savigynos

 Krymo aneksijai Rusija, atvirai nesiųsdama savo karių į neramų regioną, pritaikė vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ taktiką, kuri puikiausiai suveikė. Negalima sakyti, kad tai visiškai naujas reiškinys. Pavyzdžiui, Vakaruose kai kuriems „nešvariems“ uždaviniams vykdyti pasitelkiamos privačios karinės kompanijos. Šaltojo karo metais JAV ir SSRS specialiosios pajėgos nuversdavo joms nepalankius ar gindavo draugiškus režimus.

Marius Eidukonis VL žurnalistas Totorių bendruomenė po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos nerimauja dėl savo likimo. Keliamas ir klausimas, ar išlikti lojaliems Kijevui, ar bendradarbiauti su Maskva. Neramina žmogaus teisės Jungtinės Tautos (JT) penktadienį įspėjo apie didžiulį nerimą keliantį žmogaus teisių situacijos pablogėjimą Ukrainos Rytuose, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais.

Kovo 17 dieną, pirmadienį, Vladimiras Putinas pripažino Krymo nepriklausomybę, prorusiški Krymo gyventojai pradėjo „šventę“ ir „pažymėjo“ ją nužudydami ukrainiečių kareivį Simferopolyje. Tą patį vakarą Rusijos televizija vakarinėse žiniose parodė Ukrainos žemėlapį be Krymo pusiasalio. Prieš kelias dienas Europos ir JAV paskelbtos sankcijos prieš 21 asmenį iš Krymo ir Rusijos iššaukė ne vieno mano aplinkos žmogaus nesupratimą ir kartų juoką. Tačiau kiti pasakė: tai tik sankcijų pradžia.

(papildyta 20.25) Aktyvistė Tetiana Pechonchyk savo „Facebook“ paskyroje paskelbė žuvusiųjų šiandien per susirėmimus tarp milicijos ir demonstrantų sąrašą, praneša censor.net.ua. Skaičiai šokiruoja: žuvo ne oficialių institucijų skelbtos kelios dešimtys, o mažiausiai 58 žmonės. Iš jų – 10 milicininkų.

Naujajame Europos Parlamente radikalios dešiniosios partijos turės 4 vietomis daugiau nei praėjusios sudėties parlamente. Labiausiai dešiniosioms radikalų partijoms pasisekė Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Olandijoje, Rumunijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, belgų, prancūzų ir lenkų dešiniųjų radikalų partijos patyrė skausmingus pralaimėjimus. Tarkime Lenkijoje dešinieji radikalai negavo nė vienos vietos naujos sudėties Europos Parlamente.

Ekonominė krizė, apėmusi visą be išimties Europą, gali sustiprinti politinio ir socialinio radikalizmo apraiškas. Jau dabar savo nuosaikumu ir begaliniu tolerantiškumu garsėjančioje Didžiojoje Britanijoje darbininkai vis garsiau prabyla apie tai, kad neužleis savo darbo vietų imigrantams. Pastaruoju metu Europoje galima pastebėti ir daugiau radikalizmo tendencijų, pasireiškiančių ne tik antiimgracinėmis nuotaikomis, bet ir skepticizmu eurointegracijos atžvilgiu bei antisemitizmu.

Šiandien Lietuvoje vyksta politinės brandos egzaminas. Partinės srovės ir grupės siekia apsibrėžti savąjį tapatumą, atrasti savąją vietą įvairiaspalviame politiniame spektre. Iškyla vertybių, ideologijų, programų klausimai. Šie procesai leidžia tikėtis, jog beveidžio populizmo era eina į pabaigą. Vis dėlto, ne viskas taip paprasta. Pastarųjų kelerių metų istorija rodo, jog politinių grupių tapatumas gali būti latentinis, net apgaulingas, jog iškabos ne visuomet atitinka tikrovę.

Radikalios nacionalistinės „Lenkijos šeimų lygos“ lyderis Romanas Giertichas pareiškė, kad po nesėkmingai jo partijai susiklosčiusių pirmalaikių rinkimų jis traukiasi iš politikos, praneša „Warsaw Voice“.„Lenkijos šeimų lyga“ sekmadienį vykusiuose rinkimuose surinko vos 1,3 proc. balsų ir į parlamentą nepateko. R. Giertychas teigia vėl atsiduosiąs savo didžiajai gyvenimo aistrai – teisininko profesijai. Partijai nuo šiol vadovaus Sylwesteris Chuszcz.

Opozicinė liberali „Pilietinės platformos“ partija turėtų laimėti spalio 21 dieną įvyksiančius Lenkijos parlamento rinkimus, rodo naujausia visuomenės nuomonės apklausa, kurią skelbia „Warsaw voice“.Teigiama, kad „Pilietinė platforma“ turėtų sulaukti 39 proc. visų prie balsadėžių ateisiančių lenkų paramos. Tai padėtų opozicionieriams gauti 199 vietas parlamente.