s. vagonis

Rinkos dalyviai kritikuoja pasirinkimą turto vertinimo konkursų laimėtoją rinktis pagal mažiausios kainos kriterijų. Jie įžvelgia riziką, kad valstybės turtas kartais gali būti parduotas per pigiai arba iš viso neparduotas. Valstybinio sektoriaus atstovai pripažįsta, jog konkursų sąlygas reikėtų keisti. Tačiau kol kas konkrečių veiksmų imtis planuoja tik daugiau tokių pirkimų skelbiantis Turto bankas.

Tikėtis radikalių pokyčių Lietuvos NT rinkoje 2019 metais nereikėtų, tikina šio sektoriaus ekspertai. Tiesa, jų nuomonė apie galimą būsto pigimą išsiskiria. Kol vieni beda pirštais į brangstančius darbuotojus ir mažėjantį patrauklių sklypų skaičių, kiti rodo į šalis, kuriose būstai neseniai jau atpigo dešimtadaliu. Ekspertų nuomone, būsto kainas šiemet lems ir bankai, ir savivaldybės.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, išsinuomojusiems valstybinius žemės sklypus, ketinama griežtinti veiklos sąlygas. Seime užregistruotos Žemės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma naujiems tokios žemės nuomininkams ją išsipirkti, o jau turintiems sutartis – sumokėti 20 proc. sklypo vertės mokestį. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, tokia tvarka suteiktų aiškumo, tačiau ji būtų skausminga kai kuriems projektams, o išaugusias plėtros sąnaudas statytojai tikriausiai perkels vartotojams.

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19 proc. daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu.

Nors dalis nekilnojamo turto ekspertų šiais metais prognozavo, kad būsto kainos Lietuvoje ne tik neaugs, bet ir kris, tačiau statistika rodo ką kita. Lietuvoje trečiąjį ketvirtį būsto kainos padidėjo 1,6 procentai, o lyginant su praėjusiais metais kainos kilo 3,4 procentais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Žinių radijas   Pastaruoju metu sumažėję nekilnojamojo turto pardavimai yra geras šaltas dušas tiems, kurie tikėjosi naujo rinkos bumo, „Žinių radijui“ sakė bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, ir krizės ženklų rinkoje nematyti:   „Tokio bumo, kuris buvo 2007 ar 2008 metais tikėtis neverta.

Naujos statybos butų pardavimai antrąjį 2014 m. ketvirtį išsilaikė aukštame lygyje ne tik Vilniuje. Pardavimų apimtys šoktelėjo ir Kaune bei Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.075 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 56% daugiau nei per 2013 m. II ketv.

2013-ieji NT rinkoje buvo aktyvūs. Dar aktyvesni, prognozuojama, bus 2014-ieji, tačiau nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis pataria per daug neįsijausti. Lietuvoje 2013 metais buvo aktyviausiai investuota į nekilnojamąjį turtą. 157 mln. eurų. Latvijoje jos išaugo 104 mln. eurų, Estijoje 122 mln. eurų. Latvijoje labiausiai iš Baltijos šalių išaugo biurų nuomos kainos (15 proc.), Estijoje – butų kainos (20 proc.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad šiemet vien Vilniuje parduodami butai sudarė 81% visų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje parduodamų butų. 2011-2012 m. ši statistika siekė 70-75%. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kuomet sostinėje fiksuojami aukšti realizacijos rodikliai.