savigyda

Lietuviai kasmet suvartoja vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) informuoja – 2020 metais parduota daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Kas tai – vis augantis sergamumas, gerėjantis ligų gydymas ar įprotis kaupti? Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, vaistinės pernai iš gyventojų surinko 28,5 tonos pasenusių ir nereikalingų vaistų. Tai – net 2 kartus daugiau nei 2017 metais.

Lietuvoje bendram vaistų suvartojimui kasmet augant, į savo sveikatą kitomis akimis privertusi pažvelgti COVID-19 pandemija visuomenę gali paskatinti koreguoti ir šį įprotį. Šeimos gydytojai pastebi, kad pacientų jautrumas sveikatos klausimais yra padidėjęs: dabar jie linkę konsultuotis net dėl vitaminų, kuriuos planuoja vartoti. „Dėl pandemijos gerokai išaugo su sveikata susijusio nerimo lygis.

Žmogus kiekvieną dieną išgeria savo dviejų savaičių senumo šlapimą, taip pat juo įtrina savo veidą. Vyras tikina, kad tai padėjo išgydyti kamavusią depresiją ir leido metais atjaunėti, rašo dailymail.co.uk.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Jei 2–3 savaites žmogus jaučia depresijos požymius, jo būsena bloga, nereikėtų ilgiau laukti, sako psichiatrė Vida Kilikevičienė. „Tada reikia drąsiai keliauti pas psichiatrą, psichoterapeutą. Kolegos sako – geriau dešimt kartų ateiti be reikalo, negu vieną kartą užtempti“, – pataria specialistė. Pasak V. Kilikevičienės, dažnai žmonės bijo, jog, atėję pas psichiatrą, gaus vaistų, ir nuo jų savijauta dar pablogės.

Ligoniai vis dar stengiasi suminkštinti vaistininkų širdis ir įsigyti vaistų be recepto. Mirtimi pasibaigusios gripo komplikacijos sukėlė didelį visuomenės nerimą. Pasirodė, kad tereikia menko viruso, ir gyvybė gali atsidurti mirtiname pavojuje. Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vadovė gydytoja Violeta Šimėnienė sako, kad pacientams pats laikas pamiršti savigydą ir sunegalavus kreiptis į šeimos gydytoją.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ –  žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Ir rinkėjai moka meluoti“. Lietuvos rinkėjų požiūris į politikus dažnai būna gana nihilistinis. Jei kuris nors turtingas ir kandidatuoja – vadinasi, prisivogė. Jei neturtingas – vadinasi, eina vogti. Net dalyvaudami anoniminėse apklausose rinkėjai ne visada sako tiesą,  Sociologai prisipažino ir per šiuos rinkimus biją nelauktų paklaidų.