šengeno zona

Lenkiją purto korupcijos skandalas. 250 tūkstančių – tiek Šengeno vizų už kyšius galėjo išdalyti Lenkijos diplomatai ir tarnautojai migrantams Afrikoje ir Azijoje. Tokie kaltinimai lekia į dabartinės Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ stovyklą. Dėl vizų dalybų už kyšius Lenkijos diplomatai ir pareigūnai jau turėjo aiškintis ir kaimyninės Vokietijos institucijoms. Vokietijos pareigūnai suima 30 migrantų grupę netoli sienos su Lenkija.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Neteisėto Šengeno vizos išdavimo dviem Rusijos piliečiams byloje neliko dviejų kaltinamųjų – dar nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip ir nesulaukęs nuosprendžio, mirė verslininkas Albinas Bieliauskas. Šiemet rugsėjį mirė antras bylos dalyvis – kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ir 16,5 tūkst. eurų bauda nubaustas buvęs ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija nutarė nebeįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių netgi, jeigu jie turi galiojančias kitose Europos Sąjungos valstybėse išduotas Šengeno vizas. Apie tokią regioninio tipo nuobaudą jau anksčiau buvo užsiminęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, bet sprendimo efektyvumą tikriausiai sumažins tai, kad prie keturių valstybių bent kol kas neprisidėjo Suomija, turinti ilgiausią sausumos sieną su Rusija.

Lietuvoje visuomet džiaugiamasi turistų antplūdžiu, nes tai – ir pajamos viešbučiams, ir valstybės biudžetui. Vis dėlto turistai iš Rusijos naudojasi Lietuvos sistema gauti Šengeno vizai, tačiau pačioje šalyje neužsibūna. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi neįvardinto viešbučio atstovai tikindami, kad dėl atšaukiamų rezervacijų, viešbučiai patiria didžiulius nuostolius.

Šiuo metu Europos Sąjunga patiria didelį migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių vidaus konfliktų ir karinių veiksmų. Tuo tarpu vis daugiau užsieniečių pasirenka Lietuvą kaip valstybę, į kurią jie atvyksta studijuoti, dirbti, užsiimti savo verslu, gyventi su šeima. Tokiems užsieniečiams išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo vienerių iki dvejų metų.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ir migracijos ministrai pirmadienį vykusiame posėdyje kalbėjo apie tai, kad dėl migrantų krizės gali tekti uždaryti Šengeno zoną iki dvejų metų laikotarpiui, antradienį pranešė interneto svetainė „EurActiv“. Laisvą asmenų judėjimą Šengeno zonoje teks suvaržyti tuo atveju, jeigu per artimiausias dienas Bendrijai nepavyks apriboti iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių į ją atvykstančių migrantų srauto.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį pradeda derybas Amsterdame dėl galimybių apsaugoti nuo subyrėjimo Šengeno zoną, patiriančią didelį spaudimą dėl rekordinio migrantų antplūdžio, taip pat svarstys, kokių priemonių reikėtų imtis prieš džihadistų keliamą grėsmę. Dvi dienas vyksiantis vidaus reikalų ir teisingumo ministrų susitikimas rengiamas Bendrijai atidarius naują kovos su terorizmu centrą ir yra pirmasis per pusmetį truksiantį Nyderlandų pirmininkavimą ES.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį perspėjo, kad nesugebėjimas išspręsti pabėgėlių krizės gali sukelti pavojų laisvo judėjimo režimui Šengeno zonoje. Europos Sąjunga stengiasi išspręsti didžiausią žemyne pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurią Vokietija, Austrija ir Slovakija atnaujino sienų kontrolę, suduodamos smūgį Šengeno sutarčiai, numatančiai, kad prie šios zonos šalių vidinių sienų keliautojų pasai paprastai netikrinami.

Vilniaus oro uoste VSAT pareigūnai sulaikė reisu į Prancūziją susiruošusį vykti Kongo pilietį, pateikusį, įtariama, suklastotą vokišką dokumentą. Užsienietis mažiausiai mėnesį praleis už grotų. Penktadienį Vilniaus oro uosto dirbantys pasieniečiai išvykimo salėje pastebėjo įtartiną vyrą, ketinusį reisu per Varšuvą vykti į Prancūziją.

2004 m. į ES įstojusi Lietuva gavo milijardus eurų paramos, bet iki šiol nesukūrė tokios valstybės, kurioje būtų gera gyventi. Gegužės 1-ąją buvo minima ne tik Tarptautinė darbo diena, bet ir devintosios šalies narystės ES metinės. Per šį laiką vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugo beveik du kartus, tačiau socialinė rūpyba biudžetui kainuoja bemaž 3 kartus brangiau. Vis dėlto specialistai teigia, kad be ES gyventume kur kas prasčiau.

Britų premjeras Davidas Cameronas neprieštarautų referendumui dėl Didžiosios Britanijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Apie tai jis užsiminė laikraštyje „Sunday Telegraph“ paskelbtame savo straipsnyje, praneša agentūra AFP. „Mano nuomone, žodžiai „Europa“ ir „referendumas“ yra suderinami“, – teigė jis. Kartu D. Kameronas pabrėžė esąs prieš referendumą dėl Londono pasitraukimo iš ES, nes tai nepasitarnautų šalies interesams.

Bevizio režimo Šengeno zonai priklausančioms Europos šalims gali būti leista metams atnaujinti pasienio patikrą, jei to reikalauja „nepaprastos aplinkybės“. Darbinį projektą ketvirtadienį Liuksemburge ketina aptarti vidaus reikalų ministrai. To reikalauja Vokietija ir Prancūzija, kaip vieną pagrindinių priežasčių patikros atnaujinimui minėdamos nelegalią imigraciją.

Savaitgalį prie sienos su Baltarusija pasieniečiai sulaikė keturis nelegalus iš Gruzijos. Šeštadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos pasieniečiai kelyje Padvarionys-Medininkai, už kilometro nuo valstybės sienos, patikrinti sustabdė maršrutinį mikroautobusą. Jis važiavo iš Laibiškės kaimo į Vilnių. Vairuotojo pateikti asmens bei automobilio dokumentai buvo tvarkingi, tačiau pasieniečiai atkreipė dėmesį į tris įtartinus keleivius.

Maskvoje Rusijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijų (URM) vadovai sutarė leisti Kaliningrado gyventojams vykti be vizų į kaimyninės šalies miestus. Kaliningrado miesto ir srities gyventojai jau užsisako keliones į Lenkiją. Daugelis jų tikisi ne tik pailsėti kelionės metu, bet ir apsipirkti. Jau dabar kelionių agentūros rengia maršrutus, kurių metų galima aplankyti ne tik istorines vietas, bet ir turgavietes, prekybos centrus.

Lichtenšteinas dar prieš Kalėdas prisijungs prie Šengeno zonos. Antradienį Briuselyje posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai nusprendė, kad Lichtenšteinas nuo ateinančio pirmadienio taps 26-ąja Šengeno zonos nare, praneša agentūra AFP. Tarp Šengeno susitarimą pasirašiusių valstybių paprastai nėra vykdoma pasų kontrolė.

Vokietija ir Prancūzija planuoja pateikti naują biudžeto drausmės paktą, kuris gali įtikinti Europos centrinį banką (ECB) smarkiai padidinti savo turimų vyriausybės obligacijų įsigijimus, sekmadienį skelbė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Dienraščio teigimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai buvo pasirengę palaikyti susitarimą su kitomis euro zonos valstybėmis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnai išaiškino neteisėtai Lietuvoje gyvenantį Nigerijos Federacinės Respublikos pilietį. Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai, vykdydami nelegalios migracijos prevencinę veiklą dėl užsienio valstybių piliečių teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad Šengeno vizą turėjęs  Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis Ch. Ch.

Lietuvoje kuriasi įmonės, teikiančios paslaugas užsienio valstybių piliečiams. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriaus specialistai pastebėjo, kad konsultacinėmis firmomis pasivadinusių įmonių, siūlančių paslaugas užsienio valstybių piliečiams, daugėja. Skelbimai apie tokias įmones platinami elektroninėje erdvėje, todėl yra pasiekiami daugelio šalių piliečių.

Pasieniečiai neleido į Lietuvą įvažiuoti aštuoniems gruzinų tautybės Rusijos piliečiams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai panaikino jų turėtas Šengeno vizas, kurias užsieniečiai gavo apgaule. Ketvirtadienį VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai Nidos kontrolės punkte patikrino iš Kaliningrado srities vykstančių aštuonių Rusijos piliečių dokumentus. Dviem lengvaisiais automobiliais vykusių užsieniečių amžius – nuo 19-os iki 45-erių.

Europos Komisija sako norinti, kad Šengeno erdvės sienų apsauga būtų apsprendžiama tik ES lygmenyje, o šalių vyriausybės netektų galimybės riboti judėjimo laisvės. Prancūzija, Vokietija, Italija ir kitos šalys, tebetaikančios sienų apsaugą, spaudžiamos prisitaikyti prie Europos besienio režimo. Šengeno zonos silpnosios vietos, pasak guardian.co.uk, pasirodė po vaido tarp Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Italijos premjero Silvio Berlusconi.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbo grupės atliktas tyrimas dėl vizos išdavimo Baltarusijos pilietei Allai Bodak nustatė, kad su vizų išdavimu dirbę URM pareigūnai laikėsi visų nustatytų procedūrų, konsultavosi su visomis atsakingomis institucijomis ir ES partneriais. Neradus pažeidimų, ministras Audronius Ažubalis vizos išdavimą koordinavusiems URM pareigūnams nuobaudų neskyrė.

Pasiūlius griežtinti Šengeno reikalavimus Norvegijos sieną kertantiems iš Baltijos šalių, neigiama, kad tokius siūlymus remtų Norvegijos vyriausybė. Tuo metu Danija nutarė steigti kontrolės punktus su Švedija ir Vokietija. Lietuva Briuselyje siekia, kad nebūtų peržiūrima Šengeno vidaus sienų kirtimo tvarka. Briuselyje susirinkę vidaus reikalų ir teisingumo klausimus kuruojantys ministrai neeiliniame posėdyje sprendžia, ką daryti su iš Šiaurės Afrikos plūstančiais pabėgėliais.

Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos (ES) šalims atidėti naujų taisyklių dėl skysčių įsinešimo į orlaivį įvedimą neapibrėžtam laikui. Tokį sprendimą Europos Komisija paskelbė siekdama išvengti galimų nepatogumų keleiviams. Pirmasis laipsniško draudimo atšaukimo etapas buvo suplanuotas penktadienį, tačiau apie savo sprendimą kol kas netaikyti naujų taisyklių paskelbė kelios ES valstybės.

Uostamiesčio pasieniečiai neįleido į Lietuvą tanklaiviu atplaukusių dviejų indžių – laivo vyriausiojo mechaniko žmonos ir dukters. Kaip informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), trečiadienį į Klaipėdos uostą iš Ispanijos atplaukė tanklaivis „Valle Bianca“ su Italijos vėliava.

Maskva nori jau šiais metais išspręsti visus su beviziu režimu tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) susijusius klausimus, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. „Aš manau, kad mūsų partneriai nepolitizuos šio klausimo“, – pabrėžė S. Lavrovas spaudos konferencijoje Maskvoje, kurioje jis apibendrino 2010-aisiais nuveiktus darbus.

Vokietija ir Prancūzija sėkmingai blokavo Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimą prie Šengeno zonos.Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Vengrijos teigimu, šios buvusios Rytų bloko šalys negalės, kaip planuota, jau kovą tapti Šengeno zonos narėmis. Iki birželio turėtų paaiškėti, kokias užduotis Rumunijai ir Bulgarijai dar teks atlikti, sakė Vengrijos vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris. Prisijungti prie Šengeno zonos jos esą galės ne anksčiau kaip spalį.

Lietuva neketina prisijungti prie Lenkijos ir Rusijos siūlymų dėl bevizio režimo su Kaliningradu, nes jis neatitinka Šengeno reikalavimų, teigia užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius. Viceministras taip pat pažymi, kad pirmiausia turi būti pasirašyta sutartis dėl galimybės be vizos judėti 50 kilometrų zonoje, ir tik pamačius, kaip tai įgyvendinama, galima būtų kalbėti apie jos išplėtimą.

Nuo šiol Serbijos, Makedonijos ir Juodkalnijos piliečiai į Europos Sąjungos Šengeno zoną galės atvykti be vizų. Bevizis režimas bus taikomas visų trijų buvusios Jugoslavijos respublikos piliečiams, kurie turi biometrinius pasus. Didžioji Britanija tuo tarpu ir toliau reikalaus vizų, nes ji nepriklauso Šengeno susitarimui. Vizų režimas buvusios Jugoslavijos piliečiams buvo pradėtas taikyti, po šalies griuvimo IX-ajame dešimtmetyje.