rūta medaiskytė

 Latvija tik ką tapo euro zonos nare. Tokį siekį oficialiai yra deklaravusi Lietuva. Ir kol kas atrodė, kad šalies valdžios viršūnėse bendros Europos valiutos įvedimas 2015 metais projektuojamas kaip aiškus tikslas. Tačiau pastaruoju metu Seime kylantys pasiūlymai veikiau kvepia euro laidotuvėmis nei siekiu sudaryti prielaidas ilgalaikiam ekonomikos augimui. Panašu, kad ir vėl kelią metame dėl takelio.

 Metai artėja į pabaigą ir jau įsibėgėja Kalėdinė prekyba. Kaip ir kiekvienų metų pabaigoje, taip ir dabar norisi suvesti sąskaitas, įvertinti, ar gyvename geriau ir ar šiemet Kalėdoms galėsime išleisti daugiau. Prekybininkai atrodo pakankami optimistiškai nusiteikę – pirkėjai pagaliau sugrįžo ir pardavimai atsigauna. Augimo ir pasitikėjimo ekonomikos ateitimi esama ir to nenuneigsi.

 Pertvarkomos pensijų sistemos, įtraukiant ir kaupiamąją dalį, jau jokia ne naujiena Vidurio Rytų Europos regione. Vienos šalys reformas pradėjo anksčiau, kitos vėliau, tačiau pradedant Vengrija ir baigiant Rumunija, 1998-2006 metų laikotarpiu žingsnis link individualių kaupimo sąskaitų buvo žengtas visur.

Tarptautinei reitingų agentūrai „Standard & Poor's“ pagerinus Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą nuo stabilios iki teigiamos, banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė komentuoja, kad tai leis šaliai skolintis pigiau.  „Tai, žinoma, investuotojams yra signalas, kad šiai šaliai skolinti yra saugiau, tai galų gale turėtų vesti ir prie žemesnių palūkanų, kurias Lietuva mokėtų už būsimą skolą.

Lietuvos ekonomika I pusmetį išliko pakankamai geros būklės. Metams persiritus į antrą pusę mažėjo išorinių rizikos veiksnių įtaka – Vakarų Europos ekonomika ėmė atsigauti. Lietuvos ir Latvijos BVP augimas II ketv. šiek tiek viršijo mūsų prognozes, o Estijos skaičių būta prastesnių. Koreguojame visų 2013 metų Baltijos šalių BVP augimo lūkesčius: Lietuvos ekonomikos augimo prognozę didiname nuo 3,0 iki 4,0 proc., Latvijos – nuo 3,0 iki 4,2 proc., Estijos – mažiname nuo 2,0 iki 1,4 proc.

Latvijai nuo 2014 metų jungiantis prie euro zonos, Lietuva lieka vienintelė iš Baltijos šalių, dar nepasiekusi šio užsibrėžto tikslo. Lietuva neatitiko biudžeto deficito kriterijaus – 2012 metais deficitas buvo 3,2 proc. BVP. Tačiau ne viešieji finansai šiuo metu būtų didžiausia kliūtis – vidutinė metinė infliacija jau senokai balansuoja ties Mastrichto kriterijaus riba.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

Rūta Medaiskytė, AB bankas „Finasta“ vyr. ekonomistė Per rinkas nuvilnijus Kipro problemoms, nejučiomis iškilo klausimas – „o kas sekantis?“. Euro zonos ekonomika jau senai yra pilna sopulių pradedant mažomis, baigiant didelėmis jos narėmis. Šįsyk apie galimą Kipro „užkratą“ pabilta Slovėnijoje, kurią taip pat slegia bankų sektoriaus problemos.

Lietuvos vartotojų kainų indeksas lapkričio mėnesį sumažėjo 0,2 proc., o metinė infliacija – nuo 3,1 iki 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija siekė 3,1 proc., lapkričio mėn. duomenis komentuoja AB banko „Finasta“ vyr. ekonomistė Rūta Medaiskytė. Lapkritį galėjome matyti reiškiantis sezoninius veiksnius – t. y. prasidėjus žiemai, ima brangti daržovės.