sankryžos

Nors prieš kelerius metus Vilniuje pradėtus žiedinių sankryžų ženklinimo pokyčius dalis vairuotojų pasitiko burnodami, Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad vietomis eismo įvykių sumažėjo 2–3 kartus. Tiesa, tikslesnę avaringumo statistiką savivaldybė ketina pristatyti balandį. „Aš ten gyvenu ir 25 metus važiuoju per šį žiedą po kelis kartus per dieną.

Vis besitęsiantys ir niekaip nesibaigiantys remonto darbai Panevėžyje ir juokina, ir pykdo gyventojus. Tokio neūkiškumo dar nėra buvę. Panevėžyje didžiulėje pramoninėje Janonio gatvėje po automobilių stovėjimo aikštelių ir šaligatvių remonto išlindo akis badančios projektuotojų klaidos – pamiršus įrengti lietaus kanalizacijos šulinėlius naujose aikštelėse telkšo amžinos balos,  o ne vietoje įrengta saugumo salelė tapo užtvaru net 5 įmonėms.

Didžiųjų miestų savivaldybės rengiasi nuo 2020 metų pradžios sankryžose atsisakyti lentelių su žaliomis dešiniojo posūkio rodyklėmis, tačiau didelės naudos iš tokio sprendimo nesitiki. Šios rodyklės leidžia atlikti posūkį į dešinę, esant draudžiamam šviesoforo signalui. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos reguliuojamose sankryžose ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintų lentelių su žalia rodykle neliks, juos pakeis šviesoforai su krypties rodyklėmis.

Vilniuje tęsiamas žiedinių sankryžų ženklinimo atnaujinimas. Skaičiuojama, jog šį atnaujintą ženklinimą jau anksčiau pritaikius kituose sostinės žieduose eismo įvykių skaičius juose sumažėjo net 6 kartus, rašoma išplatintame pranešime.   Rugpjūčio pradžioje aiškesnis eismo organizavimas bus įvestas Konstitucijos pr.

Kiekviena kelionė automobiliu reikalauja atitinkamos koncentracijos ir žinių. Didžiuosiuose šalies miestuose kone visų maršrutų dalimi tampa ir tikrai ne visiems lengvai perprantamos sankryžos, o būtent tokio tipo kelio sankirta, ekspertų teigimu, reikalauja išskirtinio dėmesio ir išankstinio pasiruošimo. Vairavimo instruktoriaus, eksperto Viktoro Markovo teigimu, reguliuojamose sankryžose net ir žalias šviesoforo signalas negarantuoja saugumo.

Automobilių srautas Lietuvoje auga kasdien. Kiekviena kelionė automobiliu reikalauja atitinkamos koncentracijos ir žinių, kurios, kaip ir dauguma dalykų gyvenime, įgaunamos su patirtimi. Didžiuosiuose šalies miestuose kone visų maršrutų dalimi tampa ir toli gražu ne visiems įkandamos sankryžos. Ekspertų teigimu, tokio tipo kelio sankirta reikalauja išskirtinio dėmesio.

Nors kelių eismo taisyklės reikalauja sankryžose sustoti prie linijos, STOP ženklo arba pirmo šviesoforo, kuris yra dešinėje, kai kurie vairuotojai tai pamiršta. Tad jiems gali tekti sankryžoje pastovėti ilgai. Vilniaus mieste dauguma sankryžų yra su įrengtais transporto jutikliais. ,,Visur, kur yra sankryžos, reguliuojamos šviesoforais, yra transporto jutikliai, kurie fiksuoja, kiek automobilių pravažiuoja, ar reikalinga žalia šviesa posūkiui ir panašiai.

Vilniaus miesto savivaldybė džiūgauja dėl naujo kelio ženklinimo Žirmūnų ir Olandų žiedinėse sankryžose, kuris esą turėtų sumažinti spūstis ir avarijų skaičių. Tačiau, koks likimas laukia kito didžiojo sostinės transporto mazgo, keliančio galvos skausmą ir sostinės vairuotojams, ir policijos pareigūnams? „Čia vyksta nuolatinis chaosas, o piko metu galima pamatyti tokių manevrų, kokių turbūt net nesusapnuotum. Piko metu susidaro kamščiai lygioje vietoje dėl to, kad vairuotojai važinėja kaip nori.

Dar viena naujovė sostinės gatvėse – nuo rugpjūčio 6-osios važiuojantiems Vilniaus žiedinėmis sankryžomis įvedamas aiškesnis ženklinimas, kad automobilių srautai judėtų greičiau, žiedai taptų saugesni pėstiesiems, mažėtų spūsčių ir avarinių situacijų bei trukdžių viešajam transportui. Skaičiuojama, kad aiškus ir gerai organizuotas eismas žiedais padidins automobilių srautų laidumą apie 20 procentų, pagerės eismo sąlygos.