saugumas

Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja, kad po praėjusio savaitgalio Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos suaktyvino veiklą, todėl išaugo grėsmės ir rizikos Baltarusijoje besilankantiems Lietuvos piliečiams.

Minint plačios Rusijos karinės invazijos prieš Ukrainą metines, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad  būtina stiprinti Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą, inicijuoti būtinus pokyčius ES teisėje kovojant su neteisėta migracija. Kartu su ES valstybių ir Šengeno asocijuotų šalių atstovais dalyvaudama Sienų valdymo konferencijoje Atėnuose, ministrė pabrėžė, kad karo kontekste ES išorės sienų apsauga įgyja kitą reikšmę, nes nuo jų apsaugos pereinama prie gynybos.

NATO rytinės sienos turi būti maksimaliai saugios, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį Varšuvoje dalyvaujantis vadinamojo Bukarešto devyneto atstovų susitikime JAV prezidentu Joe Bidenu. Kaip pranešė Prezidentūra, kreipdamasis į susitikimo dalyvius G. Nausėda pabrėžė, jog NATO sąjungininkės privalo padaryti viską, kad Ukraina kaip įmanoma greičiau laimėtų karą prieš Rusiją, nes laikas yra lemiamas veiksnys.

Lietuvą sukrėtė istorija apie pareigūnams ir visuomenei žinomą pedofilą Algimantą Ulvidą, kuris Kaune aptiktas į automobilį įsisodinęs 15-metę. Nors tąkart neabejingi žmonės išgelbėjo paauglę ir surengė jam linčo teismą, daugeliui kilo nerimas ir klausimas – kaip apsaugoti nepilnamečius, kad pavyktų išvengti panašių atvejų? Tokių ir panašių istorijų viešoje erdvėje pasirodo vis daugiau.

Lietuva kalbasi su Lenkija dėl didesnių šios šalies įsipareigojimų viso regiono saugumui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Taip, Lenkijos pajėgų plėtra turėtų būti, ir mes kalbamės su jais, susieta su didesniais įsipareigojimais gynybai regione, nes iš čia ir atsiranda ta lyderystė, ir  mes pamatysime tų sprendimų ant žemės“, – „TV3“ televizijos laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė K. Budrys.

Miunchene penktadienį į svarbią saugumo konferenciją prieš pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines renkasi pasaulio lyderiai, Kyjivui vis atkakliau prašant atsiųsti daugiau ginklų. Tris dienas truksiančiame susitikime taip pat bus kalbama apie JAV ir Kinijos santykius, nes Vašingtonui numušus įtariamą Kinijos sekimo balioną virš JAV teritorijos, įtampa labai išaugo.

Jau daugiau nei savaitę ieškoma dingusio 15-mečio Mykolo Davidonio, o jo dingimas žmonėms priminė ir kitas dingusių, bet nerastų žmonių istorijas. Situacijos nešvelnina ir pasirodantys pranešimai apie žmonių užpuolimus. Šie įvykiai pasėjo nerimą, iššluoti kone visi pipirinių dujų balionėliai – tokios istorijos visuomenę verčia nerimauti dėl savo saugumo. Išaugę pipirinių dujų balionėlių pirkimai – tik vienas ženklas, kad kyla susirūpinimas dėl saugumo.

Norvegijos žvalgybos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui ir tokia išliks dar ilgai, bei perspėjo, kad neseniai Skandinavijoje įvykę protestai, kurių metu sudegintas Koranas, gali tapti teroro išpuolių šalyje priežastimi.  „Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras  Bjornas Arildas Gramas.

Po to, kai danguje virš Šiaurės Amerikos buvo numušti keli neatpažinti objektai, Jungtinė Karalystė paskelbė apie saugumo peržiūrą. Gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad „Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės peržiūrės, ką šie įsibrovimai į oro erdvę reiškia mūsų saugumui“. Jis teigė, kad „šis įvykis yra dar vienas požymis, rodantis, kad pasaulinė grėsmės situacija keičiasi į blogąją pusę“. Transporto ministras Richardas Holdenas pirmadienį pareiškė, kad JK tvirtai elgsis su Ki...

Teisėsaugos pareigūnai, reaguodami į viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie Vilniaus mieste galimai padažnėjusius atvejus, kuomet neva užpuolamos jauno amžiaus merginos, informuoja, kad kriminogeninė situacija mieste yra stabili. Pastarųjų savaičių įvykiai apie užpultas merginas skirtinguose miesto rajonuose nėra susiję.

Siekiant didesnio moksleivių saugumo, Vilniaus savivaldybė ragina mokyklas įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, elektroninius įėjimus. „Kamerų įrengimas prie mokyklų įėjimų pasiteisina ir jos turėtų būti visur įrengtos. (...) Viena iš rekomendacijų taip pat yra, kad būtų įėjimas su kortelėmis elektroninėmis, tada – tie vadinamieji turniketai“, – žurnalistams trečiadienį sakė sostinės vicemeras Tomas Gulbinas.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Sausio 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti IL-20 ir dviejų naikintuvų SU-24, skridusių tarptautine oro erdve iš Kaliningrado ir grįžusių atgal į šią Rusijos sritį.

Netrukus skaičiuosime metus laiko, kai Rusija plačiu frontu pradėjo bombarduoti Ukrainą. O kol karas nesibaigia, karybos ekspertai tikina, jog apie savo gynybinius pajėgumus čia ir dabar garsiai turėtume pradėti kalbėti ir Lietuvoje.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

Lietuva šią vasarą bus NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, bet iki vidurvasario likus pusmečiui daugybė klausimų dar nėra išspręsti. Vilniuje bus karšta ne tik dėl vasariško liepos oro, bet ir dėl karštų diskusijų, kurių tikrai sulauksime. Ginčai, manoma, virs dėl didesnių pinigų gynybai, daugiau karių Baltijos regione, Achilo kulnu virtusios oro gynybos ir to, ar Ukraina kada nors taps NATO nare.

Lietuvos diplomatas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais Albinas Januška iškėlė naują idėją, kaip užtikrinti regiono saugumą. A. Januška siūlo kurti naują karinį aljansą tarp Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos, Skandinavijos ir kitų. Pirmoje dalyje A. Januška aptarė Vokietijos ir JAV rotacines pajėgas. Savo apžvalga jis pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. I dalis.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

Gyvenimas kai kuriuose Europos miestuose netrukus gali atrodyti kitaip, nei iki šiol. Europa gali patirti tai, ko nepatyrė nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Namų ir gyvenimo komfortą gali sutrikdyti laipsniški elektros energijos tiekimo nutraukimai siekiant taupyti energiją. Laikinai mažinamos mobiliojo telefono ir interneto paslaugos. Mokyklos uždarytos dėl apšvietimo ir šilumos trūkumo.

Seimas baigė penktąją eilinę (rudens) sesiją. Joje daug dėmesio skirta krašto apsaugai, atsinaujinančios energetikos plėtrai, priimti sprendimai dėl 2023 m. valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su jais susijusių socialinės atskirties mažinimo klausimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

JAV Kongresas antradienį paskelbė vyriausybės finansavimo 2023 metais įstatymą, į kurį įtrauktame gynybos biudžete Baltijos saugumo iniciatyvai numatyti 225 mln. JAV dolerių (211,5 mln. eurų) – 45 mln. JAV dolerių, arba 20 proc. daugiau negu 2022 metais. Rusijos agresijos poveikį patyrusioms ar patiriančioms šalims paremti Jungtinės Valstijos savo gynybos biudžete skirs iš viso 350 mln. JAV dolerių (329 mln. eurų), pranešė Estijos gynybos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį išvyko vizito į JAV, ten aptars raketinės artilerijos sistemų HIMARS įsigijimą, nuolatinį amerikiečių pajėgų dislokavimą Lietuvoje. Pentagone numatytas ministro susitikimas su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Su L. Austinu A. Anušauskas taip pat kalbės apie paramą Ukrainai, saugumą regione.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos (ES) ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) vadovais aptars saugumo klausimus. Prezidentūros teigimu ES bei ASEAN lyderių susitikime bus kalbama tiek apie regioninio, tiek apie globalaus saugumo iššūkius, žaliąją darbotvarkę ir maisto saugą. Bendrija tikisi, kad šis susitikimas pradės sustiprinti ekonominius ryšius su Pietryčiu Azija, taip mažinant priklausomybę nuo Kinijos.

Užsienio reikalų ministras ketvirtadienį lankosi ESBO Nuolatinėje taryboje Vienoje, joje pasisakys apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir tarptautinių organizacijų vaidmenį, užtikrinant Europos kontinento saugumą, praneša ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį susitiko su aukščiausio rango pareigūnais aptarti šalies vidaus saugumo reikalų, Kremliui pareiškus, kad naujausios dronų atakos, dėl kurių kaltina Ukrainą, kelia pavojų šaliai. Anksčiau antradienį, kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl dronų smūgių dviejuose aerodromuose, valdžios institucijos pranešė, kad dronas smogė netoli kitos oro bazės su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) paprašė suimti dvi Ukrainos vyriausybės nares po to, kai valstybinė šalies žiniasklaida pranešė, kad jos buvo apkaltintos Rusijos teritorinio vientisumo pažeidimu, Maskvos teismas nurodė naujienų agentūrai AFP. Rugsėjį Rusija, surengusi pseudoreferendumus Ukrainos rytuose esančiuose Donecko ir Luhansko regionuose bei pietinėse Zaporižios ir Chersono srityse, kurias kontroliavo tik iš dalies, pareiškė šiuos regionus aneksavusi.

„Google“ skubiai perspėja milijonus „Chrome“ naršyklės naudotojų dėl pavojaus saugumui. „Google“ išleido skubų naujinį, kad pašalintų anksčiau nepastebėtą saugos spragą, dėl kurios „Chrome“ naršyklės naudotojus gali atakuoti įsilaužėliai. Pranešama, jog „Google“ pripažino, kad šis pažeidžiamumas yra aktyviai išnaudojamas, bet nutyli konkrečias detales, kad būtų išvengta tolesnio piktnaudžiavimo.

Kad kai kurios karuselės atrakcionų parkuose gali sukelti labai daug adrenalino, žino kiekvienas, kuris bent kartą yra išbandęs šią pramogą ar bent jau ją matęs iš arti. Tačiau viena mergaitė Alabamos valstijoje savo kailiu patyrė, ką reiškia, patirti dar ir tikrą siaubą, kai staiga supranti, jog tavo gyvybė kybo ant plauko.

Naujausioje „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje konstatuojama, kad per praėjusius metus IT bendrovės aptiktų, prieš kritinę infrastruktūrą nukreiptų kibernetinių atakų apimtys išaugo nuo 20 proc. iki 40 proc. visų atakų prieš nacionalines valstybes. Per metus slaptažodžių atakų skaičius per sekundę išaugo 74 proc., rašoma pranešime spaudai. „Microsoft“ išleido savo trečiąją metinę „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitą“, paskelbtą „Microsoft on Issues“ tinklaraštyje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį lankysis Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje Vilkaviškio rajone ir domėsis saugumo situacija. Užkardoje ministrei bus pristatytas situacijos bei grėsmių vertinimas prie Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos. Vėliau ji apžiūrės Vištyčio ežeru einančią Lietuvos ir Rusijos valstybių sieną, taip pat lankysis prie trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Rusijos – sandūrą žyminčio valstybės sienos ženklo.

Valstybės kontrolė ragina tobulinti kibernetinio saugumo užtikrinimo sistemą – dažniau rengti pratybas įstaigoms, kompleksiškiau stebėti kibernetinio saugumo rizikas. Šias rekomendacijas Valstybės kontrolė pateikė ketvirtadienį, baigiantis Europos kibernetinio saugumo mėnesiui. Valstybės auditoriai atkreipia dėmesį, kad 2019-2021 metais Lietuvoje registruota per 11,6 tūkst. kibernetinių incidentų.

„Mes juk priešingai nei Ukraina neturime strateginio gylio. Todėl mums reikia pajėgų čia ir dabar. Reikia kuo daugiau pajėgumų, kad galėtume atgrasyti, o jei kas – kautis ant linijos“, – taip feisbuke rašė Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sutarta siekti Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje rotaciniais pagrindais.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su buvusiu Vokietijos vadovu Joachimu Gaucku aptarė regioninį saugumą, Rusijos grėsmę globaliam saugumui. Kaip nurodo Prezidentūra, politikai taip pat kalbėjosi apie dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendradarbiavimą gynybos srityje. Prezidentai taip pat aptarė Europos ateitį ir Europos Sąjungos globalaus veikimo prioritetus, istorinės atminties klausimus, pažymėdami kovos su dezinformacija ir istorijos revizionizmu svarbą.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė saugumo situaciją regione, rytinio NATO sparno gynybos stiprinimą, paramos Ukrainai klausimus. Kaip pranešė Prezidentūra, telefoniniame pokalbyje G. Nausėda pabrėžė, kad Rusija visomis priemonėmis eskaluoja savo vykdomą karą Ukrainoje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prezidento Gitano Nausėdos raginimą vengti dviprasmiškų signalų Vokietijai dėl nuolatinio brigados dislokavimo sako vertinantis ne kaip kritiką, bet ir kaip padrąsinimą. „Nors man skambina ir prašo pakomentuoti kritiką, tačiau aš matau ir padrąsinimą dar ryžtingiau ginti Lietuvos krašto apsaugos interesus. Tą išsakė ir prezidentas G. Nausėda, ir aš dėkingas už palaikymą bei skatinimą būti ryžtingesniu.

Suomija po įtariamo sabotažo, lėmusio didelius nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ Baltijos jūroje, padidins ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą. „Visiems valdžios padaliniams davėme įsakymą užtikrinti įvairios ypatingos svarbos infrastruktūros saugumo priemonių parengtį ir stiprinimą“, – ketvirtadienį pareiškė žurnalistams finansų ministrė Annika Saarikko. Ypatingos svarbos infrastruktūrai priskiriami, be kita ko, elektros tinklai ir vandens tiekimo linijos.

Saugumo situacija regione blogėja, bet grėsmė, kad karui mobilizuojami rusai bandytų peržengti mūsų sienos liniją, nedidėja. Tą konstatuoja Valstybės gynimo taryba. Ją sušaukė prezidentas Gitanas Nausėda, kai Putinas paskelbė mobilizaciją. Vis tik didžioji dilema dabar – dėl paramos Ukrainai: ukrainiečiai prašo, kad Lietuva jiems duotų ne tik senų šarvuočių, bet ir naujų haubicų bei oro gynybos sistemų.

Rusijai paskelbus mobilizaciją saugumo situacija Lietuvoje blogėja, nors grėsmės lygis nepakitęs. Vis dėlto Valstybės gynimo taryboje nuspręsta aktyvuoti neviešinamą Sienos priedangos planą. Kodėl to reikia ir kas keisis jį aktyvavus bei ką Lietuva darys su rusais, bėgančiais nuo mobilizacijos? Apie tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis laidoje „Dėmesio centre“ diskusija su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.

Rusijoje prasidėjus dalinei moblizacijai, Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį tarsiasi dėl tolesnės paramos Ukrainai, toliau besipriešinančiai Maskvos invazijai. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo sakė, kad dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje saugumo situacija regione prastėja, bet karinės grėsmės lygis Lietuvoje išlieka nepakitęs. Taip jis kalbėjo po pirmadienį surengto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Kinijos ekspertas, sinologas ir Kinijos tyrimų centro Sinopsis kūrėjas Martinas Halo interviu tv3.lt sakė, kad Kinija ir Rusija, nors bendradarbiauja glaudžiai, bet pasaulį mato skirtingai. O ir vienija šias autokratines valstybes ne bendros vertybės, o bendri interesai, kurie laikui bėgant gali keistis. Kinija tyliai padeda Rusijai, bet šiai pralaimėjus karą labai nenusimintų. Silpna Rusija būtų skanus kąsnis Kinijai, kurį ši mielai prarytų.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėdamas apie dabar susiklosčiusią energetinę kebeknę Lietuvoje, sako, kad problemų išties daug, bet didžiausios jų – priklausomybė nuo  dispečerinės Maskvoje ir elektros energijos generacijos stygius. Tai, pasak energetikos eksperto, problemos, kurias reikia spręsti skubiai ir negailint lėšų.

Lietuva skatins naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui skirtų produktų ir technologijų eksportą, sako energetikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Rusija ir Ukraina antradienį kaltino viena kitą keliant pavojų Zaporižios atominei  elektrinei, Jungtinėms Tautoms paraginus abi šalis užtikrinti šio objekto saugumą.    Rusija sušaukė JT Saugumo Tarybos posėdį aptarti pavojų, kurį pietų Ukrainoje esančiai elektrinei kelia aplink ją vykstančios kovos.

Rugsėjį į Lietuvą atvyksta Vokietijos kariai, sustiprinsiantys NATO batalioną. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad jų priėmimui jau vyksta pasiruošimas. Jis taip pat atskleidžia, kaip saugumo situaciją šalyje keitė vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. Anot ministro, rudenį į Lietuvą atvykstančių vokiečių karių bus iki 50-ies. „Greičiausiai jau prisijungs mums skirta brigada į mokymus Lietuvos teritorijoje.

Kiek daugiau nei prieš metus prasidėjusi migrantų krizė nesibaigia iki šiol – kasdien keliasdešimt užsieniečių ir toliau bando neteisėtai kirsti valstybės sieną. Negana to, pranešama apie atvejus, kai Baltarusijos pareigūnai tyčia gadina fizinį barjerą. Siekiant efektyviau užtikrinti saugumą pasienyje su Baltarusija diegiamos vaizdo stebėjimo sistemos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Tautas užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumą, kur dėl suintensyvėjusių kautynių didėja branduolinio incidento rizika.

Izraelio saugumo pajėgos pranešė nukovusios palestinietį, mėginusį peiliu sužaloti pareigūnus per anksti pirmadienį Rytų Jeruzalėje surengtą reidą gyvenamajame name. „Įtariamasis, bandęs peiliu sužaloti mūsų kovotojus, buvo neutralizuotas“, – paskelbė policija ir pridūrė, kad vyras, kurį palestiniečių oficialioji naujienų agentūra WAFA pristatė kaip 21 metų Mohammedą al Shahamą (Mohamedą Šahamą), mirė Izraelio karo ligoninėje.

JAV Teisingumo departamentas trečiadienį pranešė atskleidęs Irano sąmokslą nužudyti buvusį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną ir pareiškęs kaltinimus vienam Islamo revoliucinės gvardijos nariui. Teisingumo departamentas nurodė, kad 45 metų Shahramas Poursafi (Šahramas Pursafis), dar žinomas kaip Mehdi Rezayi, pasiūlė vienam asmeniui Jungtinėse Valstijose 300 tūkst. dolerių (daugiau kaip 293 tūkst.