Sausmedis

Kiekvienais metais lietuviai vis labiau ir labiau pamilsta iš atšiauraus klimato zonų atkeliavusias sausmedžio uogas. Daugelis net ir nežino, kad ši uoga dėl savo maistinių savybių yra prilyginama supermaistui. Ką reikėtų žinoti apie šių uogų auginimą ir jų gerąsias savybes kalbamės su sausmedžio uogų ūkio savininke Laima Statutaite. Ūkininkė Laima Statutaitė pasakoja, kad natūraliai valgomojo sausmedžio uogos augo atšiauraus klimato zonose, pavyzdžiui, Šiaurės Japonijoje, Kamčiatkoje ir pan.

Nors sausmedžio uogos dažnam lietuviui dar skamba kaip egzotika, jų mėgėjų gretos pamažu gausėja. Pastaraisiais metais sausmedžių ir auginama daugiau. Tik šiemet jų derlius mažesnis, nes pakenkė pavasarinės šalnos ir atakavo paukščiai. Ir nors sezono pradžioje už pusės kilogramo indelį tenka pakloti apie 7 eurus, ūkininkai sako, kad derlių vos spėja skinti. Nešina indeliais ūkininkė skuba į savo sausmedžių plantaciją Alytaus pašonėje.

Prasidėjo šviežių lietuviškų uogų – ne tik populiariųjų braškių, šilauogių ir aviečių, bet ir lietuviams dar gana neįprastų sausmedžio uogų – sezonas. Didelė dalis tautiečių vis dar nėra ragavę šių uogų ir nė nenumano, kad jos auginamos Lietuvoje. Itin skanios, organizmui naudingos sausmedžio uogos, pasak specialistų, yra kone tobulas vitaminų šaltinis bei puikiai tinka ruošti desertus ar net padažus.

Iš pirmo žvilgsnio į šilauogę panaši uoga, pasirodo, neturi nieko bendro su ja, apart to, kad sausmedžio uogos į šilauoges yra panašios tik spalva. Šias uogas auginanti ūkininkė Laima Statutaitė pasakoja, kad nors sausmedžio uogų nauda yra net kelis kartus didesnė, ji to niekada neakcentuoja, kadangi, anot Laimos, visos uogos yra naudingos. „Borealis“ sausmedžių uogų ūkio šeimininkė sutiko pasidalinti žiniomis, ką būtina žinoti apie šias, daug kam net ir negirdėtas, uogas.

Lietuviams suplūdus į miškus grybauti ar uogauti, specialistai įspėja, kad ne visos miške augančios gėrybės yra valgomos. Svarbu žinoti, kad neretai nuodingi gali būti ne tik grybai, bet ir uogos.   Paragavus kai kurių uogų galima stipriai apsinuodyti, o didesnis jų kiekis neretai būna mirtinas. Apie tai, kokias nuodingas uogas lengva supainioti su tinkamomis vartoti, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Lukas Petrulaitis.

Visiems „į kraują įaugę“, kad katės dievina valerijonus. Galima išgirsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktūra ar net patys išsikasa valerijonų šaknis ir jomis mėgaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolė. Šie augalai plačiai naudojami praktikoje  - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. Tačiau dažnam kyla klausimas: kodėl ir kaip iš tiesų jie veikia? Katžolė Katžolės savo išvaizda šiek tiek primena melisas.