saugirdas pukalskas

Klausantis automobilių entuziastų kalbų dažnai galima išgirsti, jog nauji modeliai nebėra tokie smagūs, dinamiški ir net nebėra tokie patikimi kaip prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. Pirminė to priežastis – kontroliuojančiųjų institucijų keliami vis griežtesni taršos reikalavimai, kurių nesilaikant gamintojams grėstų didžiulės baudos. Siekdami atitikti nustatytas normas, šie turi imtis įvairiausių veiksmų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigia, kad ministerijoje svarstoma galimybė leisti automobiliams sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui. Tuo metu susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius tikina, kad to padaryti neleidžia galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai. „Mes nagrinėjame situaciją, ar būtų saugu ir pagerintų eismo sąlygas iš viso leidimas prie raudonos degančios šviesos leisti atlikti posūkį į dešinę.

Du kandidatai į Vilniaus miesto merus, Artūras Zuokas ir Viktoras Uspaskich, vis garsiau šneka apie idėją sostinės gyventojams siūlyti nemokamą viešąjį transportą. Tačiau pažvelgus į dabartines Vilniaus autobusų ir troleibusų bilietų kainas matyti, kad jomis miestiečiai skųstis negali. Kaimyninių sostinių gyventojai už pasivažinėjimą viešuoju transportu turi atseikėti daugiau. Rygoje – 2,5 karto brangiau  0,65 euro už 30 minučių, ir 0,90 euro už 60 minučių kelionę.

Kandidatai į Vilniaus mero postą rinkėjų balsus bando pavilioti kartodami žodį „nemokamas“, šįkart siūlydami nemokamą viešąjį transportą. Tačiau liaudies išmintis byloja, kad nemokamas sūris – tik pelėkautuose, todėl skubėti aklai tikėti politikų pažadais neverta. Portalas tv3.lt kviečia pažvelgti, kiek Vilniui kainuotų nemokamas viešasis transportas ir kaip tai pasiteisino ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienkartinis iš vairuotojo pirktas bilietas šiuo metu Vilniuje kainuoja 1 eurą.

Saugus eismas priklauso nuo daugybės kintamųjų – transporto priemonių, infrastruktūros ir kt. Pagrindinė sudedamoji šios formulės dalis – pačių eismo dalyvių elgesys, tolerancija ir supratimas. Lietuvoje vyksta keli saugaus eismo konkursai, pavienės pamokėlės, kur vaikai mokomi elgtis sankryžose, tačiau sisteminio ir masinio projekto, apimančio visos šalies moksleivius, iki šiol nebuvo.

Nuo pavasario pradėti žingsniai reglamentuoti savaeigius automobilius Lietuvoje tęsiami toliau – Seime nugulė pataisos, įtvirtinančios, kaip šie automobiliai turėtų būti valdomi ir kas būtų atsakingas avarijos atveju. Tačiau automobilių žinovai įstatymo pataisose akcentuoja logines klaidas.

Nors ekologijos ir aplinkosaugos idėjos šiandien jau tapo neatsiejamos nuo daugelio gyvenimo sričių, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros vedėjo doc. dr. Saugirdo Pukalsko teigimu, Lietuvos transporto sektorių jos veikia mažiausiai.

Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas.

Vairuotojai ir policija eismo pažeidėjams nustatyti ir jiems bausti galėtų plačiau naudoti vaizdo registravimo asmeniniuose automobiliuose priemones. Pilietiškumo ir technologijų sinergija padėtų gerinti eismo situaciją, „Žinių radijui“ kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas. „Registratorių užfiksuotą medžiagą policija turėtų analizuoti detaliau ir pagal tai bausti pažeidėjus.