sąskaitos

Nusipirkus ar pasistačius namą daugelis tikisi kuo greičiau įsikelti, tačiau kartais planus sugriauna užsitęsę darbai. Nepaisant to, kad dažnai gyventojai už paslaugas sumoka iš anksto, pasitaiko atvejų, kai darbai stringa dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, o laukimas užtrunka ne mėnesius, o metus. Taip nutiko ir su naujienų portalu tv3.lt susisiekusiai gyventojai, kuri jau dvejus metus laukia elektros įvedimo savo name.

Dėl šilto kovo sostinės gyventojų sąskaitos už šildymą vidutiniškai mažėjo iki 60 proc., pranešė centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“. Vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje pastarąjį mėnesį buvo pakankamai aukšta – siekė 5,6 laipsnio, – todėl apšildyti pastatus prireikė perpus mažiau šilumos energijos. Pasak bendrovės, už 50 kv.

Augančios šildymo sąskaitos šią žiemą tapo viena opiausių temų Lietuvoje. Nors šilumos kainos, pasak valdžios, iš esmės nesikeitė, gyventojų mokamos sumos išaugo dėl išskirtinai šaltų orų ir didesnio šilumos poreikio. Įtakos turėjo ir panaikinta mokesčio lengvata. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene.

Augančios šildymo sąskaitos šią žiemą tapo viena opiausių temų Lietuvoje. Nors šilumos kainos, pasak valdžios, iš esmės nesikeitė, gyventojų mokamos sumos išaugo dėl išskirtinai šaltų orų ir didesnio šilumos poreikio. Tiesa, įtakos turėjo ir panaikinta mokesčio lengvata. Dėl itin išaugusių sąskaitų už šildymą, kai kurie gyventojai vos gali sudurti galą su galu ir baiminasi, kaip jiems išgyventi šią žiemą.

Antradienį viena didžiausių šalyje šilumos tiekimo įmonių, kuri veikia Vilniaus regione, tūkstančiams klientų išsiuntė sąskaitas už sausio mėnesį. Gyventojai negali patikėti, kad šįkart teks mokėti beveik du kartus daugiau, nei teko mokėti už gruodį. Pavyzdžiui, nerenovuotame 68 kv. m. bute gyvenanti Monika dalijasi, kad už sausį sulaukė beveik dvigubai didesnės sąskaitos nei už gruodį. Ji siekia 211 eurų. „Neįsivaizduoju kaip žmonėms išgyventi, kurie minimalų atlyginimą gauna.

Nuo 2026 m. sausio dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose pamatys pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Pokytis nėra namų administratoriaus sprendimas, tai – valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas pagal 2025 m. patvirtintą tvarką, rašoma bendrovės „Civinity“ pranešime žiniasklaidai. Tačiau didžiausias „kabliukas“ – 2026 m. liepos 1-oji: neturint ilgalaikio remonto plano ir esant prastesnei būklei, įmokos gali didėti kartais.

Šėtoje tarnaujantis kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas ėmėsi iniciatyvos, kuri toli peržengia vienos parapijos ribas. Dvasininkas stojo į kovą su biurokratija dėl elektros galios mokesčio, kurį bažnyčios privalo mokėti kaip komercinės įmonės – esą bažnyčios moka lyg gamyklos. Nors kunigas apeliuoja į socialinį teisingumą ir Vakarų Europos praktiką, centrinė šalies valdžia, VERT, o dabar dar ir Energetikos skirstymo operatorius (ESO) atkerta – taisyklės visiems vienodos.

Butus daugiabučiuose turintys gyventojai nuo liepos 1 d. už namo priežiūrą ir remontą kas mėnesį turės mokėti daugiau. Toks sprendimas buvo priimtas Vyriausybės nutarimu, esą iki šiol galioję minimalūs kaupiamųjų lėšų tarifai, mokami namų administratoriams, buvo per maži.

Nuo liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.  Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimams trečiadienį buvo pritarta Vyriausybės posėdyje. Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų.

Nemaža dalis gyventojų daiktų stengiasi nekaupti. Tačiau už jų pardavimą gautais pinigais ne visi gali naudotis, nes pasitaiko, kad bankai užblokuoja sąskaitas ir prašo pagrįsti pinigų kilmę. Patys bankai teisinasi, kad tokiu būdu tik nori pažinti savo klientus ir apsisaugoti nuo sukčiavimo. Vis dėlto gyventojai spėlioja, kad bankai taip siekia juos kontroliuoti. Socialiniame tinkle moteris skundėsi, kad bankas neseniai užblokavo jos turimą sąskaitą.

Gyventojai skaičiuoja, kad žiemą jų išlaidos išauga. Nemažą dalį pajamų tenka skirti šildymo sąskaitoms apmokėti. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad didžiausias, vidutiniškai net 166 eurų, sąskaitas gauna senų daugiabučių savininkai. Todėl, anot jų, vienintelė išeitis jas sumažinti yra renovacija. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai svarstė, kad jų gaunamos sąskaitos už šildymą jiems yra per didelės. Štai vilnietė pensininkė Ramutė skaičiavo, kad jos pensija siekia 500 eurų.

Vilniečiai gavo sąskaitas už lapkričio mėnesio šildymą ir liko pakraupę – piktinasi, kad didelių šalčių nebuvo, o pakloti teko milžiniškas sumas. Vis dėlto šilumininkai dar spalio mėnesį pranešė, kad daugelyje vietų šiluma bus brangesnė ir tai lems ne šaltesni orai, o paprastas šilumos kainų brangimas. Tuo tarpu energetikos ministras nesutinka su teiginiu, kad kainos aukštesnės, jo manymu, kainos yra žemesnės.

Didžiosios metų šventės tiesiog neatsiejamos nuo žaliaskarės eglutės ir įvairiaspalvių girliandų bei papuošimų. Deja, bet toks kalėdinės nuotaikos kūrimas dažnai susijęs ir su elektros sąskaitos padidėjimu. Ekspertas pataria, kaip elgtis per šventes, kad sąskaita po jų neapstulbintų ir nesugadintų pošventinės nuotaikos.

Dujų kainos svyravimai daro įtaką ne tik namų ūkių, bet ir verslo finansams, tiesiogiai veikiant veiklos kaštus. Namų ūkiams didesnės dujų kainos lemia augančias mėnesines sąskaitas, o įmonėms – padidėjusias gamybos ir paslaugų teikimo išlaidas. Todėl tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui svarbu žinoti, kaip efektyviai mažinti dujų kainą ir sąnaudas.

Įsibėgėjus rudeniui iššūkiu dažnai tampa ne tik susargdinti galintys lietingi ir šalti orai, bet ir dalies šeimos biudžeto pareikalaujančios šildymo sąskaitos. Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ ekspertas dalinasi naudingais patarimais, kaip namus šildyti ekonomiškiau, o šaltąjį periodą praleisti šiltai ir patogiai. „Ne veltui mūsų senoliai sakydavo, kad roges reikia ruošti vasarą. Ši taisyklė galioja ir šildymo sezonui.

Prasidedant šildymo sezonui Lietuvoje vieni gyventojai jo laukia, kiti nerimauja dėl didėsiančių komunalinių paslaugų sąskaitų. Specialistai teigia, kad šilumos energiją galima ir reikia taupyti. Kokios paprastos priemonės namuose gali padėti taupyti šilumos energiją ir sumažinti šildymo sąskaitas pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ Vilniuje vadovas Tadas Kuznecovas.

Kuo toliau, tuo sunkiau šioje visuomenėje gyvuoti neturint išmaniojo telefono. Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojus piktina žinia, jog prie daugybę paslaugų administruojančios „Mano Kaunas“ sistemos įmanoma prisijungti tik turint išmanųjį telefoną, nors bendrovė tikina, jog yra ir kitų būdų, kaip galima gauti informaciją.

Siekiant didinti energinį efektyvumą daugiabučiuose pastatuose ir mažinti išlaidas už šildymą, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“. Šį kartą Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatytas didžiausias finansavimas iki šiol – net 20 mln. eurų. Nepasiturintys gyventojai gali sulaukti ir 100 proc. išlaidų kompensacijos.

Vilniečius netrukus pasieks sąskaitos už praėjusių metų gruodžio mėnesį suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas. Bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) teigia, kad pirmąjį žiemos mėnesį sąskaitos išliko panašiame lygyje kaip lapkritį, o lyginant su praėjusio šildymo sezono gruodžiu – šildymo kaštai gyventojams sumažėjo apie 18 proc. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 55 Eur, o sename, energetiškai neefektyviame – 94 Eur.

Lietuvoje – naujas elektros kainų šuolis. Palyginti su kalėdine savaite, elektra jau kainuoja dešimteriopai brangiau ir brangsta toliau. Energetikai dėl to kaltina dėl šalčių išaugusią elektros paklausą, silpną vėją, elektrinių ir kabelių remontus užsienyje. Be to, paaiškėjo galutinis ESO 160 milijonų eurų skolos vartotojams grąžinimo planas – gyventojams grąžinimas užtruks 2 metus, o verslui – aštuonerius.

Lietuvos gynybos pramonės įmonėms skundžiantis, kad šalies bankai dažnai vengia joms atidaryti sąskaitas, Lietuvos bankų asociacija teigia, kad dėl to priimami individualūs sprendimai, sąskaitos atidaromos visoms įmonėms, kurios atitinka keliamus reikalavimus. Bankų asociacija pabrėžia, kad kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota, bankai ir kredito unijos vertina įvairias galimas rizikas, susijusias su teikiamomis paslaugomis.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Gyventojai jau sulaukia sąskaitų už lapkritį gautą šilumą. Štai vilniečiams jos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja ruoštis ne mažesnėms sąskaitoms ir už gruodį.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sostinės gyventojai už lapkričio šildymą turėtų sulaukti panašių sąskaitų nei prieš metus –  šilumos kaina mažėjo vidutiniškai 5 proc., tačiau mėnuo buvo šaltesnis, pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Anot įmonės, paskutinį rudens mėnesį šiluma Vilniuje kainavo 8,37 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai 2022-ųjų lapkritį jos kaina siekė 8,77 cento.  Tačiau, pasak įmonės atstovės Monikos Merkytės, šiemet dėl šaltesnio lapkričio šildymo sąskaitos yra panašios, kaip ir pernai.

Kauniečių balandį mokamos sąskaitos už kovo mėnesio centralizuotą šildymą bus apie 40 proc. mažesnės nei prieš mėnesį, teigia 123 tūkst. vartotojų Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke šiluma aprūpinanti bendrovė „Kauno energija“.  „Ženkliai mažesnes sąskaitas lemia beveik 16 proc. sumažėjusi šilumos kaina ir atšilusi oro temperatūra, lyginant su vasario mėnesiu“, – nurodoma pranešime.  Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv.

Sostinėje ir toliau išlieka nuosekliai mažėjančių sąskaitų už šildymą tendencija. Didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad siunčiamos sąskaitos už vasario mėnesį suteiktas paslaugas bus mažesnės nei sausio mėnesį, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 50 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 85 Eur.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesį suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Dėl priimto sprendimo gamtines dujas dalinai pakeisti mažasieriu mazutu Vilniuje šilumos kainą pavyko suvaldyti, o sausis buvo šiltesnis nei gruodis, todėl gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 96 Eur.

Sąskaitos už šildymą auga, gyventojai vis viliasi, kad gaus kompensacijas. Tačiau jas užpildę dar rudenį, niekaip negauna atsakymų iš savivaldybių. Šios tikina, kad prašymų kompensuoti šildymą tiek daug, kad nespėja jų peržiūrėti ir tvirtinti. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad didžioji dalis prašymų jau yra išnagrinėti ir kas penktas prašymas jau patvirtintas, o kompensacija suteikta.

Įprasta, kad gruodžio mėnesį daugiau pinigų šventėms išleidę gyventojai sausį taupo. Tačiau vilnietė guodžiasi, kad jai to padaryti nepavyks, nes iš namo administratoriaus gavo „dovaną“– 300 eurų sąskaitą. Daugiabučio administratorius tikina, kad pati gyventoja kalta, nes bute buvo uždengusi bendro naudojimo vamzdyną. Portalo tv3.lt skaitytoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) buvo šokiruota, kai patikrino namo administratoriaus atsiųstą sąskaitą.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už gruodžio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Siekiant suvaldyti drastiškai kilusias energetinių išteklių kainas, bendrovė įgyvendino sprendimą gamtines dujas laikinai pakeisti mažasieriu mazutu, todėl vilniečiams keturis mėnesius iš eilės šilumos kaina mažėjo.

Gyventojai dalijasi sąskaitomis už šildymą ir skaičiuoja, kad vienuose miestuose už tokį patį būstą jos yra daug didesnės, o kitur – mažesnės. Tuo metu šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skirtinguose miestuose kainos gali skirtis 4 kartus, o skirtinguose pastatuose net 6 kartus. Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.

Lietuvoje didžiulis kainų augimas toliau slegia gyventojų pinigines, tačiau infliacijos tempas lėtėja. Šalyje antrą mėnesį iš eilės metinė infliacija šiek tiek mažėja, Statistikos departamento duomenimis, siekia beveik 23-is procentus. Pasak ekonomistų, kainų augimas šalyje išsikvėpė. Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu. Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių.

Rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Vilniaus gyventojams kitąmet nesikeis – savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino jų dydžius.  Bendros vienos tonos atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudos 2023 metais sieks 150,3 euro už toną, šiais metais jos siekė 150,8 euro.  Pasak vicemero Valdo Benkunsko, dėl „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) kontrolės ir bei mažėjančio surenkamų atliekų kiekio vilniečius kitąmet pasieks mažesnės sąskaitos nei šiemet.

Kai kurios įmonės artėjant šventėms ir rekordiškai išaugus šildymo bei elektros sąskaitoms, savo darbuotojams žada mokėti kompensacijas. Papildomai prie algos kai kurie verslai darbuotojams išmokės po kelis šimtus eurų. Taip pat dalins kuponus pramogoms, medicininėms išlaidoms, padalins ir dovanų korteles, už kurias galima bus pasirūpinti šventiniu stalu.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Dėl silpno vėjo ir elektrinių remontų Suomijoje ir Estijoje vėl brangsta elektra. O stiprėjant šalčiams energetikos ministras Dainius Kreivys perspėja, kad netrukus ji gali dar labiau pabrangti. Jis pripažįsta, kad su Švedija sunkiai sekasi derėtis dėl viršpelnių grąžinimo Lietuvai už vartotojų nupirktą brangią elektrą. Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo.

Infliacija Lietuvoje ir toliau neketina atleisti gniaužtų. Nors augimas vos vos sumažėjo, ji toliau viršija 20 procentų. Vis labiau ryškėja kainų šuolio pasekmės – žmonės vis labiau ima veržtis diržus. Baimindamiesi didžiulių sąskaitų, pusė lietuvių kaupia santaupas žiemai. Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Vidutiniškai už vieno būsto paslaugas šeimai tenka 6-7 sąskaitos kas mėnesį, o kur dar sąskaitos už mobiliojo ryšio paslaugas ir internetą. Apmokėti visą šūsnį mokesčių ne tik užtrunka, bet ir reikalauja pastangų – ypatingo atidumo bei žinių.

Netekus artimo žmogaus būtina pasirūpinti ne tik laidotuvėmis ir jų išlaidomis, bet ir įvairių sutarčių nutraukimu. Kitu atveju mirusiam žmogui ir toliau bus siunčiamos sąskaitos už paslaugas, kuriomis jis nebesinaudoja. Pavyzdžiui, sąskaitos už telefoną ar internetą.  Laiku nepranešus apie mirusį žmogų, jo artimiesiems gali kauptis skolos.

Lietuvos gyventojai jau gauna pirmąsias sąskaitas už šildymą – šį spalį daugumoje miestų šiluma kainuoja dvigubai ir net daugiau brangiau nei prieš metus. Šiluma išbrango dėl pabrangusio biokuro ir dujų. Tiesa, nuo kosminių sąskaitų už šilumą gyventojus dar gelbsti šiltesni nei įprasta orai ir panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Panevėžyje gyvenanti senjorė Aldona su nerimu laukia pirmosios šio šildymo sezono sąskaitos.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį. Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirdus nuogąstavimams, kad po skaitiklių rodmenų patikros klientams išauga sąskaitos, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paaiškina, kokiais atvejais taip gali nutikti, rašoma pranešime žiniasklaidai. ESO darbuotojai, atlikdami patikrinimus, keisdami skaitiklius arba atvykę klientų prašymu ir vykdydami kitus darbus visuomet nurašo faktinius elektros skaitiklio rodmenis.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

Lietuvos bankas (LB) sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 metų sausio 1 dienos ji negalės būti didesnė nei 1,37 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – nei 0,68 euro per mėnesį. Dabar galiojanti kaina atitinkamai siekia 1,45 ir 0,72 euro. Nauja maksimali kaina apskaičiuota pagal atnaujintą metodiką, pranešė LB.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ nuo lapkričio didins įkainius už paslaugas – apie tai ji pranešė vartotojams. Tuo metu konkurentės bendrovės „Telia“ Ir „Tele2“ kol kas to daryti neketina.  „Jei naudojatės balso ar mobiliojo interneto paslaugomis, paslaugų plano kaina keisis (didės – BNS) po 1,47 euro. Jei naudojatės daiktų interneto (išmanių laikrodžių ir kt.) – paslaugų kaina keisis po 0,57 euro“, – rašoma „Bitės“ laiške klientams, kurį gavo BNS.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Elektros kainos verčia susimąstyti ne tik smulkiuosius verslininkus, bet didžiąsias įmones, ar tikrai verta tęsti veiklą. Ne viena įmonė jau skelbia apie veiklos stabdymą ir praneša galvojančios apie užsidarymą.  Vienas tokių – dainininkas ir verslininkas Žilvinas Žvagulis, kuris kreipėsi į valdžią ir ragino pradėti kažką daryti, nes jeigu elektros kainos ir toliau augs – Žvagulis bus priverstas uždaryti savo šakočių kepyklą ir atleisti visus 20 čia dirbančių žmonių.