s. paltanavičius

Kol daugelis skundžiasi žvarbiais ir nemaloniais orais, mūsų klimatas nepaliauja šilti. Pasirodo, ką tik pasibaigęs gruodis buvo net trimis laipsniais šiltesnis nei ilgametė norma. O lapkritis visame pasaulyje buvo kone šilčiausias per visą stebėjimų istoriją. Klimatologai įspėja, kad orai šils ir toliau, o tai lems, kad mus nuolat kamuos ekstremalūs reiškiniai, o vasaros – atvirkščiai – gali būti vėsesnės.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Jei kartą miške palikote dovanų girios žvėrims, žinokite, kad davėte įžadą, ir tai tapo jūsų prievole. Taip teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Anot jo, vienkartinių dovanų gyvūnai nelaukia, nes gamtoje akcijų nebūna. „Gyvūnai net nepajaus, jie tikrai neateis tų jūsų vienkartinių lauktuvių, nes jų nelauks. Juo labiau jei įteiksite jas labiausiai netikusiu būdu – morkas sukabinsite ant eglučių. Niekam jos tokios nereikalingos“, – tikina S. Paltanavičius.

Erkės gamtoje išliks visą laiką, tačiau tikimybė, kad jos paklius ant mūsų rūbų, sumažės tuomet, kai prasidės šalnos, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Kaip teigia medicinos entomologė Milda Žygutienė, vaikščioti po miškus ramiau bus galima nuo lapkričio. „Nesu grybautojas, tačiau mėgstu vaikščioti po mišką, fotografuoti gyvūnus. Deja, bet visą vasarą į miškus dėl erkių stengiuosi nekelti kojos, girdėjau, kad dabar jos yra labai išbadėjusios.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Būtent kregždžių lizdai ir juose esantys kiaušiniai arba jaunikliai dažniausiai nukenčia nuo kiaunių, o apsaugoti lizdus galima tik labai netradiciniais būdais, teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. LRT radijo klausytoja teiraujasi, kaip iš palėpės išprašyti kiaunę ir apsaugoti pastogėje įsikūrusias kregždes.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje pagaliau šilta, kaip ir turėtų būti tokiu vasaros metu. Šiluma ar karštis, kaip kam atrodo, trunka taip neilgai, kad mums nėra progos atsidusti ir ištarti tradicinį „kada tai liausis“. Kada dar gali būti taip šilta, jei ne liepą? Karštis – dieną, karštis – naktį. Vis tai turi prasmę ir gamtai reiškia labai daug. Baigiasi visuotinio augimo ir vešėjimo laikas.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Į LRT radiją kreipėsi Vida iš Anykščių, susirūpinusi jos bites erzinančiais kovarniais. „Mano bityne šį pavasarį aukštose eglėse apsigyveno kovarniai. Jie kelia labai didelį triukšmą, ir bitės tapo piktos. Prašau atsakyti, ar tie kovarniai tikrai kenkia bitėms? O jei taip, ką daryti? Kreipiausi į seniūniją. Seniūnas bendravo su gamtosaugininkais. Jų atsakymas – išsikelk bites“ – pasakoja moteris.

Kūrybingo žmogaus veiklos sričių ribos dažnai būna itin plačios. Selemonas Paltanavičius – Lietuvos prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas. Vasario pabaigoje vyksiančioje Knygų mugėje autorius pristatys pakartotinį knygos „Labas, kaip gyveni?“ leidimą. Joje – 14 laiškų iš girios, puikiu stiliumi pateiktos ir vaikams įdomiai papasakotos miško gyvenimo akimirkos.

Štai kaip turi atrodyti vėlyvas ruduo. Žvalgomės ir esame įsitikinę, kad šiemet jis yra puikus – toks, kokį galima tik įsivaizduoti. Sakysite, trūksta saulės? Tačiau lapkričio pabaigoje ji visada būna lyg reta viešnia. Gamta savo vaikus ruošia ilgam poilsiui, tad perėjimas į ramybės būseną nuo to ir pradedamas – trumpinant dieną. Kalendorius rudeniui skiria dar dešimt dienų. Kiek ruduo truks iš tikrųjų, prognozuoti ar spėlioti sunku. Ir ar verta? Prieš keletą dienų išvydome pirmąjį sniegelį.

Lietuvoje bobų vasara, pati jos pradžia. Savo kulminaciją ši vasarėlė pasieks per Šv. Mykolą, rugsėjo 29-ąją. Iki tol reikia laukti nors ir permainingų, galbūt ne pačių šilčiausių, bet labai įsimintinų orų. Kai baigsis trumpas lietutis, jau nežinia kelintas per dieną, blykstels saulė, išstumdys baltus pūkuotus debesis. Ko dar laukti? Ar gražesnės, paskutinės šiais metais vasaros galime tikėtis? Vėstančios naktys gali atnešti pirmas rimtesnes šalnas. Vėstančios naktys paukščiams liepia skubėti.