šarūnė kaušylaitė

Apie rūpestį ir pagalbą vienas kitam sunkiomis akimirkomis kalbamės su koncerte „Renkuosi gyvenimą“ dalyvausiančiu Alanus Chošnau. - Kuo skiriasi žmonės, kultūra jūsų tėvo šalyje – Irake, ir Lietuvoje? Neseniai grįžau iš Jordanijos, kur jau kelerius metus gyvena mano šeima. Ten tradicijos visai kitokios, jos labai gilios. Šeima ten labai vertinama, taip pat žmonės ten daug artimesni, rūpestingesni vienas kitam, ir dėmesingesni. Ten nėra vaikų namų.

Sutikdama dalyvauti koncerte „Renkuosi Gyvenimą“ (http://www.omni.lt/?i$9359_324825) minėjote, kad ne visi žmonės gali vieni spręsti savo problemas, o buvimas kartu, muzikos klausymas gali padėti. Kaip jaučiatės koncertuodama? Aš neįsivaizduoju kito būdo, kaip galėčiau jiems padėti, kaip tik su savo muzika, nes ji buvo rašyta būtent tam. Kaip ji gimė? Buvo visokių emocijų, tarkim, tamsių, blogų, pyktis ir taip toliau. Iš šių emocijų gimsta dainos.

– Gegužės mėnesį vyks savižudybių prevencijos koncertas „Renkuosi gyvenimą“. Ar, jūsų manymu, Lietuvoje reikia tokių akcijų? – Akcijų reikia, tik ne su visomis sutinku. Nors Lietuvoje renginių jaunimui trūksta. Žinoma, gali pamatyti „Skamp“, „Mango“ koncertų ir šen, ir ten, bet ne apie tai kalbu. Svarbu, kad jaunimas būtų užimtas, būtų įvairių seminarų mokyklose ir pirmiausia, kad apie problemas būtų šnekama iš jų pozicijos, jiems suprantama kalba.