rūta liberienė

Į Panevėžio gyvūnų gelbėtojų rankas vakar pakliuvusi itin žiauriai šeimininko suspardyta kalytė neišgyveno. Tai šiandien naujienų portalui JP patvirtino Gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė. Nors vargšo ir apspardyto šunelio operacija tęsėsi beveik dvi su puse valandos, kalytė neišgyveno. Operaciją atliko veterinarijos gydytojas Robertas Veikšas. Pasak Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovės R. Liberienės, vakar dar ji buvo gyva.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė praėjusią savaitę gavo laišką iš Pasvalio rajono apie neprižiūrimą ir alkaną šunelį iš Svirpliškio kaimo. Nors draugijos adresas nebuvo nurodytas, laiškas R. Liberienę pasiekė, o šuns gelbėjimo operacijos ėmėsi panevėžietis savanoris Audrius Skačkauskas. Ryžosi važiuoti Šuns gelbėjimo istoriją Audrius aprašė socialiniame tinkle „Facebook“. „Laišką pasirašė kaimynai, tačiau jame nebuvo jokių duomenų, kur tas šunelis randasi.

Iš Gyvybės vagonėlio parsinešto šuniuko globos namuose negalėjusiam auginti dešimtmečiui sužibo viltis turėti šeimą, o tėvų meilės nepatyrusiems ir gyvenimo nelepinamiems vaikams – bent jau ištikimus keturkojus draugus. Motinos atstumto dešimtmečio, norinčio jaustis reikalingu bent šuniui, netikėtu jaudinamos istorijos posūkiu domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.

Mamos apleistas dešimtmetis globos namų auklėtinis dėl šuniuko sugebėjo apsukti aplink pirštą ne tik Gyvūnų globos draugijos savanorius, bet ir tėčiu sutikusį apsimesti praeivį. Tėtį surado mažiau nei per pusvalandį „Panevėžio specialaus autotransporto“ teritorijoje įkurdintus gyvybės vagonėlius, laikinai priglaudžiančius gyventojų atvežtus šunis ir kates, prižiūrintys savanoriai šią savaitę sulaukė keisto svečio. Vidurdienį vienas dešimtmetis maldavo duoti jam šuniuką.

Penktus metus muzikuojantys Bernatonių moksleiviai iš baimės didelėmis akimis stebi suaugusiųjų žaidimus, kurie gali jų orkestrą „Dūdesys“ pasmerkti myriop. Vaikų tėvai piktai žvairuoja į Paįstrio kultūros centro vadovę D. Jackevičienę, kuri, jų nuomone, skriaudžia bernatoniečius ir pernelyg myli savus. Orkestro likimas – ant plauko.

Regina, Kristina, Sandra ar Inga, – taip pašauktos atsisuka ne vien damos. Žodynus varto ir kaip pavadinti savo numylėtinį karštligiškai ieško keturkojų augintojai, o Rusijos turtuolių kiauksintiems draugams sukurti vardai primena savotiškas poemas. Viagra – moteriai be vyro Šunų parodoms sudaromi dalyvių vardų katalogai gali pralinksminti ne prasčiau nei šmaikštus anekdotas.

Gyventojai masiškai įvairiais būdais atsikrato savo augintinių: neša pas veterinarus užmigdyti, riša prie medžio grandinėmis, palikę be ėdesio ir vandens, arba tiesiog skandina upėje. Lauk išvaryti šunys ir katės papildo valkataujančių gyvūnų gretas. Didelio atgarsio susilaukė nesenas atvejis, kai nuošalioje Panevėžio dykvietėje Katkų gatvės gale buvo rastas prie medžio metaline grandine pririštas rotveilerių veislės šuo.