Sekso istorijos

Šį kartą savo sekso istorija panoro pasidalinti portalo lankytojas, pasivadinęs „vairuotoju“. Jo sekso istorija – Jūsų teismui!   Tai buvo vienas iš tų vakarėlių, kai draugai paprašo nuvežti nežinia kur ir tenka likti vairuotoju. Pavargęs nuo lėbaujančios kompanijos stebėjimo blaivomis akimis ėmiau vaikštinėti po namą. Antrame aukšte eidamas pro praviras duris pamačiau šviesą ir, tikėdamasis rasti žmonių, atsargiai įkišau nosį.

Jaučiausi protiškai išsunkta po sunkios savaitės ir, lipdama laiptais, mintyse vėl dėkojau viršininkui, kad ankščiau išleido iš darbo. Jau svajojau, kaip krisiu ant sofos ir nieko neveiksiu. Ramiai atsirakinau buto duris. Įėjau, truputį nustebau išgirdusi skambant malonią muziką, bet žinojau, kad tai – mano draugė. Neskubėdama nusivilkau paltą, stebėdama save veidrodyje – man labai reikėjo poilsio.   Nustėrau išgirdusi gilią dejonę iš svetainės.

Atsiųsti vieną provokuojančią nuotrauką. Toks buvo mano reikalavimas šiam susitikimui. Visa kita – apranga, išvaizda – buvo palikta jos pačios valiai. Ir ji nenuvylė – apsirengusi balta palaidine ir juodu sijonėliu, tamsius plaukus susirišusi į kuodą dabar ji stovėjo priešais mane ir provokuojančia šypsena bei smalsumo pilnomis akimis laukė mano reakcijos.   - Prašau, užeikite. Sėskitės, - ranka mosteliu į kėdę priešais stalą. Ji atsisėda.

Po ilgų dvejonių nusprendėme išbandyti sekso žaisliukus. Aš ėmiausi iniciatyvos. Naršiau internete, domėjausi vietinės sekso prekių parduotuvės asortimentu. Mąsčiau, kas mums labiausiai tiktų. Galiausiai įsidrąsinau pasikonsultuoti su simpatiška pardavėja. Ieškojau kažko tokio kaip „blogos mergaitės komplektas“. Pradžiai. Mano viltys buvo išpildytos su kaupu.   Automobilyje, prieš važiuodamas namo, išskirsčiau prekes į du maišelius: vieną pirmai pradžiai, kitą – pabandyti vėliau.

Sakoma, jog niekas nenutinka be priežasties ir ta mintis graužia mane nuo pat praeitos savaitės, kada pasinaudojau draugės patarimu pabandyti pietauti kitoje vietoje. Esu ištikima savo patogiems įpročiams, todėl žingsniuoti penkiomis minutėmis ilgiau iki išsvajoto šilto maisto nebuvo maloniausia mintis. Ilgai šitai atidėliojau, bet protui apsiniaukus nuo rudenėjančio oro, pro debesies kraštą šilčiau suspindusi saulė greit sugundė ilgiau užtrukti gryname ore.

 Mano mėgstamiausias Keksas tinginiškai kiurksojo ant sofos priešais žydrąjį ekraną, o aš, nežinia kodėl, užsidegiau noru ką nors nuveikti. Ėmiau daryti viena, kita, kol galiausiai, nusprendžiau susitvarkyti spintą. Užsidariau miegamajame, įsijungiau muziką ir pasinėriau į savo pasaulį. Tvarkingai dėliojau drabužius ant lovos, rūšiavau, svarsčiau, kas tinka su kuo. Kelis drabužius pasimatavau, ar dar tinka. Taip ir likau vienais apatiniais. Klubai patys judėjo pagal ritmą.

 Vėlus nesibaigiančios darbo dienos vakaras. Praviromis akimis snaudžiau lovoje su kompiuteryje atidarytais dokumentais. Vyliausi, kad sugebėsiu perskaityti juos prieš užmiegant, bet nuovargis laimėjo. Iš niekur išgirdau aukštakulnių kaukšėjimą. Išsibudinau mikliai, kaip budintis karys. Stačios akys greit rado to, gerą žadančio, triukšmo šaltinį. Tarpduryje stovėjo mano moteris. Gundančiai nusiteikusi, pasitikinti savimi ir velniškai seksuali.

Pirmiausia, Paklusnioji iki pusės nusirengia. Šeimininkas įkiša ranką į kuprinę ir ištraukia ilgą, vidutinio storumo juodą nailoninę virvę. Paklusnioji suneria rankas už nugaros, riešus pridėdama prie priešingos alkūnės. Šeimininkas apjuosia Paklusniąją virve, suriša jos rankas, apsuka virvę aplink pečius ir suriša Paklusniosios riešus. Darbas daromas iš lėto. Galiausiai, Paklusnioji stovi priešais Šeimininką su rankomis, surištomis už nugaros ir gražia virvine pentagrama ant krūtinės.

Rytas buvo tylus, tingus ir lėtas. Dušas – ilgas ir karštas. Kavos puodelis – didelis. Susisupusi į minkštą chalatą įsitaisiau ant sofos ir skaičiau knygą. Spėjau paskęsti svetimos meilės glėbyje, kai į realybė gražino telefono skambėjimas:   - Miegi? – be jokių įžangų paklausė Mylimas. - Ne, – atsakiau irzliai, lyg pažadinta iš miego. - Ką veiki? – toliau kamantinėjo jis. - Nieko, - toliau laikiausi savo. - Tuoj grįšiu. Pyp... Pyp... „Kvailys.

Iš draugės gavau dovanų įkyriai raudoną voką su dar labiau erzinančia jos šypsena. Jame buvo kuponas į masažo saloną. „Kupidono“ masažas – lyg galėtų būti kas banaliau, artėjat Valentino dienai. Padėkojau nutaisiusi kuo malonesnę šypseną ir abejingai įmečiau voką į rankinę. Būčiau pamiršusi, bet ta Meilės dienos beprotybė smogė iš pasalų. Gatvėje pasidarė sunku prasilenkti su vyrais, nešinais gėlėmis, o eilinis apsipirkimas tapo kankyne, papuošta „valentiniška“ atributika.

Vėlus nesibaigiančios darbo dienos vakaras. Praviromis akimis snaudžiau lovoje su kompiuteryje atidarytais dokumentais. Vyliausi, kad sugebėsiu perskaityti juos prieš užmiegant, bet nuovargis laimėjo. Iš niekur išgirdau aukštakulnių kaukšėjimą. Išsibudinau mikliai, kaip budintis karys.   Stačios akys greit rado to, gerą žadančio, triukšmo šaltinį. Tarpduryje stovėjo mano moteris. Gundančiai nusiteikusi, pasitikinti savimi ir velniškai seksuali.

Leidome vakarą kavinėje su jo draugais. Dainavo ne itin vykusi studentų grupė. Mirtinai nuobodžiavau. Nebežinodama, kaip liautis žiovauti nusprendžiau pakvailioti. Nuėjau į tualetą ir nusimoviau kelnaites. Grįžusi įkišau jas jam į kišenę. Jis akimirkai pasimetė, nustebo, bet apsidžiaugė – užsižiebė akyse toks velniškos liepsnelės. Taip ir mačiau, kad ėmė sukti galvą, kaip greičiau likti dviese.   Spirgėdama iš pasitenkinimo, tęsiau žaidimą.

 Tu sėdi man ant kelių. Aš – bosas, o tu – sekretorė. Tu apsirengusi dalykiškai: marškinukai, trumpas sijonas, prisegamos kojinės, aukštakulniai. Aš su kostiumu ir kaklaraiščiu. Tu sėdi užkėlusi koją ant kojos ir mane bučiuoji. Viena ranka glostau tau nugarą, kita – kojas. Pamaži bandau įsibrauti po tavo sijonu, tarp kojų. Suskamba telefonas. Tu nusigandusi suspurdi man ant kelių, o tavo minkštas užpakaliukas trinasi į mano penį. Aš atsiliepiu.

 Jaukiai leidome vakarą ant sofos, kai romantiško filmo garso takelį pertraukė telefono skambutis. Kitame laido gale ašaromis springo mano draugė nerišliai plūsdama savo ilgametį vaikiną. Po kantraus bandymo susikalbėti supratau, kad teks tuojau pat lėkti jos guosti. Atsiprašiusi palikau savo supratingą vyrą priešais televizorių ir greitosiomis susiruošiau gelbėjimo misijai. Perspėjau, kad būsiu, kiek reikės ir atsibučiavusi išskuodžiau. Pakeliui prigriebiau porą butelių vyno.

Gyvenimas išginė į naują vietą. Labai kukliomis sąlygomis, tokių pat jaunų ir ambicingų žmonių kaimynystėje. Tarpinė stotelė tarp praeities ir ateities. Ir iki skalbyklos buvo vos penkios minutės kelio! Būtent ten ir susipažinau su žavia mergina, kuri gyveno vos pora aukštų žemiau. Gal kiek per liesa, tačiau labai žavi, linksma ir pasitikinti savimi. Pasisiūliau jau parnešti skalbinius iki namų.   Ji pakvietė mane užeiti. Pasiūlė alaus ir trumpam atsiprašė. Aš apžiūrinėjau butą.

Kai grįžau namo, manoji jau miegojo – buvau prašęs nelaukti. Aš tyliai nuėjau į vonios kambarį ir tikėjausi po dušu nusiplauti viską: alkoholio kvapą, svetimus kvepalus, gašlius pokštus ir bereikšmį flirtą. Nusiplovė ir nuovargis, ir lengvas girtumas. Visas gaivus, žvalus ir nusiteikęs pasigerinti nutipenau į miegamąjį. Palindau po antklode, bet niekaip negalėjau sumerkti akių. Įsijungiau naktinę lempą ir tylomis ją stebėjau gulinčią ant pilvo, nedrįsau žadinti.

Prabudau pirma, su dideliu noru, bet niekaip nepasiryžau žadinti savo saldžiai miegantį Apoloną. Tyliai išlipau iš lovos ir nuėjau į vonios kambarį. Ant viršugalvio susisukau nerūpestingą kuodą, išsivaliau dantis, pasitepiau lūpas balzamu ir... Žvilgtelėjau pro durų tarpą – jis vis dar miegojo. Vibe Therapy vibratorius Incantation Vibe Therapy vibratorius Incantation Grįžau prie veidrodžio. Akys tiesiog žibėjo energija, o išdykęs protas siūlė daugybę būdų ją išnaudoti.

Visi prisisiurbė, kai kas net smigo prie stalo, patalpose muziką nustelbė juokas, pokalbių temos išdrąsėjo ir flirtas liepsnojo visuose kampuose - bus visus metus apie ką kalbėti.   Viena išvaizdi kolegė flirtavo su manim visą vakarą, o galiausiai pasikvietė į savo kabinetą ir nuėjo. Nusišypsojau jai pavymui. Begalė minčių sukosi galvoje keldamos nerimą, bet kraujas virė, o vien jos atvaizdas mintyse kėlė ką kitą.

Darbe su merginomis padūsavome, kad „riterių“ laikai baigėsi, kad niekas dėl mūsų jokių žygdarbių nedaro, kalnų neverčia. Piktinomės, kad vyrai – savanaudžiai, kad jiems ne tik jaukių namų, šiltų pietų reikia, bet dar ir gero sekso. Reikia, o kitaip... ras tokią, kuriai vyro reikia labiau ir liksim prie suskilusios geldos.   Nurimus kalboms bandžiau prisiminti, kada aš džiuginau savąjį.

Šilti namai, karšta arbata ir mylimas vyras - lyg mantrą kartojau sau žadėdama poilsį. Buvo toks vakaras, kada po ilgos dienos tesinori ištiesti kojas. Mano laimei, Mylimas buvo nusiteikęs globėjiškai. Pasitikęs prie durų sušildė mano sušalusią nosį meiliais bučinukais, pakabino sunkų paltą ir spustelėjęs tvirtam glėby liepė įsitaisyti ant sofos. Atsiguliau, jis apklojo mane minkštu pledu ir pabučiavęs į kaktą pažadėjo greitai grįžti.

Artėjant Kalėdoms parduotuvės išpuošiamos ne visad akiai miela šventine atributika, o pirkinių krepšelyje norom, nenorom atsiranda mandarinų, nors prekių sąraše jų dar nėra – gudrūs vadybininkai brukte įbruka mums Kalėdų laukimą. Juokaujama, kad mandarinai - žiemos saulėgrąžos, tačiau principas tinka išties. Svetainėje ant stalo du dubenys: su mandarinais ir tuščias – žievelėms. Taip ir sėdi vakare: nusilupi, ranka – burna, ranka – burna... ir taip be galo. Na, su galu. Kol nusilupi kitą.

Pabudau nuo neaiškaus triukšmo. Iš įpratimo patikrinau telefoną – antra valanda nakties. Akinama ekrano šviesos bandžiau suvokti, kas vyksta. Ir vėl tas garsas... Kas per?!... Pyktis padėjo išsibudinti ir viskas savaime tapo aišku. Mano kaimynė. Mano vienišė kaimynė! Medinis jos lovos galas ritmingai daužėsi į sieną. Kažkas ją velniškai gerai dulkino.

Mūsų ketveriukė – puiki komanda, todėl niekad nebūna nuobodu. Vakarienė restorane, šokiai klube ir pora taurelių jų namuose. Man patinka tokie vakarai. Galiu pamiršti rutiną ir seksualiai išsipustyti. Be to, turiu puikią kompanionę, kuri visad puikiai apsirengusi ir gerai nusiteikusi. Mūsų vyrai dirba kartu, todėl bendrų temų jiems niekad netrūksta.   Nemanau, kad jis kada ves... Taip, jis geras žmogus, tačiau su tokia išvaizda nieko nesusiras. Jau nė nekalbu apie žmoną.

Bėgdama nuo žiemiško lašinuko nusprendžiau pagaliau išmokti plaukti. Pažadėjau sau už tai karštas atostogas su baseinu ir, to įtvirtinimui, nusipirkau naują, seksualų bikini. Pamokos vien moterims, todėl bendro solidarumo vardan paslėpiau bikini spintoje ir, įlindusi į konservatyvų maudymosi kostiumėlį, prisijungiau prie grupės. Nereikėjo nė bikini, kad išsiskirčiau.

Vėlų penktadienio vakarą, po nuobodžios konferencijos ir pernelyg ilgai užsitęsusių dalykinių pietų jie dar turėjo užsukti į biurą ir palikti įrangą, bei dokumentus. Nors atstumas nuo stovėjimo aikštelės iki pastato durų ir nebuvo didelis, tačiau prapliupęs lietus juos kaip reikiant nustebino ir sušlapino. Krykšdami, kaip vaikai, jie nuskuodė į biurą, beveik kiaurai permirkę, ir, dar kurį laiką, juokėsi braukdami lietų nuo plaukų.

Brigita sėdėjo po senuoju ąžuolu, augančiu vidury auksinio rugių lauko. Aplinkiniai gyventojai jau seniai abejojo, ar tas ąžuolas tebeauga. Daugelis manė, kad iš jo telikę griaučiai. Tačiau Brigita tvirtai tikėjo, kad senojo medžio šaknyse, kamiene ir šakose vis dar pulsuoja gyvybė. Ji prigludo prie sukietėjusios žievės ir užsimerkė. Gyvas. Mergina perbraukė švelniu savo delnu grubų kamieno paviršių, pirštu vedžiojo palei kiekvieną nelygumą, iškilimą, įrėžimą.

Namuose beveik katastrofa – sugedo skalbyklė. Turbūt geriausias kokybės garantas – draugai, todėl ilgai nedvejojusi paskambinau draugei ir po ilgoko pasibėdavimo ji pažadėjo pagelbėti. Po pusvalanduko gavau žinutę, kad jos pažįstamas meistras užeis prieš pietus. Iškart daug smagesne gaida kibau į namų ruošą. Su mechaniškais darbais ir mėgstama muzika laikas prabėgo nepastebimai. Nuščiuvau nuo skambučio į duris.

Tikriausiai esate matėte begalę filmų, kur biure esančiame kambarėlyje kopijavimui vyksta magiški dalykai. Turime ir mes tokį, tačiau nieko stebuklingo ten nevyksta. Na, nebent biurokratinių rašliavų dauginimas jums vis dar atrodo mistiškas dalykas. Visgi, būna dienų, kai mūsų moteriškam kolektyvui prisireikia vyriškos pagalbos ir tenka jos kviestis, tačiau tai niekad nebūna panašu į tas scenas, kurias su pavydu stebėdavau TV ekrane.

Žadintuvas ėmė nedrąsiai pypsėti 6 valandą ryto. Nuslinkau prie lovos krašto, išjungiau ir ketinau lipti iš lovos, bet prisislinkusi Mylima apsikabino mane per liemenį ir sulaikė. Atsigręžiau. Ji paslaptingai šypsojosi ir švelniai traukė mane arčiau savęs. Nesipriešinau, laiko turėjau sočiai.   Pasislinkęs ties lovos viduriu pažvelgiau į jos dar tik vos pramerktas akis. Ji ėmė mane bučiuoti. Negalėjau atsispirti - atsakiau tuo pačiu. Tyliai, mieguistai dejavome susirakinusiomis lūpomis.

Kai kuriose pasaulio šalyse įvesti įstatymai sekso klausimais – juokas pro ašaras. Todėl tik naivuoliai gali manyti, kad tai, kas vyksta miegamajame tarp dviejų priešingos lyties atstovų – jų asmeninis reikalas. Atvykę į kurią nors šalį ir nežinodami vietos įtatymų, galite patekti į labai nemalonią padėtį, kuri, geriausiu atveju, baigsis didele bauda. Vašingtonas – be jokios išimties draudžiama santykiauti su nekalta mergina.

Jie paskubom nuplėšė drabužius vienas nuo kito, ir įlipo į dušą po garuojančia srove. Vanduo glotniai slydo žemyn jų nuogais kūnais, o jie glamonėjosi kaip paskutinį kartą, lyg ilgesys būtų pats stipriausias afrodiziakas. Jis gniaužė jos krūtis delnuose, o ji masažavo jo penį ir sėklides. Jos ranka mikliai judėjo aplink jo stangrėjantį organą, o jo pirštai slydo nuo jos stangrių spenelių, link bambos, link nudepiliuoto Veneros kalnelio, link drėgnų, putlių lūpyčių, ir lengvai nėrė gilyn.

Pagaliau sulaukiau savo mėgstamiausio profesoriaus. Buvau susitarusi dėl papildomos konsultacijos prieš egzaminą. Tikriausiai, buvau stropiausia kurso studentė ir vyliausi, kad jis tai pastebėjo.   Nuėjom į nedidelę, tamsią auditoriją koridoriaus gale. Jis atsiliko vos vienu žingsniu, su telefonu rankoje. Kai įėjom, tikėjausi, kad jis įjungs šviesą, bet tik uždarė paskui save duris ir užrakino. „Ką jūs darote?“ – ne juokais sunerimau. Rodės, kad tamsoje jo akys velniškai žybtelėjo.

Man patinka fantazuoti apie įvairias seksualias situacijas. Ne retai susigalvoju scenarijų grupiniam seksui, kažkam su vojerizmo elementais ar net kankinimais... Na, bet kol viskas tik mano galvoje, svarbu, kad teigiamai veikia atitinkamas kūno dalis. O taip... Skamba neblogai, tačiau bėda ta, kad esu monogamiškuose santykiuose su labai pavydžiu vyru. Taip, mūsų santykiai pašėlusiai geri, ir aš jį myliu.

Tu įeini į svetainę, ką tik po dušo, vien su tamsiais džinsais. Geismas, be jokio įspėjimo, nukrečia mano kūną. Protas priešinasi, bet tas gaivus kvapas, tos gundančios linijos, Tavo šelmiškai sušiaušti plaukai ir šilta, drėgna oda...   Tavo prislopinta šypsena išduoda, kad planas pavyko. Tu žinojai, kad aš neatsispirsiu, kad užteks kilstelėti antakį, ir aš mesiu viską, kad bent trumpam pabėgčiau nuo įgrisusių darbų į mūsų ryškiaspalvį palaimos pasaulį.

Visais laikais ir visose pasaulio šalyse buvo įstatymų susijusių su seksu - vieni jų buvo rašytiniai, kiti žodiniai, tačiau visi jie buvo rimti ir jų buvo laikomasi. Pažvelkime į kelis iš jų. Tibete buvo įstatymas, kuris įpareigojo visas moteris pardavinėti savo kūną, tai turėjo padėti joms įgauti patirties ir tapti geresnėmis žmonomis. Hunai prievartautojus bei svetimaujančius vyrus kastruodavo. Svetimaujančios ir neištikimos moterys buvo perpjaunamos pusiau.

Nesu pati ištikimiausia grožio salonų lankytoja, tačiau kartais ir aš bandau išsikviesti šventę į savo kiemą. Pastaruoju metu mūsų meilės lizdelis prašyte prašosi ugnies ir šįkart tam pasirinkau Braziliją prisiminusi ne visai metaforiškus teiginius apie besąlygišką kontaktą, bei aštresnius pojūčius. Jau kurį laiką taikstausi su abejotinais pasiteisinimais ir šį savaitgalį ketinu, kaip išalkusi liūtė, Mylimą versti ant menčių neklausinėdama.

„Pavasaris!” – stryktelėjo širdis pamačiusi kalendorių ir laimė, kad įkaitusi ji ne vien dėl to. Jau kurį laiką savo išsiblaškymą ir svajingą skraidžiojimą padebesiais pateisinu kvailoka įsimylėjėlės šypsena. Kolegės juokiasi, kad jei tai tęsis ilgiau, tai greitai ir orai atšils vien nuo mano mergaitiškų dūsavimų. O dūsauti yra dėl ko... Buvau pakviesta vakarieniauti jo namuose, todėl tikėjausi, kad pagaliau pereisime į kitą lygmenį.

Viliuosi, kad ne aš viena dar turiu tą įsisenėjusį studentiškas polinkį viską pasilikti paskutinei nakčiai ir supras mane tie, kuriuos irgi laikas užspaudžia be pasigailėjimo. Labai vėlus sekmadienio vakaras. Laikrodis ant sienos nervingai tiksi ir rodyklių ūsais graso man lyg niurzga profesorius, kuriam rytoj ryte žūt būt turiu pristatyti rašto darbą.

Ne nuo pat ryto jaučiau, kad šiandien šventė ir anokia čia šventė, bet... Nesu iš tų nuostabių vyrų, kurie apipila savo moteris dovanomis ar siurprizais, be priežasties dovanoja gėles ar kniaukia serenadas po langais versdami sentimentaliai dūsauti net irzliausias kaimynes. Tiesiog kartkartėm prisiminęs šitą faktą stengiuosi nors kiek kompensuoti tokio dėmesio stoką, bet giliai širdyje tikiu, kad veiksmais savo jausmus parodau pakankamai stipriai.

Biure pats darbymetis ir laiko nelieka niekam. Vos grįžęs namo vėlai vakare puolu į virtuvę, kur su Mylima pavakarieniaujam ir aptariam puse lūpų vieną kitą nereikšmingą dienos įvykį. Iškart po to į vonią ir jau tiesiai į lovą. „Dar savaitė ir viskas aprims.“ – guodžiu labiau save, nei ją ir sukandęs dantis kartoju tai diena iš dienos. Jei ne savaitgaliai, tikriausiai, visai išprotėčiau. Pirmadienis, antradienis... ir dar vienas trečiadienio vakaras.

„Bing!“ – Facebook‘o žinutė išblaško mano mintis, sutelktas galbūt ne ten, kur derėtų. Palieku čia įpusėtą sekso istoriją ir skaitau: „Nepavyksta užmigti, mergyt?...“ – rašo seniai matytas ir dar seniau girdėtas mano tolimų draugų draugas. Akimirksniu pasidaro įdomu, bet gal tiesiog ne aš viena mirštu nuo vienatvės ilgais žiemos vakarais. Bendras priešas suartina, o bendraminčio artumo aš dabar tikrai neatsisakyčiau.

Vienas iš smagesnių privalumų mano darbe – mokymai svetur. Aišku, tai neprilygsta turistinėms kelionėms, bet vis šioks toks pasižmonėjimas. O ir ilgesys į namus atneša mažą šventę. Gera žinoti, kad grįžęs būsiu džiaugsmingai sutiktas ir gausiai apdovanotas dėmesiu. Skolingas niekada nelieku... Rodos, vos pora naktų ne namie ir maža laisvo laiko intymioms mintims, bet gal beprotiški kilometrų skaičiai sutirština spalvas.

Noriu Tavęs dabar. Lovoje. Nuogutėlės ir beginklės. Būtent dabar, kai besileidžiančios saulės spinduliai nedrąsiai braudamiesi pro užuolaidų klostes blausiai apšviečia Tavo dievišką veidą. Noriu lėtai lėtai nutraukti antklodę, kad galėčiau glamonėti akimis kiekvieną Tavo nuostabaus kūno centimetrą, kad Tavo oda lengvai pašiurptų nuo kambario vėsos ir būtų dar jautresnė mano prisilietimams. Žinau, kaip tada virptelėtų Tavo kūnas ir kaip nuraminčiau Tave vienu vieninteliu judesiu: „Šššš.

Sunkumai namie, nemalonumai darbe, nemigo naktys – pribrendo laikas kažko imtis ir bent trumpam ištrūkti iš šito užburto rato. Dabar madinga gydytis liaudiškais metodais, tai ir aš, prisiminusi nerūpestingą vaikystę kaime, nusprendžiau savaitgalį aplankyti močiutę. Toli nuo begalinio miesto bruzdesio ir šviesos greičiu sklindančios informacijos, kažkur taip atokiai, kad net bėdą prisišaukti būtų sunku.

Tikriausiai, puikiai suprantama, kodėl tik besibaigiant vasarai porelė nepataisomų karjeristų keletui dienų išsiruošia prie jūros pasidžiaugti tikromis lietuviškomis atostogomis. Gal iš įpratimo, gal dėl draugų ar giminaičių, o gal tiesiog prieš save norisi pasakyti: „Žinoma, kad buvau prie jūros“, kas būtų bent kiek panašu į: „Atostogavau.“ Šiaip ar taip, pakeisti aplinką, sulėtinti tempą ir skirti dėmesio tik sau - pats laikas.

Dar viena parduota vasara, eilinis vėlus vakaras jau pabodusiame pajūrio bare, ramiai besišnekučiuojantys įkaušę klientai... Vienintelis neįprastas faktas tas, kad dirbu tik aš ir savininko sūnus. Likęs personalas šiandien, lyg tyčia, išsiskirstė anksčiau, bet mudu puikiai susitvarkėme su negausia klientūra ir kantriai laukėme darbo pabaigos.

Tikriausiai esate matėte begalę filmų, kur biure esančiame kambarėlyje kopijavimui vyksta magiški dalykai. Turime ir mes tokį, tačiau nieko stebuklingo ten nevyksta. Na, nebent biurokratinių rašliavų dauginimas jums vis dar atrodo mistiškas dalykas. Visgi, būna dienų, kai mūsų moteriškam kolektyvui prisireikia vyriškos pagalbos ir tenka jos kviestis, tačiau tai niekad nebūna panašu į tas scenas, kurias su pavydu stebėdavau TV ekrane.

Jau esu pripratusi prie pasaulio gelbėtojos vaidmens, todėl ne itin nustebau, kai paskambinusi draugė paprašė pagloboti jos studijų laikų draugą, atvykstantį iš Ispanijos, kol ji grįš į gimtąjį miestą. Taigi, vėlų darbo dienos vakarą iš oro uosto vežiausi namo žavų ispaniūkštį. Jis buvo gan nekalbus, todėl džiaugiausi, kad laiko vos beliko vakarienei, o ryt ryte draugė jį pasiims.

Dievinu vasaras pajūryje. Esu betono vaikas, tad kiekvienas joduoto oro gurgšnis man lyg palaima. Tą vasarą mes taip pat leidome pajūryje... Gaivus vėjas, kedenantis garbanas ir besišypsantys mudviejų veidai slėpė nemalonius pojūčius persideginus. Eilinį kartą pažadėjome vienas kitam, jog rytoj tepsimės kremu nuo saulės ir susikibę už rankų nužingsniavome vietinės kavinės link. Šiltą vakarą planavome užbaigti keliais alaus bokalais, meiliai žiūrėdami vienas kitam į akis.