Santaros klinikos

Rugsėjis – prostatos ligų mėnuo, kuomet vyrai yra aktyviai raginami tirtis ir neapleisti savo vyriškosios sveikatos. Tą ragina padaryti ir mentalistas, iliuzijos meno meistras bei pustrečių metukų sūnelio tėtis Nicholas Kin. Žinomas vyras neslepia, jog nuolatinis nuovargis išsekina organizmą, o jį atstatyti – daug sudėtingiau, nei laiku puoselėti, pasitelkiant natūralius būdus.

Greičiausiai dažnas yra girdėjęs apie staiga lyg iš giedro dangaus mirties užkluptą, atrodytų, iki tol buvusį sveiką jauną žmogų. Gydytojai įspėja, kad to priežastis gali būti retos kardiologinės ligos, kurias diagnozavus laiku žmogaus gyvenimą būtų galima sustyguoti taip, kad tokios netikėtos nelaimės neįvyktų. Kardiovaskulinės ligos jau daug metų išlieka viena iš pagrindinių lietuvių mirties priežasčių.

Vienas iš iššūkių, kurį kalbėdami apie COVID-19 pabrėžia medikai, yra tai, kad kol kas nėra oficialaus patvirtinto gydymo nuo šios neretai klastingos infekcijos. VUL Santaros klinikų gydytojai pasakoja, kokį gydymą taikė Lietuvoje koronavirusu sirgusiems pacientams. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof.

Vilnietė Jurgita yra viena iš laimingųjų, kuri galėjo gana nesudėtingu poelgiu padėti kraujo vėžiu sergančiam žmogui pasveikti. Žinios, jog pacientei tinka jos kaulų čiulpai, moteris sulaukė prieš kelis metus. Donuoti Jurgitai prireikė du kartus – antroji donacija buvo reikalinga siekiant sustiprinti silpną, gydymo nualintą pacientės kraujodarą, rašo pranešime spaudai.

VUL Santaros klinikų medikai kviečia šeštadienį, rugsėjo 19 d., pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti dėl klastingos ligos ir pasitikrinti didžiausios organizmo kraujagyslės – aortos – diametrą. Medikai kviečia į nuo 11 iki 17 val. prie Mo muziejaus (Vilniuje, Pylimo g. 17) vyksiantį Pasaulinės aortos dienos minėjimą, kurios metu turėsite galimybę nemokamai ir be siuntimo pasitikrinti didžiausios organizmo kraujagyslės – aortos – diametrą.

Žinoma aktorių pora Larisa Kalpokaitė bei Jonas Braškys teatro scenoje sukasi visą savo gyvenimą. Nuolatinės gastrolės, ilgos repeticijos ar įtemptos premjeros – aktorių gyvenimo kasdienybė, lemianti ištvermės poreikį. Tai suprasdami, Larisa ir Jonas ėmė labiau rūpintis savo sveikata, stiprinti ją natūraliais būdais, mat,anot aktorių, tai, deja, nėra amžina.

Vilniaus Universitete (VU) dalyje fakultetų pirmąjį mokslo metų pusmetį įvedus nuotolinį arba mišrų mokymą ko gero labiausiai nuo šio sprendimo nukentės Medicinos fakulteto studentai. Kaip sako jie patys, be gyvo darbo ligoninėse jų studijų kokybė yra praktiškai niekinė, o kontaktinių užsiėmimų gali nebūti ne tik šį semestrą, bet ir visus metus.

Kiek besimptomių koronaviruso nešiotojų tarp medikų, nuolat susiduriančių su potencialia viruso grėsme ir galbūt persirgusių šia liga net nieko apie tai neįtariant? Tam išsiaiškinti inicijuotas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo ir lietuvių medikai.

Vos prieš mėnesį koronavirusu užsikrėtęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas šiandien pagaliau gali lengviau atsikvėpti. Naujausi tyrimai rodo, kad vyrui pavyko įveikti sunkią ligos formą, tačiau abejingiems, anot jo, likti nevalia, mat kova su visą pasaulį kaustančia infekcija dar tikrai nesibaigė.

Nors sunkiau koronavirusu sergantieji ligoninėje vidutiniškai praleidžia 2 savaites, lydintieji simptomai juos gali varginti net kelis mėnesius, įspėja medikai. Negana to, jau pasveikę pacientai ilgą laiką gali skųstis nuovargiu ir jėgų stoka, o aiškumo, kiek ilgai galėtų laikytis įgytas imunitetas, dar trūksta. Tokiais pastebėjimais VUL Santaros medikai dalinosi apžvelgdami pusės metų COVID-19 pandemijos laikotarpį Lietuvoje.

Jau balandžio mėnesį Santaros klinikų Kraujo centras kvietė pasveikusiuosius nuo COVID-19 tapti imuninės plazmos donorais, o penktadienį Kraujo centro vadovė gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė dar kartą kreipiasi į tuos, kurie sirgo šiuo pandeminiu laikotarpiu COVID-19, pasveiko ir nori dalintis. Imuninė plazma reikalinga tebegydomiems ligoniams, ir pastarąsias savaites ją, kaip vieną iš gydymo būdų, teko panaudoti jau keturiems pacientams.

Europinis tyrimas atskleidė, kad vaikų mirtys nuo COVID-19 labai retos. Tai vienas iš nedaugelio tarptautinių tyrimų šiuo viruso plitimo laikotarpiu, kuris apėmė tiek daug Europos šalių ir medicinos centrų, susivienijusių dėl vieno tikslo – gauti patikimų, mokslo įrodymais pagrįstų duomenų apie vaikų susirgimus koronaviruso infekcija COVID-19. Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių; iš Baltijos šalių tyrime dalyvavo Lietuva ir Estija.

Nors pasaulio akys šiuo metu nukreiptos į COVID-19 infekciją, gydytojai primena, kad tai neturėtų slopinti dėmesio kitos sunkios ligos – ŽIV mastams. Medikai atkreipia dėmesį, kad nerimą kelia išaugęs šios ligos plitimas ne tik tarp narkotikus vartojančių asmenų, bet ir lytinių santykių keliu.  „Atrodo, kad šiemet yra vien Covid-19 ir kitų ligų mažai, tačiau pliki skaičiai rodo ką kita. Dabar akcentuojama, kiek žmonių miršta nuo Covid-19, tačiau jei nuo šio viruso yra mirę apie 570 tūkst.

Per vakar parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. Keturi atvejai registruoti  Kauno apskrityje, trys – Vilniaus, du – Panevėžio, dar vienas atvejis patvirtintas Šiaulių apskrityje. Po kontakto su sergančiuoju užsikrėtė keturi žmonės. Tuo metu, kaip užsikrėtė dar šeši asmenys – šiuo metu nėra aišku.

Antradienį mirė Santaros klinikose gydytas koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos. Apie 54 metų vienuolio mirtį BNS trečiadienį patvirtino Kretingos meras Antanas Kalnius. „Vakar žinutę gavom, kad brolis pranciškonas mirė“, – sakė meras. Tačiau A. Kalnius teigė neturįs duomenų apie tikslią mirties priežastį.

Jei pavaduojant sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą iškils būtinybė priimti sprendimus, tiesiogiai susijusius su Santaros klinikomis, nuo jų teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ketina nusišalinti. Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms vadovauja Feliksas Jankevičius – E. Jankevičiaus tėvas. „Jei bus susiję sprendimai su didžiosiomis gydymo įstaigomis, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, tai, be abejonės, nuo jų nusišalinsiu.

Koronaviruso epidemijai ir karantinui sveikatos apsaugos sistemą apvertus aukštyn kojomis, dažnas susidūrė su problemomis ir neaiškumais – kur kreiptis prireikus pagalbos, kaip ją gauti ir t.t. Tačiau nors ir karantinas baigėsi – koronavirusas niekur nedingo, todėl neaiškumų, kaip elgtis sveikatos priežiūros įstaigose, dar vis apstu.

Nors apie lytiniu keliu plintančias ligas žmonės dažnai nedrįsta prabilti garsiai, medikai įspėja nepasiduoti vasaros apžavams ir pasverti rizikas prieš pasineriant į kurortinį romaną. Jų teigimu, tokie trumpalaikiai santykiai gali „padovanoti“ ne tik ilgai varginančią, bet ir nepagydomą ligą. Medikai pasakoja vis dar neatsistebintys pacientais, kurie tiki įvairiausiais mitais – neva santykiaujant oraliniu būdu niekuo užsikrėsti neįmanoma arba kad nuo to apsaugos nebaigtas lytinis aktas.

„Turėsime prisitaikyti prie kitokios realybės“, – šią frazę karantino laikotarpiu jau ne kartą išgirdome iš sveikatos apsaugos ministro lūpų. Prie kitokio gyvenimo nusiteikti siūlo ir gydytojai, pabrėždami, kad atšaukus karantiną ypač svarbu kiekvienam įsivertinti riziką ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Privalomas kaukių dėvėjimas, apriboti laisvalaikio renginiai, judėjimas ir puokštė kitų suvaržymų – ne vienam tautiečiui karantinas buvo spėjęs tapti keiksmažodžio sinonimu.

Praėjusią parą patvirtinti du nauji koronaviruso atvejai susiję su Vilniuje esančiomis Santaros klinikomis. Apie tai BNS trečiadienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė. „Susirgo darbuotojas ir kitas asmuo, socialinėje aplinkoje bendravęs su anksčiau susirgusiu darbuotoju“, – teigė visuomenės sveikatos specialistė.

Nors nuotolinės gydytojo konsultacijos šalyje tapo būtinybė dėl karantino apribojus dalį paslaugų ir galimybę fiziškai apsilankyti pas gydytoją, medikai jau dabar prognozuoja, kad dalis tokių konsultacijų galėtų išlikti ir ateityje. Manoma, kad tai padėtų sumažinti ir eiles pas specialistus.

Nors karantinas jau atšaukiamas, gydymo įstaigos teigia dar negreitai galėsiančios grįžti į įprasto darbo vėžes. „Mūsų ligoninės nepritaikytos formuoti atskirus pacientų srautus, o visos Lietuvos problema, kad neturime pakankamai gydytojų infektologų“, – pabrėžė VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė.

Nuo birželio 8 d. VUL Santaros klinikose pakeista artimo (lydinčiojo) asmens dalyvavimo gimdyme tvarka. Kartu su gimdyve gimdyme leidžiama dalyvauti vienam gimdyvei artimam asmeniui, tačiau jam privalu neturėti koronoviruso infekcijai būdingų simptomų (kūno temperatūros 37,3°C ir didesnės, gerklės skausmo, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo), dėl epidemiologinės situacijos nebūti saviizoliacijoje.

Vilniaus apygardos teismas šią savaitę atnaujino įrodymų tyrimą buvusio Santaros klinikų vadovo Kęstučio Strupo byloje dėl kyšininkavimo.  Kaip BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė, byloje taip pat nuspręsta papildomai apklausti vaizdo įrašų ekspertą.  Vilniaus apygardos teismas šią bylą pradėjo nagrinėti po to, kai K. Strupas apskundė Vilniaus apylinkės teismo kovo mėnesį priimtą nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir jam skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Ką tik Vilniaus miesto savivaldybė pasigyrė už 302,5 tūkst. eurų nupirkusi 12,1 tūkst. dovanų kortelių, kurios kaip padėka už kovą su koronavirusu turėtų pasiekti sostinės medikus. Nors iniciatyva skirta paminėti ir balandžio pabaigoje minimą medicinos darbuotojų dieną, vienos didžiausių gydymo įstaigų ši dovana iki šiol nepasiekė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, kad Santaros klinikos tapo vienu iš koronaviruso židinių ir kasdien praneša apie naujus atvejus šioje gydymo įstaigoje. Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius teigia, kad tai gali lemti kelios priežastys. Pirmiausia, Vilniaus regionas yra didžiausias ir Santaros klinikose gydomi sunkiausi pacientai. Direktorius neatmeta ir žmogiškojo faktoriaus, galbūt jau blėsta darbuotojų budrumas ir jaučiamas nuovargis.

Realybės šou susipažinę ir įsimylėję stilistė Viktorija Šaulytė ir grafikos dizaineris, sportininkas Julius Mocka kartu džiaugiasi jau ne vienerius metus trunkančia draugyste. Praėjusių metų pavasarį susižadėjusi pora jau planuoja vestuvių šventę, tačiau ieškodami ramybės nuo kasdienių rūpesčių, įkvėpimo ir naujų potyrių, visą tai atrado sanatorijoje, rašoma pranešime spaudai.

Karantino metu apribotos nebūtinosios gydymo paslaugos gyventojams palengva vėl tampa prieinamos. Vis dėlto medicinos įstaigų atstovai ragina susitaikyti, kad bent kol kas gydytojo konsultacija atrodys kitaip. „Tačiau nors ir atrodo, kad darbuotojų tuščiuose poliklinikos koridoriuose nematyti, šiuo metu jie intensyviai dirba“, – apie naują priėmimo tvarką įstaigoje pasakodama pabrėžė VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė.

Pusė naujų koronaviruso atvejų yra susiję su židiniu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Per praėjusią parą iš viso patvirtinta 12 naujų koronaviruso atvejų. „Vilniaus apskrityje užfiksuota dešimt atvejų, Alytaus apskrityje – du“, – BNS pirmadienį sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

VUL Santaros klinikose nuo gegužės 15 dienos padidėjus infekuotų pacientų srautui fiksuojami užsikrėtusiųjų koronavirusu COVID-19 medikų atvejai. Dėl to nuspręsta laikinai stabdyti dalį planinių operacijų. Klinikų administracija informuoja, kad padaliniai, kuriuose nustatyta pavojingos infekcijos židiniai, uždaromi, o užsikrėtę pacientai perkeliami į Infekcinių ligų centrą.

Kiekvienais metais gegužės 17-tą dieną visame pasaulyje yra minima hipertenzijos diena. Taip siekiama atkreipti dėmesį į grėsmingas padidėjusio arterinio kraujo spaudimo pasekmes. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, todėl gydytojai susirūpinę, jog ryškiais simptomais nepasireiškianti liga gali būti pražūtinga, mat daugelis net nežino paprasčiausio dalyko – savo kraujospūdžio.

Situaciją Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu įvertinę didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų vadovai spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad jau išmokta ne viena pamoka, tačiau atsipalaiduoti dar negalima. „Santaros klinikos gyvena įprastu darbo režimui, jau įpratome gyventi ir dirbti su dviem pacientų srautais. Jau nuo vakar dienos atnaujinome planinių paslaugų teikimą iki 50 proc. Tai – gera žinia tiek sostinės, tiek regiono gyventojams.

Koronavirusui pažeidus sergančiojo plaučius neišvengiamai prireikia pacientui padėti kvėpuoti pasitelkus deguonies terapiją arba dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV). Visgi esama situacijų, kai ir toks pagalbos būdas yra bevaisis. Tuomet paskutiniu bilietu išplėšti gyvenimą sergančiajam tampa speciali trumpalaikė kraujotakos palaikymo sistema. Deja, šalyje tokių aparatų viso labo turime septynis – ką tik Santaros klinikos gavo dovanų vieną modernų aparatą.

Vos įsibėgėjus karantinui gydytojai ėmė nuogąstauti, kad sustabdžius daug sveikatos paslaugų gydymo įstaigos vėliau bus užverstos dar sunkesnių būklių pacientais. Vis dėlto gydytojo neurologo prof. Daliaus Jatužio pateikti skaičiai atskleidžia itin nerimą keliančią tendenciją. Jo teigimu, žmonės dėl koronaviruso pandemijos apskritai įsibaimino kreiptis pagalbos ir net „pravaikšto“ insultą.

„Norėtųsi, kad žmonės suprastų, kur mes atsidūrėme, kad situacija yra labai rimta“, – sako VUL Santaros klinikų, vienos iš centrinių įstaigų kovos su COVID-19 fronte, Skubios medicinos centro vadovas dr. Andrius Klimašauskas. Gydytojas visuomenei siunčia svarbų įspėjimą – nepaisant dabar tvyrančios atsipalaidavimo atmosferos, būtina likti susikaupus, nes, priešingu atveju, tai gali vesti į itin blogą situaciją.

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė teismui perdavusi iš Santaros klinikų pabėgusios koronavirusu sergančios moters bylą. Siūloma jai skirti viešuosius darbus.  Vilniaus apygardos prokuroras prašo teismo moterį pripažinti kalta dėl kovos su epidemijomis ir užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo ir skirti jai viešuosius darbus trijų mėnesių ir dešimties dienų laikotarpiui. Per mėnesį kaltinamoji turėtų neatlygintinai išdirbti po 16 valandų.

Antradienį, balandžio 21 dieną, buvo pranešta apie VUL Santaros klinikose pagimdžiusią nėščiąją, kuriai buvo nustatytas COVID-19. Kaip aiškėja, moteris į Santaros klinikas gimdyti buvo pervežta iš Vilniaus gimdymo namų, kur jai ir buvo nustatytas virusas. Klinikos informavo, kad gimdymas praėjo sklandžiai, gimdyvė ir naujagimis jaučiasi gerai.  Anot Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovės prof.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučiant Codiv-19 pandemijai, daugelis medikus ir sveikatos priežiūros specialistus lygina su kariais ir vadina priešakine fronto linija. Patys medikai irgi nevengia šių epitetų – štai Santaros klinikos sako, kad jų medikai dirba kaip kare, nes kiekvienas turi dirbti tiksliai ir daryti tai, ką geriausiai išmano. „Sausis, vasaris, kovas, balandis... Nepažintas koronavirusas gauna vardą COVID-19. Laukimas, nerimas, ruošimasis. Pirmieji diagnozuoti atvejai.

Lietuvoje šv. Velykų išvakarėse – neeilinis įvykis organų donorystės srityje. Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriai naktį iš penktadienio į šeštadienį ir visą šeštadienį koordinavo tris donorystės procesus, kurie peržengė ir sienas tarp valstybių: dviem donorams smegenų mirtis konstatuota Lietuvoje ir vienam Latvijoje, pastarojo kepenys buvo pasiūlytos Lietuvoje transplantacijos laukiantiems recipientams.

Santaros klinikose nuo koronaviruso Lietuvoje pradžios iki dabar gydyta apie 200 ligonių, kurie yra sunkios arba vidutinio sunkumo būklės. Tai ketvirtadienio popietę spaudos konferencijoje pranešė VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė. „Pagal tai, kiek ligos istorijų buvo užvesta – tai jau baigiame antrą šimtą ligos istorijų, tai tiek stacionare gydome arba gydėme ligonių.

Iš Santaros klinikų antradienio pavakarę pabėgusiai moteriai nustatytas koronavirusas. Apie tai BNS informavo klinikų atstovė spaudai Jolanta Normantienė. „Jos tyrimas yra teigiamas. Šiuo metu ji yra infekcinių ligų centre“, – sakė ji. Ji taip pat teigė, kad moters sveikatos būklė gera, simptomai lengvi, todėl ji galėtų gydytis namuose – artimiausiu metu ketinama priimti sprendimą dėl pacientės gydymo.

Santaros klinikos prašo nuo koronaviruso pasveikusiųjų asmenų paaukoti vadinamosios imuninės plazmos, kuri gali padėti gydant sunkius COVID-19 sergančius pacientus. Pranešama, kad Kraujo centras pradeda imuninės plazmos surinkimą medikams įvertinus naujausius mokslinius tyrimus, kurie rodo, jog pasveikusių pacientų kraujo sudedamoji dalis turi antikūnų, padedančių kovoti su koronavirusu. „Kviečiami visi COVID-19 sirgusieji ir pasveikusieji donuoti kraujo.

Antradienį Vilniuje iš Santaros klinikų Infekcinių ligų skyriaus pro langą pabėgusi moteris, kuri buvo tirta dėl COVID-19, surasta per mažiau nei valandą.   „Moters vieta yra nustatyta, pareigūnai jai iškvietė medikus“, – apie 17 val. BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorovskaja.  Pasak J. Samorovskajos, pranešimas apie pabėgusią moterį buvo gautas 16.16 val.

Širvintose – koronaviruso detektyvas. Infekcija užsikrėtusi pacientė apkaltino rajono merę Živilę Pinskuvienę liepus greitajai net su policija išvežti ją į Vilniaus Santaros klinikas, nors moteris sunkių simptomų nejaučia ir norėtų ramiai gydytis namie. Merė atkerta, kad šeima nesilaikė saviizoliacijos. Tuo metu Lietuvoje COVID-19 nusinešė jau 13 gyvybių, o susirgusiųjų skaičius perkopė 800-us.

Santaros klinikos gydytojai teigė, kad dėl bauginančio koronaviruso dažnas savo sveikatos būklę šiuo metu stebi ypač atidžiai. Ypatingo susirūpinimo sulaukiama iš pacientų, sergančių gretutinėmis ligomis.

Santaros klinikos koronaviruso pacientams atlaisvino visą korpusą, dalis pacientų ir procedūrų iškelta į kitus skyrius. Taip pat Skubios medicinos centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje formuojamas atskiras postas su izoliacinėmis palatomis pacientams, įtariamiems dėl COVID-19 ligos.

Šiomis dienomis ypač daug kalbama apie imuninę sistemą, tikintis, kad kiekvieno mūsų organizmas atlaikys ne tik pasaulį užpuolusį virusą, bet ir vieną grėsmingiausių ligų pasaulyje – vėžį. Neabejingi yra ir estrados dainininkai Liveta ir Petras Kazlauskai. Jie tikina jau seniai atradę natūralius būdus ir preparatus, skirtus būtent imuninės sistemos stiprinimui ir džiaugiasi su metais neblėstančia energija.

Vis labiau plintant koronavirusui šalyje vis garsiai kalbama apie didžiulę grėsmę – infekciją diagnozuojant vis daugiau medicinos darbuotojų greitai galima susidurti su žmogiškųjų resursų problema gydymo įstaigose. Įrodymais pagrįstos medicinos grupės vardu Kembridžo ligoninės gydytojas Tumas Beinortas pateikia siūlo sprendimą, kaip susidariusią situaciją reikėtų spręsti.  „Šiomis dienomis dėl kontakto su COVID-19 pacientais karantinuotis turėjo jau daugiau nei 500 Lietuvos medikų.

Situacija Ukmergėje kelia didžiulį nerimą. Tai trečiadienį pripažino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Koronavirusui Ukmergėje pareikalavus trijų aukų ir plintant toliau, valdininkai skubiai surengė nuotolinį pasitarimą. Koronavirusas dalinai paralyžiavo Ukmergės ligoninę, nes šiuo metu veikia tik vienas – slaugos skyrius. Susidariusi situacija privertė sukti galvas, ar mieste nereikės taikyti griežtesnių karantino sąlygų.