, kaip atrodo senjorų gyvenimas už globos namų durų.

Sodo ir daržo prekių prekybos tinklo „Žalia stotelė“ nuolaidų sistema, prieinama tik skaitmeniniu būdu, diskriminuoja vyresnio amžiaus žmones, konstatavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. „Tinklas neužtikrino vartotojams vienodų sąlygų gauti tas pačias prekes ir paslaugas, nepaisant amžiaus, ir taip pažeidė Lygių galimybių įstatymą“, – pranešime sakė sakė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Kaune oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma“ Marių namai. Kauno marių regioniniame parke įsikūrusiuose beveik 2 tūkst. kv. m ploto globos namuose gali gyventi 74 senjorai, o investicijos į projektą siekė 3,5 mln. eurų. Globos namų atidaryme dalyvavo ne tik svečiai, bet ir kaimo gyvūnai:  ožkos, avys, vištos, triušiai, gaidys ir šuo. Jų apsilankymas – ne atsitiktinumas: bendravimas su gyvūnais senjorams padeda kurti ryšį, skatina bendravimą ir dovanoja daug nuoširdžių emocijų.

Seimas nusprendė parlamente įsteigti nuolatinę Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją. Už tai numatančias naujas Seimo statuto nuostatas antradienį balsavo 93 parlamentarai, septyni susilaikė, prieš balsavusiųjų nebuvo. Komisija nagrinės vyresnio amžiaus žmonių (nuo 60 metų) materialinių ir finansinių gyvenimo sąlygų, sveikatos priežiūros bei globos, piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų jiems teikimo ir kitus klausimus.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas senjorų įtraukimui į visuomenės gyvenimą, efektyviau spręsti jų problemas, Seimas priėmė Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą. Už šį naują Lietuvos teisinėje sistemoje dokumentą ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, prieš nebuvo, 1 susilaikė.  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininko Lino Kukuraičio nuomone, priimtas įstatymas yra rimtas, sisteminis dokumentas, kurio vyresnio amžiaus žmonės neturėjo iki šiol.

Už neteisėtą socialinės globos, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų teikimą siūloma numatyti nuo 640 iki 6 tūkstančių eurų siekiančias baudas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas senjorų įtraukimui į visuomenės gyvenimą, Seimas linkęs pritarti Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui. Ketvirtadienį po svarstymo šį projektą palaikė 74 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 3 susilaikė. Šį naują dokumentą parlamentarai ketina priimti dar šioje pavasario sesijoje.  Įstatymo projektas skirtas 60 metų sulaukusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Seimas į ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukė senjorams aktualius klausimus. Parlamentarai ketina sudaryti naują, nuolat veikiančią Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją ir svarstyti dar iš praėjusios kadencijos Seimo atkeliavusį Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą.

Senjorų Jurgio Montvilos ir Laimutės Šukienės pora iš Prienų galėtų tapti tikru įkvėpimu visiems, kurie savo laisvą laiką leidžia žiūrėdami serialus ant sofos. Per gyvenimą jiedu dviračiais numynė jau tūkstančius kilometrų, o su daugiausiai kuriozų susidūrė praėjusių metų kelionėje dviračiais per Balkanų šalis. Jurgis dviračiais važinėjasi nuo pat vaikystės.

Atėjus laikui priimti sprendimą dėl senjoro priežiūros, kyla diskusijos, kur ir už ką apgyvendinti vyresnį artimąjį. Globos įstaigos siūlo vis geresnę paslaugų kokybę, tačiau nuomonės dėl kainų už jas išsiskiria. Vieni siūlomus įkainius vadina pernelyg dideliais, o kiti mano, kad profesionali slauga pigi būti negali. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl vyresnio žmogaus apgyvendinimo slaugos ar globos namuose.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) pritarus Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis tikisi, kad pavasario sesijoje parlamentui pavyks priimti dokumentą.  Jo nuomone, šis įstatymas yra labai savalaikis, Lietuvos teisinėje bazėje galėjo atsirasti ir anksčiau.

Pensinį amžių dažnas įsivaizduoja kaip ramų laikotarpį, skirtą užtarnautam poilsiui. Vis tik 84-erių kaunietei Violetai Maculevičienei iki poilsio dar toli – moteris sėkmingai toliau dirba tiesioginių pardavimų srityje. Kaip pasakojo Violeta, anksčiau ji dirbo miškų ūkio inžiniere, buvo baigusi mokslus Miškininkystės fakultete tuometinėje Žemės ūkio akademijoje. Į pensiją pašnekovė išėjo gana anksti – sulaukusi 57-erių, nes anuomet buvo tokia tvarka.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė patobulintam dar praeitos kadencijos parlamento sudarytos darbo grupės parengtam Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui. Šį naują dokumentą trečiadienį komiteto nariai palaikė bendru sutarimu.  Įstatymo projektu siekiama spręsti vyresnio amžiaus žmonėms aktualius klausimus, sudaryti palankias sąlygas jų įsitraukimui į visuomenės gyvenimą.

Siekiant suteikti senjorams daugiau galimybių įsitraukti į kultūrinį ir edukacinį gyvenimą, Seimo pirmininkas Juozas Olekas siūlo įstatyme aiškiai įtvirtinti Trečiojo amžiaus universitetų indėlį į visuomenės gerovę ir sudaryti sąlygas jų tvariam veiklos tęstinumui.  Jis įregistravo tai numatantį pasiūlymą Seime svarstomam Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui.

Socialiniuose tinkluose užvirė diskusija dėl naujo pasiūlymo, skirto vyresnio amžiaus vairuotojams. Žmonės pasiskirstė į tris skirtingas stovyklas: vieni idėjai pritaria, kiti ją vadina žeidžiančia, o dar kiti – siūlo ieškoti alternatyvų, kurios tenkintų visų pusių lūkesčius. Visai neseniai visuomeninė iniciatyva „Senjoro lipdukas“ pasiūlė vyresnio amžiaus vairuotojams ant savo automobilio klijuoti oranžinį ąžuolo lapą.

Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad Lietuvoje trūksta valstybės politikos, skirtos mažinti senjorų vienišumą, labiausiai prie to dabar prisideda nevyriausybinės organizacijos, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

 Vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas kultūrinėse ir savanoriškose veiklose Lietuvoje išlieka ribotas, o valstybės priemonės šiai situacijai spręsti yra nepakankamos, teigia senėjimo skatinimo auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Audito duomenys rodo, kad kultūrinėse veiklose dalyvauja mažiau nei pusė (42,7 proc.) vyresnio amžiaus žmonių, o savanoriauja apie 10 proc. senjorų.

Teisiškai, vaikų ir tėvų santykiai grindžiami abipuse pareiga: tėvai išlaiko vaikus, o kai patys nebegali savimi pasirūpinti ir pasensta, juos turėtų išlaikyti vaikai. Tiesa, svarbiausia – palaikyti gerus šeimyninius santykius, nes moralė su įstatymais ne visada gali būti vieni kitiems lygūs. Socialiniuose tinkluose vyravo diskusijos apie vienišų ir vaikų neturinčių žmonių senatvės priežiūrą.

Apie gyvenimą senjorų namuose kai kurie galvoja dar neatšventę penkiasdešimtmečio. Vis dėlto galimybės už vietą senolių globos namuose mokėti anksčiau nėra, o specialistai įspėja, kad toks sprendimas gali būti rizikingas. Vienoje Lietuvos „Facebook“ grupėje asmuo teiravosi, ar yra galimybė iš anksto rezervuotis vietą senelių namuose. Publikuotame įraše asmuo pasidalino, kad jiems 47-eri metai ir klausė, ar yra galimybė už vietą senjorų namuose mokėti dabar, o atėjus laikui apsigyventi.

19 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų siūlo paskirtą antrojo laipsnio valstybinę pensiją mokėti nepriklausomai nuo kitų gyventojui priklausančių valstybinių pensijų. Tai numatantį Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius siūlo iš esmės keisti šiuo metu galiojančią tvarką, kuri leidžia į kelias valstybines pensijas teisę turintiems gyventojams gauti tik vieną iš jų.

Šalies savivaldybėse šiuo metu vyresnio amžiaus žmonėms teikiamos socialinės paslaugos nesudaro pakankamai galimybių jiems išlikti savarankiškiems ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, skelbia aktyvaus senėjimo skatinimo auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Auditorių teigimu, socialinės paslaugos labiau orientuotos į gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą, kai žmogus jau nebegali pasirūpinti savimi, o ne į savarankiškumo užtikrinimą.

Valstybės kontrolei raginant parengti lengviau senjorams likti darbo rinkoje, įsitraukti į kultūrinę ir švietimo veiklą leidžiančias priemones, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė tikisi, jog šiemet bus priimtas įstatymas, kuris atlieps vyresnio amžiaus gyventojams kylančius iššūkius. „Reikia Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo, kurio mūsų šalis neturi.

Valstybės politika Lietuvoje nėra pakankamai orientuota į senstančios visuomenės aktyvumą, o vyresnio amžiaus žmonių įtrauktis į darbo rinką, kultūrinę  veiklą ir mokymosi galimybes yra ribota, skelbia auditą „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ atlikusi Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolės duomenimis, šių metų pradžioje 60 metų ir vyresni asmenys sudarė beveik trečdalį (28,8 proc.) Lietuvos gyventojų, o iki 2 100 metų ši dalis gali išaugti iki 43,5 proc.

Vakar, vasario 18 dieną, socialiniuose tinkluose ėmė plisti įrašas, kuriame jauni vyrai siūlėsi padėti nukasti sniegą garbingo amžiaus žmonėms be atlygio. Šis įrašas vos per naktį susilaukė milžiniško susidomėjimo – šiuo metu turi daugiau nei 19 000 „patinka“ paspaudimų. Jauni vyrai nusprendė neatlygintinai padėti senjorams nusikasti sniegą.

Iš senjorų Vilniuje ir Klaipėdos rajone sukčiai išviliojo per 173 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Policijos departamentas. Didžiausią sumą prarado Vilniuje gyvenanti 1946 metais gimusi moteris. Ketvirtadienį į pareigūnus kreipusis nukentėjusioji nurodė, kad laikotarpiu nuo vasario 3 iki vasario 11 dienos jai skambino rusų kalba kalbėjusi moteris.

Pakaunės verslininkai ruošėsi tarptautinei cepelinų dienai, į kavinę užsukusius visus senjorus vaišino cepelinais. Įveikti pusės kilogramo dičkį nelengvas iššūkis, bet pasikalbėdami ir pajuokaudami pensininkai juos iš lėto sudorojo. Ir juokavo – kai tokios vaišės, net ir cholesterolis nebaisus. O kad gerų emocijų būtų kuo daugiau, verslininkai išvirė ir 5 kilogramų milžiną. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijoje, bus statomi nauji globos namai senjorams, ketvirtadienį pranešė vietos savivaldybė. Nugriovus esamą pastatą, Senasalio kaime iškils vieno aukšto, daugiau nei 2,2 tūkst. kvadratinių metro pastatas beveik 1 hektaro sklype, pritaikytas 40 senyvo amžiaus gyventojų ilgalaikei globai.

Senėjimas kartais gali pasijausti stulbinamai staigus. Vieną rytą pabundame ir pastebime naujus skausmus ar atminties spragas, kurių, rodos, dar visai neseniai nebuvo.

Tokio klegesio ir juoko, koks skambėjo Šilutėje, Lietuva jau seniai negirdėjo. 50 senjorų šoko į pačiūžas ir pasiryžo pažaboti ledą. O kai kurie net pirmą kartą gyvenime. Kiti pačiūžas apsiavė net po 70 metų pertraukos ir pasijuto mažais vaikais – nepabūgo net ir traumų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Unikalus renginys Šilutėje prasidėjo nuotaikinga mankšta. 50 senjorų susirinko didžiausioje Vakarų Lietuvoje ledo arenoje lauke ir apšildė sąnarius.

 Buvusiam Seimui nesutikus sudaryti nuolat veikiančios Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisijos, iniciatyvos autorius, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas vėl siūlo sugrįžti prie šio klausimo.  Kartu su parlamentarų grupe jis įregistravo Seimo statuto pataisą, siūlančią, išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą, sudaryti senjorams skirtą komisiją.

Vokietijos valdžia ieško būdų, kaip suvilioti pensininkus toliau dirbti, ir nusprendė dirbantiems pensininkams nebeapmokestinti algų. Nors Lietuvoje darbuotojų taip pat trūksta, mūsų valdžios atstovai vokiečių pavyzdžiu sekti neketina. Lietuvos senjorai, gaudami 670 eurų pensijas – beveik triskart mažesnes už vokiečių – jei tik leidžia sveikata, patys veržiasi dirbti ir be jokių mokesčių lengvatų. Sudėję pensiją ir algą, jie gauna vidutiniškai beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį.

Atėjęs ruduo gausina vargstančiųjų gretas – į Vilniaus miesto savivaldybę kreipiasi ketvirtadaliu daugiau kompensacijų už šildymą prašančiųjų, o prie „Maisto banko“ rikiuojasi varguoliai. Prasidėjus šildymo sezonui ir padidėjus elektros sąskaitoms, pasak žmonių, išsiversti su turimais pinigais tampa vis sunkiau. Nepasiturintieji nebesvajoja apie pramogas – jie taupo net maisto sąskaita. Vilniaus savivaldybė apgulta kompensacijų už šildymą prašančiųjų.

Europoje senstant gyventojams, ilgalaikė priežiūra tampa vis didesne problema: darbuotojų trūksta, išlaidos didėja, o ateinančiais dešimtmečiais milijonams vyresnių nei 50 metų žmonių prireiks pagalbos. Jei valstybės neinvestuos dabar, tai smarkiai kainuos ateities kartoms, skelbia „The Economist”. Demografiniai pokyčiai Europoje Vidutinis gyventojų amžius Europoje siekia 43 metus, palyginti su pasauliniu 31 metų vidurkiu, o tai rodo, kad žemyne gyventojai sparčiai sensta.

Vievio senjorų namų gyventojai tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną atšventė žaliuodami ir trankiai trankiai šokdami čempionų diskotekoje. Šventės rengėjai prisipažįsta norėję garbaus amžiaus žmones bent trumpam sugrąžinti į jaunystę, priversti pamiršti savo metų skaičių, tad ir muziką parinko specialią, ir aprangos kodą paskelbė.  Šventei kiekvienas turėjo pasipuošti žaliai. Tiems, kas nerado jokio žalio apdaro, darbuotojai išdalijo žalius akinius ir vaišino juos žaliais užkandžiais.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo „Facebook“ paskyroje primena apie tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną ir tuo pačiu atkreipia dėmesį į senjorų saugumą. Pasak ugniagesių, dažnai būtent artimųjų dėmesys ir paprasti prevenciniai veiksmai gali apsaugoti senjorus nuo nelaimės. Jie pabrėžia, kad pagyvenę žmonės dažnai gyvena vieni, todėl gali laiku nepastebėti kilusio gaisro pavojaus.

Lietuvoje beveik kas penktas žmogus – vyresnis nei 65 metų amžiaus. Senjorai Lietuvoje neretai patiria nepriteklių, fizinius apribojimus, susiduria su sunkumais adaptuodamiesi prie kasdienių technologijų, tačiau vienu didžiausių iššūkių vyresnio amžiaus žmonėms išlieka vienišumas.