seimo rinkimai 2024

Suskaičiavus antrojo rinkimų turo rezultatus paaiškėjo, jog naujos kadencijos Seime nepamatysime daugiau nei pusės dabartinių parlamentarų. Šie Seimą paliekantys tautos atstovai gaus dosnias, 4,3 tūkst. iki 13 tūkst. eurų siekiančias, išeitines išmokas. Dalinasi reakcijomis ir planais pasibaigus kadencijai.  Vieniems naujienos kelia liūdesį, kiti teigė norintys pagaliau atsipūsti, dalinasi gautais darbo pasiūlymais arba ruošiasi padėti kolegoms, kurie liko Seime.

Paskutiniu metu aidi kalbos apie Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdančiąją daugumą. Politologai į tai žvelgia dvejopai, nes Vilija Blinkevičiūtės lyderystė kelia daug klausimų, o Remigijaus Žemaitaičio pasisakymuose, kad be jo esą nebus stabilios koalicijos, įžvelgia tiesos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vykdomas tyrimas dėl „Foxpay“ įmonės veiklos atskleidė didžiulius finansinius pažeidimus, apimančius sulaikymus ir prabangos prekių konfiskavimą. Politologai mano, kad skandalo epicentre atsidūrusio konservatorės Monikos Navickienės vyro sulaikymas gali paveikti balsavimą antrame Seimo rinkimų etape.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad 7 vienmandatėse rinkimų apygardose numatomas balsų perskaičiavimas. Dėl vienos dar sprendžiama, rašoma VRK pranešime spaudai. Sprendimai perskaičiuoti kai kurių rinkimų apygardų balsus priimti dėl itin mažo skirtumo tarp kandidatų.

Pirmąjį Seimo rinkimų turą nedideliu balsų skirtumu laimėjo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), jai ant kulnų lipa valdantieji konservatoriai. Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančiai Laisvės partijai nepavyko perkopti 5 proc. rinkimų barjero.  Apie tai, kaip atrodys naujoji valdžia ir kas formuos koaliciją, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologai Vladimiras Laučius ir Rima Urbonaitė.

Sekmadienį nuaidėjus Seimo rinkimams socialdemokratai jau šventė pergalę – rinkiminiame štabe nuskambėjo Marijono Mikutavičiaus daina „Pasveikinkit vieni kitus“, kurią Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išsirinko kaip Seimo rinkimų pirmo turo nugalėtojų dainą. LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė išėjo iš štabo po susitikimo su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, su kurio vadovaujama politine jėga sutarė formuoti valdančiąją koaliciją.

Sekmadienį vyko 2024 metų Seimo rinkimų pirmasis turas. Paaiškėjo, kas ateinančius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente ir pakeis 2020-aisiais išrinktą Seimą. Pergalę šventė socialdemokratai, kurių lyderė Vilija Blinkevičiūtė išėjo iš štabo po susitikimo su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, su kurio vadovaujama politine jėga sutarė formuoti valdančiąją koaliciją.

Sekmadienį Seimo rinkimai vyko 71 vienmandatėje apygardoje. Į antrąjį rinkimų patekusių kandidatų sąrašas pamažu pildosi, balsai skaičiuojami. Prognozuojama, kad galutiniai skaičiai paaiškės apie 2-3 valandą nakties. Naujamiesčio–Vilkpėdės apygarda: konservatorius Žygimantas Pavilionis (25,8 proc.) ir Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius (20,58 proc.

Lietuva renka parlamentą 2024–2028 m. kadencijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, I turo balsavimo aktyvumas yra didžiausias per pastaruosius 20 metų ir penktas didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo. Savo balsą už kandidatus atidavė 52.06 proc. rinkėjų – 1 mln. 212 tūkst. Lietuvos piliečių.

Sutiksėjus 20 valandai ir užsidarius balsavimo vietoms, kur rinkėjai išankstiniame balsavime ir sekmadienį galėjo atiduoti savo balsą už kandidatus į Seimą, atsidaro rinkimų štabai. Štai „Nemuno aušros“ rinkimų štabe rezultatų laukia ne tik politikai, bet ir partijos bičiuliai bei šalininkai, o stalai lūžta nuo alkoholinių gėrimų.

Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose sulaukta didesnio aktyvumo, nei buvo tikėtasi – 52,06. Savo balsą atidavę gyventojai tv3.lt portalui pasakojo, kad tikisi, jog nauja valdžia atkreips dėmesį į paprastą žmogų ir tikisi, kad bus bent truputėlį geriau. Gyventojai buvo apklausiami Žirmūnų apylinkėje. Dienos metu kalbinti vilniečiai neatskleidė, už ką balsavo, tačiau pasidalino, kokiu tikslu panaudojo savo balsą.

Savo balsą Seimo rinkimuose atidavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Lietuvos šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis tikisi teigiamo rezultato savo vadovaujamai politinei jėgai. Vis tik pergalė rinkimuose, anot jos, nėra partijos „tikslas savaime“. „Visi tikisi laimėjimo, bet gauti mandatus, laimėti rinkimus mums nėra tikslas savaime, tai tik priemonė padėti žmonėms, realizuoti programą. Tokie mūsų pamąstymai.

Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi šalies parlamento rinkimai. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), pagrindinę rinkimų dieną 1895-iose rinkimų apylinkėse nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro prie balsadėžių sulaukta 40,31 proc. rinkėjų. Dar 11,75 proc. gyventojų rinkimuose balsavo iš anksto. Renkant Seimą prieš ketverius metus, 2020-aisiais, bendras aktyvumas siekė 47,16 procento.

Pilietinę valią išreiškęs Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas akcentuoja, kad šie rinkimai yra išskirtinai „protestiniai“. Pasak jo, taip yra todėl, kad valstybėje nebeužtenka tik kosmetinių reformų ir reikalingi esminiai pokyčiai. „Manau, kad kitas Seimas bus kur kas labiau fragmentuotas ir po šių rinkimų valstybėje – gili sumaištis.

Lietuvos liaudies partiją į Seimą vedantis Eduardas Vaitkus sako – šie parlamento rinkimai yra savotiškas egzaminas rinkėjams. Anot jo, balsavimo rezultatai parodys, kiek žmonių išdrįso išlaikyti blaivų protą ir išreikšti savo poziciją. „Kuo geri šitie rinkimai? Pirmą kartą Lietuvos žmonės turi realų pasirinkimą pasirinkti nesisteminę jėgą.

Savo balsą Seimo rinkimuose atidavęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Artūras Zuokas viliasi, kad būsimi pokyčiai atneš daugiau sutarimo visuomenėje. „Už Lietuvą be baimės, kad būtų kuo daugiau sutarimo, pozityvo ir, aišku, už tai, kad būtų tie pokyčiai, kurių visi norime, o ne tie, kurių kartais valdžios verčia“, – po balsavimo žurnalistams teigė A. Zuokas. Anot politiko, pasikeitusi valdžia didžiausią dėmesį turėtų skirti esminėms socialinėms problemoms.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė prognozuoja – jeigu iki 20 valandos vakaro piliečiai ir toliau ateis prie balsadėžių aktyviau nei prieš ketverius metus vykusiame balsavime, šių Seimo rinkimų aktyvumas gali pasiekti ir 51 proc. „Jeigu rinkėjai per likusias valandas balsuos taip, kaip balsavo Seimo rinkimuose prieš ketverius metus, aktyvumas bus apie 51 proc. Kol kas ta tendencija, kad nuo pietų aktyvumu lenkiame 2020 m. Seimo rinkimus, išlieka.

Širvintų rajone į rinkimų apylinkę sekmadienį atėjęs neblaivus vyras išsitraukė žaislinį pistoletą ir antrankius. „Jis neturėjo teisės balsuoti, nebuvo agresyvus, keistai elgėsi – Eltai sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Incidentas įvyko apie 12 val. Gelvonų seniūnijoje. „Į rinkimus atėjo vyras, jis neturėjo teisės balsuoti, nežinau, galbūt atėjo ne į savo apylinkę. Išeiti atsisakė, išsitraukė žaislinį pistoletą ir antrankius.

Lietuvoje sekmadienį prasidėjo Seimo rinkimai, kuriuose dėl galimybės dirbti parlamente kovoja 14 politinių partijų ir viena koalicija. Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro. Vilniaus miesto Antakalnio apygardoje viena pirmųjų savo balsą atidavė pensininkė Zofija. Ji Eltai teigė balsavusi už tęstinumą. „Aš esu už stabilumą ir tikiuosi darbo tęstinumo”, – sakė senjorė.

Ankstyvą sekmadienio rytą Seimo rinkimuose balsuojantys vilniečiai sako, kad stebėjo kandidatų pasisakymus, jų dalyvavimą debatų laidose, o kandidatų ir politinių jėgų pasirinkimas buvo gal net ir per didelis, tarpusavio politikų rietenos glumino ir trukdė greičiau išsirinkti norimą kandidatą. Šiek tiek po 7 valandos Vilniuje, Naujamiesčio rajone esanti ir Simono Konarskio gimnazijoje, įsikūrusi Žemaitės rinkimų apylinkė apytuštė.

Per dvi pirmąsias išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose dienas jau balsavo daugiau nei 106 tūkst. rinkėjų, o rinkimų aktyvumas siekia 4,5 proc., pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Vilniaus Senamiesčio–Žvėryno, Antakalnio, Žirmūnų, Šeškinės-Šnipiškių, Verkių apygardų rinkėjai, Kauno mieste esančios Centro-Žaliakalnio bei Aukštaitijoje esančių Utenos, Sėlos rytinės, ir Sėlos vakarinės apygardos rinkėjai.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie galimus koalicijos partnerius.  Šįkart studijoje svečiuojasi Lietuvos socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas.

Su prezidentu Gitanu Nausėda šią savaitę vyksiančius Seimo rinkimus aptaręs Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus sako, kad jo vadovaujama politinė jėga koaliciją matytų su centro kairei priklausančiomis partijomis. „Manau, kad geriausias bendradarbiavimas būtų centro kairė – dabartinė opozicija. Per ketverius metus kartu būnant opozicijoje pačiais pagrindiniais ir lemiamais momentais susitarti pavykdavo.

Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko, o intriga tik didėja – kas stos prie valstybės vairo? Politologai pasidalijo prognozėmis, kam nusišypsos didžiausia sėkmė, ar ką nors iš šių rinkimų išsineš Laisvės partija, kur liks buvusio premjero Sauliaus Skvernelio demokratai ir kaip kortas gali sumaišyti teisiamas partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suteikta galimybe kandidatams papildyti duomenis apie jų buvusias narystes politinėse organizacijose pasinaudojo 150 Seimo rinkimuose dalyvaujančių asmenų.

 Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau susitikinėjant su parlamentinių partijų vadovais, ketvirtadienį artėjančius Seimo rinkimus su šalies vadovu aptars Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Iki Seimo rinkimų mažiau nei dviem savaitėms, prezidentas jau susitiko su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog po Seimo rinkimų besiformuojančioje naujojoje Vyriausybėje nematytų ministrų, kurie gadintų Lietuvos santykius su tarptautiniais partneriais. Todėl šalies vadovas tikina – kai bus sudaromas Ministrų kabinetas, jis imsis „sanitarinio vaidmens“. „Mano, kaip prezidento, vaidmuo bus sakyčiau sanitarinis, jeigu galima taip pavadinti, nes ministrų skyrimas, be jokios abejonės, bus viena iš svarbiausių mano funkcijų.

Iki Seimo rinkimų likus daugiau nei savaitei nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“ praneša sulaukiančios vis daugiau piliečių pranešimų apie pastebimus galimus agitacijos pažeidimus. Organizacijos žiniomis, dauguma gautų pranešimų susiję su nepažymėta agitacija socialiniuose tinkluose, netinkamai pažymėtais reklaminiais lankstinukais.

Artėjant Seimo rinkimams, naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti ir politinių partijų sąrašus vedančių politikų asmeniniu gyvenimu – taip pat ir kokius automobilius jie vairuoja. Paaiškėjo, jog politikai renkasi gana skirtingas transporto priemones – vieniems artimesni didesni visureigiai, kitiems motociklai, o viena politikė apskritai nevairuoja.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Ne viena politinė jėga siūlo ne tik realybės neatitinkančias išmokas, bet ir uždarinėti įstaigas, ar net drausti keliones lėktuvu naktį.  Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su keisčiausiais rinkiminiais pažadais, įtvirtintais politinių partijų programose. Primename, jog iš viso šiuose rinkimuose dalyvaus 15 partijų ir koalicijų sąrašų – pilną jų sąrašą galima rasti VRK puslapyje.

Į Seimo rinkimus grįžta buvęs europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Darbo partijos įkūrėjas ves „Taikos koalicijos“ kandidatų sąrašą. Jame – žinomi politikai, buvęs kariuomenės vadas, modelis ir kitos personos, kurių biografijose netrūksta skandalingų detalių. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Prieš kelias savaites socialinius tinklus sprogdino Petro Gražulio vedamos partijos įrašyta ir europarlamentaro „Facebook“ paskyroje patalpinta daina. Vis dėlto, siaubą keliančių dainų įrašinėjimas nėra nauja agitacijos forma – tokia komunikacija naudojama nuo pat Sąjūdžio laikų. Visgi ekspertai pastebi, jog pirmasis Lietuvoje personalizuota daina rinkėjus traukti ėmėsi Vytautas Landsbergis.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie gynybą. Šįkart studijoje svečiuojasi Lietuvos žaliųjų partijos valdybos narys Sigitas Mecelica ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.

Vakarų Europoje žaliųjų partijos įgauna pagreitį – štai ir Vokietijoje žalieji 2021 m. rinkimų metu pasiekė geriausią rezultatą ir surinko beveik 15 procentų balsų. Nors Lietuvos žaliųjų partija egzistuoja jau daugiau nei 10 metų ir ne kartą dalyvavo rinkimuose, kol kas šiai partijai pavyko užsitikrinti daugiausiai vieną Seimo mandatą.

Kas sakė, kad Seimas – tik užkietėjusiems politikams? Į parlamentą nori prasibrauti ir šou verslo žvaigždės bei sportininkai. Vieniems, kaip rodo istorija, pavyksta ne tik patekti į Seimą, bet ir užimti solidžias pareigas, kiti visgi lieka už borto. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižiūrėti, kokie žinomi žmonės ir su kokiomis partijomis kandidatuos 2024 m. Seimo rinkimuose.

Jau ilgą laiką Lietuvos socialdemokratų partija pirmauja partijų reitinguose ir politologai neatmeta galimybės, jog nepaisant kadrų trūkumo, būtent socialdemokratai po rinkimų formuos naują Vyriausybę. Nepaisant populiarumo, partiją seka skandalai – net ir žymiausi partijos veidai varsto teismų duris, be to, socialdemokratai itin dažnai susilaukia kritikos dėl nenuoseklaus balsavimo ir socialdemokratinių vertybių išdavimo.

Penktadienį Eltos organizuoti kandidatų į Seimą debatai, kuriuose buvo aptarti ekonominiai, žmogaus teisių, vidaus ir užsienio politikos klausimai, rodo, kad Lietuvos politinės jėgos vis dar turi populizmo bruožų. Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį į tai, kad dažnas parlamento rinkimuose dalyvaujantis politikas pamiršta esąs politinės jėgos atstovas.

Parlamento rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų nuomonės dėl augančio užsieniečių skaičiaus Lietuvoje ir darbo imigracijos išsiskiria – daliai jų įvardijant vykstančius procesus „kolonizacija“, oponentai tikina, kad šioje srityje priimti įstatymai griežtinantys tvarką, o imigracija neturi neigiamo poveikio darbo rinkai.

Penktadienio ryte Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, jog sunkiai įsivaizduoja bendrą darbą koalicijoje su Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Panašu, jog socdemai pakeitė melodiją – dar rugpjūtį V. Blinkevičiūtė neatmetė galimybės burti koaliciją su bet kokia partija, išskyrus konservatorius. Politologai šiuose įvykiuose įžiūri tiek socdemų silpnumą, tiek vertybinio stuburo trūkumą.

LGBT bendruomenės teisės ir narkotikų dekriminalizavimas – tai pirmieji žodžiai, kurie šauna į galvą išgirdus Laisvės partijos pavadinimą. Tačiau ši partija savyje turi kur kas daugiau, tiesa, nebūtinai gerų dalykų. Prieš Seimo rinkimus kviečiame pasižiūrėti, kokie skandalai lydėjo ryškiuosius „laisviečius“. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Dėl savo skandalingų pažiūrų 2024 m. prezidento rinkimų metu pagarsėjęs Eduardas Vaitkus dar rinkimų naktį prasitarė, jog rinkimuose dalyvaus. Dabar aišku, jog rinkimuose jis eis su Lietuvos liaudies partija. Šios partijos sąraše – teisėsaugos paieškomi asmenys, aferose minimi advokatas. O ir anksčiau partija buvo žinoma dėl savo prorusiškos laikysenos, bei prieglobsčio suteikimo Baltarusijos ir Rusijos režimams prijaučiantiems piliečiams.

Kandidatai į Seimą socialiniuose tinkluose rinkiminę kampaniją vykdo visais įmanomais būdais: kuria partijų himnus, didžėjauja, daro tiesiogines transliacijas. Kol vienos partijos socialiniuose tinkluose reiškiasi kukliau, kitos „bombarduoja“ savo paskyras įvairiais vaizdo įrašais ar net komiškais pasisakymais.