santykiai su kinija

Prieš dvejus metus buvo priimtas Lietuvos ir Kinijos santykius sugadinęs sprendimas steigti Lietuvoje Taivano atstovybę. Sprendimas buvo aiškinamas vertybinės užsienio politikos principais. Valdantieji sakė tikį, kad Lietuvos keliu eis ir kitos Vakarų šalys. Apie tai, kur mus nuvedė ši vertybinė politika, kalba politologas Šarūnas Liekis. Prieš dvejus metus mes atidarėme Taivano atstovybę.

Pernykščius metus užbaigėme kaip niekada aukštomis prekių ir energetinių išteklių kainomis, kurios šiemet dar didės, pastebi ekonomistai ir viliasi, kad vis tik atlyginimai augs sparčiau. Jie prognozuoja, kad pernai visko prisipirkę, šiemet vartosime mažiau. Tačiau įspėja, kad daugiausiai grėsmių galime patirti dėl Kinijos sankcijų.

Kol užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis maudosi Vakarų žiniasklaidos šlovės spinduliuose gavęs „drakonų skerdiko“ pravardę, Lietuvos verslas sugeria Kinijos įsiūčio smūgius po Vyriausybės sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir Lietuvos gyventojams? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuva – nedidelė šalis, tačiau mūsų konfliktai su Kinija ir Baltarusija pastaruoju metu yra dėmesio centre. Kinija ne tik paslapčia mums taiko ekonomines sankcijas, kurios vis auga, bet ir nori padaryti mūsų šalį tarsi raupsuota kitų šalių akyse.

Konfliktas su Kinija greitai nenurims ir gali trukti net 5 metus, teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ V. Janulevičius pranešė, kad pramonininkai pajautė sankcijų kainą ir dabar į Kiniją įvažiuoti negali ir mineralinis kuras bei trąšos. Ponas Vidmantai, praėjusią savaitę girdėjome, kad Lietuva yra ištrinta iš Kinijos muitinės sistemos. Tai reiškia, jog negalime įvežti savo prekių.